Ryšiais su Lietuvai priešiškos valstybės agentais kaltintas 53-ejų M.Bastys nepasinaudojo galimybe pats pasitraukti iš Seimo ir dėl tokio žingsnio nepasigailėjo.
Slaptas balsavimas, kuriame pats M.Bastys nepasirodė, vakar baigėsi jo naudai: už apkaltą balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21, susilaikė 24, o 11 biuletenių buvo sugadinta.
Kad būtų panaikintas jo mandatas, turėjo balsuoti mažiausiai 85 parlamentarai.
Tuoj po balsavimo prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimas save gėdingai diskreditavo. Plaukus dėl esą neatsakingai balsavusių politikų rovėsi ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o valstiečiai ir konservatoriai susikibo dėl to, kieno balsai išgelbėjo M.Bastį.
Politikų rietenos išvirto į reikalavimus surengti naują balsavimą, mat kai kurie parlamentarai nufotografavo slapto balsavimo biuletenius ir juos įkėlė į socialinius tinklus.
Buvo palankių ženklų
Tai, kad virš politiko galvos kabojęs apkaltos vėzdas gali prašvilpti pro šalį, signalizavo ne tik M.Basčio sprendimas nesitraukti iš Seimo, bet laukti balsavimo. Jam palankių ženklų buvo ir daugiau.
Jau slapto balsavimo išvakarėse kai kurie valstiečių atstovai prasitarė, kad apkalta gali žlugti, ir baiminosi, jog opozicija dėl to kaltę suvers jiems. Todėl valdantieji kalbėjo ketiną apsidrausti nuo tokių įtarimų.
Buvo svarstoma, kad dalis už apkaltą balsuosiančių valstiečių nufotografuos slapto balsavimo biuletenius.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis „Lietuvos rytui“ vakar neatsakė, ar taip ir buvo pasielgta, bet pripažino, esą konservatorių provokacijai buvo ruošiamasi: „Mes tuos dalykus buvome numatę ir kai kurias priemones buvome pasidarę, kad mes žinotume, jog viskas su mūsų balsavimu yra tvarkoje.“
Perklaustas, ar valstiečiai balsavimo kabinoje telefonu fotografavo, kaip balsuoja, R.Karbauskis mįslingai ištarė: „Kiekvienas iš mūsų turime tai, ką mums reikalinga sau turėti.“
Ar tai nėra slapto balsavimo pažeidimas ir kam valstiečiams prireikė tokių įrodymų, jeigu už M.Basčio apkaltą jie balsavo, kaip žadėjo?
„Mes buvome įsitikinę, kad bus provokacijų.
Bet tais įrodymais su niekuo nesidalijome. O slapto balsavimo pažeidimas yra Seimo salėje nuskambėję pasakymai, kaip balsuos viena ar kita frakcija“, – sakė R.Karbauskis.
Beje, apie rinktus įrodymus vakar socialiniame tinkle paskelbė ir premjeras Saulius Skvernelis: „Žinau, kad visi frakcijos nariai, balsavę už M.Basčio pašalinimą iš parlamento, turi tvirtus to įrodymus.“
Vyriausybės vadovas vakarykščius balsavimo rezultatus pavadino apgailėtinais.
Reikalauja balsuoti iš naujo
Vėliau S.Skvernelis pripažino, kad ir pats nufotografavo savo balsavimo biuletenį.
Dėl to premjeras, kuris tvirtino balsavęs už apkaltą M.Basčiui, neatmetė, kad biuletenių paviešinimas gali kelti abejonių dėl balsavimo procedūrų pažeidimo, todėl gali būti siekiama perbalsavimo.
Jau artimiausiame Seimo posėdyje perbalsuoti dėl M.Basčio vakar pareikalavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas: „Šiame balsavime slaptumas buvo pažeistas ir paaiškėjus aplinkybėms, kad buvo fotografuoti slapto balsavimo biuleteniai, siūlau pripažinti šitą balsavimą neįvykusiu. Tai yra Seimo garbės reikalas, todėl Seimo vadovai privalo užtikrinti pakartotinį balsavimą.“
Pirmieji savo biuletenius paviešino valstietis Justas Džiugelis ir konservatorius Mantas Adomėnas.
V.Pranckietis apsiskaičiavo
R.Karbauskis kaltę dėl balsavimo rezultatų vertė konservatoriams.
Parlamentaro teigimu, opozicijos atstovai garsiai kalbėjo už apkaltą, o lemiamą akimirką esą pasielgė priešingai.
Valstiečių lyderis mano, kad konservatoriai taip darė tyčia, norėdami mesti dėmę Seimui ir pakenkti valdantiesiems.
Vis dėlto R.Karbauskis vakarykščio balsavimo nesureikšmino ir aiškino, kad Seimas toliau dirbs, kaip ir dirbo: „Tai jau ne pirmas kartas, kai balsuojama kitaip, nei siūlo Konstitucinis teismas. Tokių atvejų yra buvę.“
Tuo metu V.Pranckietis viešai raudonavo: „Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus.“
Seimo pirmininkas buvo vienas M.Basčio veiklos tyrimo iniciatorių.
V.Pranckietis užsiminė pralošęs lažybas, taip leisdamas suprasti, kad balsavimo rezultatai jam buvo netikėti.
Jam atrodė, kad balsų apkaltai turėtų užtekti.
„Seimas eilinį kartą neišlaikė egzamino ir todėl esu nusivylęs“, – aiškino politikas, bet čia pat svarstė, kad atsakomybė už tokį sprendimą tenka ne visam Seimui, o atskirai kiekvienam parlamentarui, kuris balsavo neatsižvelgdamas į Konstitucinio teismo priimtą M.Basčiui nepalankią išvadą.
V.Pranckietis nesiryžo spėlioti, kurie parlamentarai galėjo užtraukti gėdą Seimui, bet saviškius gynė: „Aiškiai kažkas norėjo, kad atrodytų, jog nuvylė valstiečiai. Bet vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad valstiečių frakcija balsavo už apkaltą.“
Mato viso Seimo užvaldymą
Tuo metu opozicijos atstovai įsitikinę, kad M.Basčiui mandatą pavyko išsaugoti dėl valstiečių balsų.
„Turėtų būti geriamas šampanas“, – po balsavimo valdančiuosius įtarinėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
O M.Basčio ryšius tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė stebėjosi valstiečių laikysena: „Jų atstovai komitete nuoširdžiai ir atsakingai dirbo ir visi priėmė tą sprendimą, kurį priėmė.
Man atrodė, kad ir šio proceso pabaiga turėjo būti aiški. Bet dabar R.Karbauskis paneigė visus šio komiteto sprendimus.“
Konservatorės nuomone, valstiečių frakcijos sprendimas balsuoti laisvai esą rodo, kad buvo kažkoks valdančiųjų sandėris: „Galima manyti, kad tai tik noras išsaugoti daugumą ir turėti itin lojalų sau žmogų – tokį pažeistą, jau truputį apdaužytą. Kita vertus, tai yra dalies Seimo, kuriam nesvarbu, kas vyksta aplink, užvaldymas.“
R.Juknevičienė įsitikinusi, kad Lietuva po tokio balsavimo tarptautinėje arenoje atrodys itin dviprasmiškai: „Mes kalbame apie hibridinius karus, priimame gražius įstatymus, nacionalinio saugumo strategijas, kaip kovosime su hibridiniu karu, o realybėje elgiamės priešingai ir nematome, kaip Kremlius bando daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai.“
Pažemino dvi institucijas?
Tuo metu E.Gentvilas svarstė, kaip po parlamento sprendimo atrodys Valstybės saugumo departamentas ir Konstitucinis teismas.
Liberalų vedlio nuomone, vakarykštis balsavimas – antausis šioms institucijoms: „Tai labai svarbios Lietuvos institucijos, o Seimas parodė, kad jam nusispjauti į saugumą ir teisės viršenybę. Čia nebe M.Basčio klausimas.“
E.Gentvilo teigimu, dauguma politikų per balsavimą pamiršo ankstesnes savo deklaracijas, kad parems apkaltą M.Basčiui: „Toks jų elgesys, aišku, nustebino.“
Politikas taip pat neatmetė, kad vakarykščio balsavimo rezultatus lėmė susitarimai braškančioje valdančiojoje koalicijoje: „Teko girdėti, kad Socialdemokratinė darbo frakcija galėjo paspausti valstiečius. Jiems reikia kiekvieno balso, todėl toks pats scenarijus gali grėsti kalbant ir apie apkaltą Artūrui Skardžiui.
Aš negaliu garantuoti, kad valstiečiai balsavo kitaip, nei kalbėjo, bet R.Karbauskis pripažino, kad įtikinti jam pavyko ne visus. Atrodo, kad daugelio.“
Tikrinosi melo detektoriumi
Bet Seimo nario mandatą išsaugojęs M.Bastys mano, kad jį išgelbėjo Lenkijoje atliktas tyrimas poligrafu.
Pasitikrinti melo detektoriumi Seimo nariui patarė ir vakar jį lydėjęs advokatas Juozas Gaudutis, buvęs pirmasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas.
Parlamentaro advokatas tvirtino, kad Valstybės saugumo departamentas tokio tyrimo atlikti nesutiko – jo pareigūnus tenkino žodinis M.Basčio atsakymas, kad jis pažįsta buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką.
Tuo metu Lenkijoje padedant vertėjui vykęs tyrimas, anot advokato, parodė, kad pildydamas klausimyną gauti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija Seimo narys nemelavo nenurodydamas pažinties su buvusiu KGB pareigūnu.
M.Bastys vakar vėl kartojo nesupratęs, kad būtina nurodyti ne tik dabartinių, bet ir buvusių valstybių pažįstamus agentus, o J.Gaudutis tvirtino, kad jo ginamasis be piktos valios pamiršo nurodyti pažintį su P.Vojeika.
Būtent dėl to, kad nenurodė šios pažinties pildydamas, M.Bastys praėjusių metų pabaigoje buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką.
Kitų prieš šią Seimo kadenciją vykusių epizodų, kuriuos tyrė parlamento komisija, Konstitucinis teismas nevertino.
Džiaugėsi išsaugojęs garbę
M.Bastys vakar tvirtino, kad Konstitucinis teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis grynai subjektyviais motyvais, o galutinį žodį slaptu balsavimu tarė Seimas.
„Man buvo svarbu, kad būtų išsaugota mano ir mano artimųjų garbė, ir man tai pavyko padaryti“, – kalbėjo parlamentaras paklaustas, ar jaučiasi apgynęs savo garbę, kai Seimas balsavo nepaisydamas jam nepalankios Konstitucinio teismo išvados.
Kilus skandalui politikas sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje, pastaruoju metu dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, bet vakar neatsakė, ar jungsis prie valdančiųjų: „Dar neskubėkime. Leiskite man po šio proceso atsigauti.“
Beje, dabartinis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas vakar pareiškė, kad M.Basčiui nėra formalių kliūčių grįžti į partiją ir frakciją.
Jaučiasi kai ko išmokęs
Paklaustas, kokias pamokas išmoko iš šios istorijos, M.Bastys aiškino supratęs, kad kilusių nesusipratimų gal būtų pavykę išvengti, jeigu būtų daugiau kalbėjęs su institucijomis.
Politikas taip pat mano, kad jam reikėjo tinkamiau informuoti visuomenę apie įtarimų sukėlusius jo organizuotus neoficialius Rusijos verslininkų ir Lietuvos valdžios atstovų susitikimus.
Tačiau pasiteiravus, ar ateityje vengs kontaktų su P.Vojeika, taip pat kitais jam didelių problemų sukėlusiais asmenims, M.Bastys nebuvo linkęs nukirsti šių ryšių: „Jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir aš, kaip Seimo narys, turiu teisę ir net pareigą bendrauti su visais, kurie į mane kreipiasi. Net Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad tai nėra draudžiama.“
Vis dėlto M.Bastys tvirtino pats tokio bendravimo nesieksiąs.
Įtarimų sukėlė ryšiai su keliais asmenimis
Konstitucinis teismas yra paskelbęs, kad Zanavykų apygardoje į Seimą išrinktas M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika.
Apkalta M.Basčiui buvo pradėta po to, kai Valstybės saugumo departamentas pranešė apie jo ryšius su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J.Kostinu, Rusijos žurnalistu E.Mackevičiumi, prieštaringai vertinamu kauniečiu S.Dubininku, neteisėta veikla įtariamu verslininku V.Pachomovu ir kitais.
