Ryšiais su Lietuvai priešiškos valstybės agentais kaltintas 53 metų M.Bastys pareiškė pasitraukiantis iš Seimo nepraėjus nė parai po jam palankaus slapto balsavimo Seime.
Šio balsavimo rezultatus aukščiausi šalies pareigūnai iš karto pavadino gėdingais, pulta ieškoti kaltų ir svaidytis įtarimais, o dėl galimų pažeidimų siūlyta kartoti balsavimą.
Iš opozicijos apkasų pasigirdo raginimų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o Ramūno Karbauskio diriguojami valdantieji apkalta pagrasino visiems konservatoriams.
Tuo metu M.Bastys trečiadienį pareiškė, kad nemato galimybių likti Seime, kurį opozicija esą baigia paversti cirku: „Nenoriu, kad dėl manęs kentėtų Seimo darbas, o opozicija toliau sau krautųsi politinį kapitalą.
Todėl pasitaręs su šeima priėmiau vienintelį teisingą šioje situacijoje sprendimą – teisinėmis priemonėmis įrodęs savo tiesą, garbingai pasitraukiu iš Seimo.“
Mano, kad įrodė savo tiesą
– Kodėl nusprendėte nelaukti, kuo baigsis dėl jūsų likimą sprendusio balsavimo kilusi politinė krizė?
Jaučiatės dėl jos atsakingas, norite palengvinti gyvenimą kitiems, o gal sau? – „Lietuvos rytas“ trečiadienį paklausė M.Basčio.
– Pasitraukimo motyvus išdėsčiau pakankamai išsamiai. Laisva rinkėjų valia išrinkti Seimo nariai antradienį patvirtino tai, ką aš visai šaliai bandžiau įrodyti daugiau kaip metus, – prieš mane sukurpta politinė byla neturi nieko bendra su realybe. Melas nelaimėjo, teisingumas triumfavo – mano sąžinė švari.
Bet matau, kad, nepaisant to, atskiros politinės jėgos ir interesų grupės spjauna į Konstitucijoje įtvirtintas demokratines vertybes, toliau vyksta nešvarūs žaidimai, kurie gali tęstis dar ilgai.
Tokioje situacijoje dirbti yra sudėtinga ne tik man. Opozicija siekia Seimą paversti cirku, paralyžiuoti jo darbą. Todėl nutariau pasitraukti, ir tokį mano sprendimą lėmė ne tik pastarieji įvykiai.
Tam rengiausi jau nuo pat šio proceso pradžios.
Tik man buvo svarbu visiems įrodyti, kad aš nesu toks, kokį mane bandoma parodyti. Aš manau, kad man tai pavyko.
Jei būčiau atsistatydinęs anksčiau, į daugelį man ir kitiems kylančių klausimų taip ir būtų likę neatsakyta.
– Ar nemanote, kad dabar gali kilti abejonių dėl galbūt slapto susitarimo – Seimas jus išteisina, o jūs pasitraukiate, neužkirsdamas sau kelio dar šią kadenciją į jį sugrįžti?
– Jokio susitarimo nebuvo. Bet sprendimas trauktis iš Seimo nekilo staiga. Apie tai aš mąsčiau ne vieną kartą. Kaip jau sakiau, apie tai galvojau nuo pat pradžių. Bet tada man būtų buvę sunku įrodinėti, kad nesu pažeidžiamas ar galiu išduoti valstybės paslaptis.
Vėliau svarsčiau galimybę pasitraukti iš Seimo po Konstitucinio teismo sprendimo.
Bet supratau, kad vykęs procesas nėra teisinis, o greičiau politinis. Man kai kas sakė, kad tiesa ir teisiniai argumentai šiuo atveju nėra svarbūs, nes jau yra priimtas politinis sprendimas – mano likimas nuspręstas dar iki teismo išaiškinimo.
Tada nusprendžiau, kad vienintelis teisingas kelias – priimti sprendimą po balsavimo Seime. Nesvarbu, kaip tas balsavimas pasibaigtų. Aš tikrai nežinojau ir turbūt niekas negalėjo atsakyti, kokie gali būti jo rezultatai.
– Vadinasi, smarkiai rizikavote?
– Rizikavau, bet kito kelio neturėjau. Aš suprantu, kad Konstitucinio teismo sprendimas yra neginčijamas, bet vis dėlto manau, kad ir šis teismas gali klysti. Juolab kad ta klaida jau iš anksto buvo užprogramuota.
– Bet Seimas galėjo priimti ir jums nepalankų sprendimą. Toks scenarijus jums būtų nenaudingas.
– Taip. Aš nebūčiau galėjęs kandidatuoti į Seimą. Apie tai galvojau ir buvau nusprendęs, kad jeigu kolegos mane pašalintų iš Seimo, mano politinė karjera yra baigta.
Bet manau, kad Seimo nariai įsiklausė į mano ir mano gynėjo argumentus ir man pavyko išsklaidyti bent dalies politikų abejones, kad nesu toks nusidėjęs.
– Ar nemanote, kad Seimo narių balsavimą lėmė kiti dalykai? Dalis jų tarsi veidmainiavo – vienaip kalbėjo, o iš tiesų apie jums mestus kaltinimus galvojo kitaip.
Ar šiuo atveju nesuveikė tam tikras jų savisaugos instinktas – juk negali žinoti, ar pats nebūsi panašiai išmestas?
– Gali būti. Aš matau problemą, kad politikai dažnai elgiasi dairydamiesi į šalis. Manau, kad ir mano atveju tai vyko.
Politinis fonas man buvo žvėriškai nepalankus, jis lėmė ir Seimo narių nuotaikas. Jiems svarbu reitingai ir žmonių nuomonė. Juk parėmę manę jie rizikuotų papildyti tėvynės išdavikų gretas.
Dėl to manau, kad apkalta turėtų vykti visiškai kitaip – tyrimą turėtų atlikti nepriklausomi teisininkai, kuriems nesvarbūs politiniai vėjai. Nežinau, ar įmanoma tai pasiekti, bet to reikia. Juk dabar sprendimą lėmė emocijos, o to neturėtų būti. Tai pavojinga valstybei.
– Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad Seimo balsavimo rezultatai – iššūkis teisinei valstybei. Jūs turbūt nemanote, kad Seimas būtinai privalo pritarti šio teismo išvadai?
– Apkaltos procedūroje numatyta, kad galutinį žodį šiuo atveju taria tautos išrinkti jos atstovai. Todėl keista girdėti, kai teisininkai tokią jų teisę kvestionuoja.
Džiaugiuosi, kad dalis Seimo narių nesutiko būti įsprausti į tokią situaciją, kai sakoma, jog tie, kurie mano kitaip nei teismas, paniekina jo sprendimą.
– Kai kurie politikai, tarp jų ir premjeras Saulius Skvernelis, prakalbo apie tai, kad reikėtų keisti apkaltos procedūrą – esą Konstitucinio teismo sprendimo užtenka apkaltos būdu pašalinti Seimo narį be papildomo balsavimo. Ką apie tai manote?
– Tai būtų visiškai neteisinga. Apkaltos procedūros taip sugalvotos, kad būtų išvengta bet kokio spaudimo iš šalies. Tai gali garantuoti tik slaptas balsavimas.
Konstitucinis teismas mano atžvilgiu nebuvo objektyvus – jis rėmėsi formaliais dalykais.
Bet juk teisėjai taip pat yra žmonės, galvojantys apie savo ateitį, būsimą karjerą, ir jie ne visuomet gali išlikti objektyvūs ar atsispirti įtakoms.
Man teko girdėti, kad kai kurie kitokią nuomonę turėję šio teismo teisėjai yra likę be darbo. Viena jų dirba aukle.
– Bet Seimo nariams taip pat galima daryti įtaką?
– Tam yra slaptas balsavimas, kad Seimo narys galėtų nuspręsti laisvai ir pagal savo sąžinę.
Bet fonas turi įtakos, aš kolegoms tikrai nepavydžiu. Jiems tenka laviruoti ir slėpti savo tikrąją nuomonę.
Ko gero, ir mano atveju kai kurie Seimo nariai viena galvojo, kita sakė, o trečia darė. Tokia politiko duona.
Vis dėlto manau, kad prieš apkaltą balsavę Seimo nariai atsispyrė visuotiniam spaudimui, įsigilino į esmę ir pasielgė pagal sąžinę.
– Kodėl jūs pats nedalyvavote balsavime?
– Turėjau teisę balsuoti, bet abejojau, ar man derėtų tai daryti. Kita vertus, nedalyvavimas balsavime irgi yra pozicija. Aš iš tribūnos pasakiau, kad įstatymų nepažeidžiau, ir savo likimą atidaviau į Seimo rankas.
Giliai širdyje turėjau viltį, kad bus Seimo narių, kurie mane palaikys.
– Ar sulaukęs palaikymo jau svarstėte galimybę trauktis iš Seimo, ar apsisprendėte tik kilus isterijai ir pasigirdus siūlymams perbalsuoti?
– Po balsavimo jaučiausi emociškai išsekęs, nemiegojęs (Susigraudino. – Red.). Laukiau tinkamo momento, kad galėčiau pranešti apie savo sprendimą. Kilęs ažiotažas tam neturėjo jokios įtakos.
Būčiau tai padaręs bet kuriuo atveju – jei ne šiandien, tai kitą savaitę. Galbūt kilusios aistros tik pagreitino šį procesą. Gal nuskambės ir pagyrūniškai, bet man rūpi valstybė. Aš nenoriu, kad ji grimztų į dar didesnį chaosą.
– Kaip reagavote į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pareiškimus, kad jis sieks perbalsavimo, galbūt net atviro?
– Manau, Seimo pirmininkas taip kalbėjo atsižvelgdamas į visuomenės reakciją.
Jį paveikė emocijos. Jeigu jam pavyktų joms nepasiduoti, ko gero, kalbėtų kitaip. Būtų sukurtas labai blogas precedentas, jeigu kiekvienu atveju, kai kam nors nepatinka balsavimo rezultatai, būtų balsuojama iš naujo. Tai sukeltų daug nestabilumo.
– Kai kurie politikai perbalsuoti reikalavo todėl, kad galėjo būti pažeisti slaptumo principai, nes paaiškėjo, jog dar prieš balsavimą buvo tariamasi nufotografuoti biuletenius. Jų nuotraukos vėliau atsidūrė socialiniuose tinkluose.
Ar tai gali būti pagrindas perbalsuoti ir ką jūs darytumėte, jei pakartojus balsavimą rezultatai jau būtų kitokie?
– Mano manymu, perbalsuoti nėra jokio teisinio pagrindo. Nematau jokios grėsmės, kad žmonės viešai deklaruoja savo poziciją, kad balsavo už apkaltą. Gal tokie dalykai kertasi su etika, bet nemanau, jog dėl tokių nusižengimų būtų galima abejoti balsavimo rezultatais.
Jei kiekvieną kartą, kai po slapto balsavimo kas nors atskleis savo valią, bus kartojami balsavimai, jiems nebus galo. Juk atsirastų galimybė piktnaudžiauti: nepatinka balsavimo rezultatai – viešinu biuletenį. Taip galima pasiekti teisinį dugną.
– Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis net buvo užsimojęs rengti apkaltą konservatoriams, kurie prieš slaptą balsavimą atskleidė, jog vieningai apsisprendė palaikyti apkaltą.
Ar pritariate, kad taip esą buvo pažeisti slapto balsavimo principai?
– Manau, frakcijos, kurios yra atskaitingos rinkėjams, gali viešai deklaruoti savo poziciją svarstomais ypač svarbiais klausimais, o galutinį sprendimą vis dėlto priima pats Seimo narys, ir slaptas balsavimas užtikrina tokią galimybę.
Konservatoriai savo poziciją deklaravo atvirai, nieko neslėpdami ir nesislapstydami. Jie tikrai nepažeidė nei Konstitucijos, nei Seimo statuto.
– Kol kas pasakėte, ar vėl sieksite Seimo nario mandato. Vis dėlto kas lems jūsų vienokį ar kitokį apsisprendimą?
– Mano šeima, artimieji nenori, kad aš dalyvaučiau politikoje. Jie mane stabdo nuo tokio žingsnio. Bet yra mano bičiuliai, rinkėjai, jų pasitikėjimas. Reikia išsiaiškinti, ką jie apie tai mano.
Apskritai iš politikos nesiruošiu visiškai pasitraukti. Man ne tas pat, kas vyksta valstybėje. Jeigu iš politikos traukčiausi, tai reikštų, kad veltui joje buvau, veltui dirbau, veltui žmonės manimi pasitikėjo, rinko.
– Gal jus stabdo galima neigiama visuomenės reakcija? Turbūt kiltų triukšmas, kad Konstituciją pažeidęs ir priesaiką sulaužęs M.Bastys vėl veržiasi į Seimą.
– Niekur nesiveržiu, todėl neskubėkime apie tai kalbėti.
– Tai ką veiksite?
– Ieškosiu darbo, bet tikrai ne valstybės tarnyboje. Galbūt grįšiu į verslą, galbūt pasiryšiu kitiems iššūkiams.
– Ar neturite minčių siekti Šakių mero posto kitąmet vyksiančiuose rinkimuose?
– Tikrai nesvarstau. Su šeima gyvenu Vilniuje, čia jau esu įleidęs šaknis ir gyvenimo kardinaliai keisti neplanuoju.
Galbūt galėčiau būti tarybos nariu, bet mero kėdės nesieksiu. Yra kitų gabių žmonių, kurie gali eiti šias pareigas.
Užsidegęs R.Karbauskis atvėso
Kilus sumaiščiai dėl antradienio balsavimo trečiadienį R.Karbauskis pranešė rengsiantis apkaltą visiems Seimo konservatoriams, kurie iš anksto pranešė, jog balsuos už apkaltą M.Basčiui, – taip esą buvo pažeisti slapto balsavimo principai.
Konservatoriai iš tokių valstiečių vedlio užmojų šaipėsi. Netrukus atvėso ir pats R.Karbauskis – vakarop jis pareiškė, jog pakaks, kad opozicijos elgesį įvertintų Seimo etikos sargai.
Etikos ir procedūrų komisija jau vakar pradėjo nagrinėti, kaip vertinti tai, kad slapto balsavimo metu kai kurie parlamentarai nufotografavo biuletenius ir vėliau jų nuotraukas paviešino. Tačiau etikos sargai savo sprendimo dar nepriėmė.
Vis dėlto komisija žadėjo siūlyti, kad Seimo statute būtų numatytas draudimas fotografuoti slapto balsavimo biuletenius. Beje, tokia tvarka įrašyta ir Seimo rinkimų įstatyme.
Opozicija ragino skirstytis
Populistinės isterijos netrūko ir opozicijos stovykloje. Keturios opozicinės frakcijos su konservatorių vedliu G.Landsbergiu priešakyje užsimojo jau birželio pradžioje surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Premjeras S.Skvernelis tokį siūlymą įvertino kaip desperatiškus bandymus suskaldyti valdančiąją koaliciją.
