Kol konservatoriai ir valstiečiai kaltina vieni kitus baisiomis intrigomis, M.Bastys nusprendė susirinkti daiktus ir kraustytis iš Seimo. O juk atsakymą, kas buvo jo šalininkai balsavimo metu, galima surasti jam mestuose kaltinimuose.
Kaip sugebėjo M.Bastys šiurkščiai paminti Konstituciją? Paprastai – bendravo su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, apie tai neparašė, nes tvirtino nemanęs, kad reikia pranešti apie ryšius su buvusiais sovietų saugumiečiais.
Bet juk tokių „buvusiųjų“ Lietuvoje – nors vežimu vežk. Ir išgerti kavos, nueiti į aludę arba pasišnekučiuoti parke ant suoliuko su jais nėra uždrausta.
Galvą guldau, kad daugelis parlamentarų yra spaudę ranką Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovui D.Arlauskui ir persimetę su juo bent keliais žodžiais.
Ne vienas seimūnas tikrai yra susitikęs su buvusiu Kriminalinės policijos biuro viršininku A.Matoniu ar su Generalinės prokuratūros prokuroru A.Stepučinsku.
Ir niekas greičiausiai neprisipažino, kad bendravo su buvusiais etatiniais KGB darbuotojais.
O ką jau kalbėti apie su automatu per Sausio 13-osios įvykius Lietuvą gynusį M.Misiukonį.
Daugybė patriotais save vadinančių politikų tomis lemtingomis dienomis melste meldė, kad jis laikytųsi iki galo – mat ir nuo šio buvusio KGB karininko priklausė nepriklausomybės likimas.
Iš tiesų įdomu, kiek Seimo narių, bendravusių su šiais žmonėmis, anketose juos nurodė?
Greičiau galima suskaičiuoti tuos, kurie tą bendravimą nuslėpė. Užtat tokie ir balsavo prieš M.Basčio apkaltą, nuogąstaudami, kad gali ateiti ir jų eilė, kai uolusis V.Bakas išsitrauks iš stalčiaus pažymą ir paklaus: kodėl pamiršai pasakyti, kad bendravai su D.Arlausku ar A.Matoniu?
