Socialiniuose tinkluose kasdien sklando daugybė prašymų padėti surasti dingusius vaikus, tik ar visi jie tikri?
Nuo šiol kai kurie pranešimai privers aplink apsidairyti prekybos centrų lankytojus ar autobusų keleivius – galbūt šalia stovi be žinios dingęs vaikas. To siekia dingusių vaikų paieškos sistemą „Amber Alert“ įkūrusi ir su įvairių šalių policija bendradarbiaujanti kompanija „Facebook“.
Šią savaitę Lietuva tapo 16-ąja pasaulio šalimi, kurioje pradėjo veikti sistema „Amber Alert“.
Tai feisbuko funkcija, leidžianti teisėsaugos institucijoms išsiųsti pranešimą su dingusio vaiko nuotrauka ir svarbiausia informacija.
Šie pranešimai pasieks visus socialinio tinklo vartotojus, esančius 200 kilometrų spinduliu nuo vietos, kurioje pastarąjį kartą buvo matytas dingęs vaikas.
Pranešimus gaus tie feisbuko vartotojai, kurių mobiliuosiuose telefonuose aktyvi vietos nustatymo funkcija.
Viena šios sistemos sumanytojų kompanijos „Facebook“ Saugumo ir pasitikėjimo departamento direktorė amerikietė Emily Vacher jau spėjo įsitikinti, kad žinutėmis apie dingusį vaiką skuba dalytis net tie, kurie niekada nėra jo matę.
Per kelias valandas žinia pasiekia dešimtis tūkstančių vartotojų, o policija sulaukia vertingos informacijos. „Dingus vaikui svarbi kiekviena minutė“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Vacher.
– Dešimtmetį Federaliniame tyrimų biure (FTB) tyrėte prieš vaikus įvykdytus nusikaltimus. Vaiko paieškos sistema – taip pat jūsų idėja?
– Viskas prasidėjo nuo to, kai pastebėjau, kaip aktyviai žmonės naudojasi feisbuku dingus vaikui.
Šiam žingsniui mane įkvėpė viena kanadiečių šeima, kai ligoninėje dingo prieš 19 valandų gimęs jų kūdikis.
Šeima feisbuke paskelbė dingusio naujagimio nuotrauką ir nurodė vaiką paėmusios moters požymius.
Po trijų valandų bendruomenė šią problemą išsprendė – kažkas atpažino moterį, paskambino policijai – kūdikis buvo sugrąžintas į savo šeimą.
Tai puikus įrodymas, kaip feisbukas gali pasitarnauti geriems tikslams, suburti bendruomenę ir pasirūpinti vaikų saugumu.
– Lietuva tapo 16-ąja prie sistemos „Amber Alert“ prisijungusia šalimi. Kodėl pasirinkote mūsų šalį?
– Manau, kad Lietuva pasirinko mus.
Kartu su Tarptautinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro atstovais čia atvykome praėjusių metų spalį ir surengėme pirmuosius mokymus.
Aš pamačiau, su kokia aistra dirba už vaikų saugumą atsakingi Lietuvos specialistai. Jie ir pasiūlė čia įdiegti „Amber Alert“ sistemą. Pirmą kartą mūsų darbo praktikoje ši sistema buvo įdiegta taip greitai.
Pirmoji Europos šalis, kurioje įdiegėme vaikų paieškos sistemą, buvo Jungtinė Karalystė, ji dar veikia Olandijoje ir Bulgarijoje. Žinoma, šis sąrašas plėsis.
– Feisbuke apie dingusius vaikus visuomenei praneš policija. Turbūt pranešimai nebus siunčiami tais atvejais, kai nepilnametis iš namų išeina ketvirtą ar penktą kartą?
– Viskas priklauso nuo situacijos. Negaliu kategoriškai teigti, kad jei paauglys iš namų pabėga kelintą kartą, tai nėra rimta problema.
Galbūt kas nors matė, kad jis buvo pagrobtas ir jėga įsodintas į automobilį.
Tačiau ši sistema nėra sukurta ieškoti iš namų pabėgusių paauglių. Vienas pagrindinių mūsų kriterijų – skelbdami paiešką policijos pareigūnai turi būti įsitikinę, kad vaikui gali grėsti pavojus.
– Dėl kokių priežasčių paprastai dingsta vaikai? Ar šios priežastys skiriasi įvairiose šalyse?
– Vaikų dingimo istorijos – labai skirtingos.
Dažniausiai tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pagrobiamas naujagimis, vadinasi, kas nors norėjo auginti vaiką. Taip buvo ir mano minėtu atveju Kanadoje – naujagimį pagrobusi moteris negalėjo turėti savo vaikų.
Vyresni vaikai gali tapti prekybos žmonėmis arba seksualinių nusikaltėlių aukomis.
Aš nesu įsigilinusi į kiekvienos šalies kultūrą ir problemas, bet rengdami mokymus mes kviečiamės vietos specialistus, kurie gerai žino situaciją.
Gali būti, jog vaikai iš namų bėga ko nors ieškodami, bet gali būti ir taip, kad jie bėga nuo ko nors. Informaciją apie šeimą, mokyklą, o gal net lytinę prievartą įvertinusi policija priima sprendimą, kur jo ieškoti.
– Kaip veiks ši sistema? Ar pranešimus apie dingusius vaikus gaus kiekvienas feisbuko vartotojas?
– Labai svarbu, kad informacija pasiektų tuos žmones, kurie iš tiesų gali suteikti pagalbą.
Lietuva – nedidelė šalis, todėl atstumas nėra toks svarbus kaip Rusijoje ar JAV. Jei vaikas dingsta Niujorke, šios žinios mes nesiunčiame Vašingtone ar Floridoje esantiems vartotojams, nes jie tikrai negalės padėti.
Tyrimų duomenimis, 97 procentai ieškotų vaikų buvo rasti 160 kilometrų spinduliu nuo dingimo vietos.
Toks pranešimų siuntimo spindulys pakankamas, kad būtų įmanoma rasti dingusįjį, bet ne per didelis, kad jį gavę žmonės pagalvotų: „Niekuo negaliu padėti“ ir nebekreiptų dėmesio į dingusius vaikus. Mes tikrai nenorime, kad taip atsitiktų.
Vartotojai savo telefonuose pamatys vaiko nuotrauką ir situacijos aprašymą. Po tokiu pranešimu bus du mygtukai – „skaityti daugiau“ ir „dalintis“.
Kiek ir kokios informacijos pateikti, sprendžia policija arba nevyriausybinės organizacijos, mes jiems tik padedame.
Pasirodo, tai nėra sudėtinga, juk dauguma žmonių mobiliuosius telefonus nuolat laiko rankose. Viskas, ko mes prašome žmonių, – perskaityti žinutę, apsidairyti aplink, parodyti ją stovinčiam šalia.
Tai galima padaryti per kelias sekundes, net stovint eilėje parduotuvėje.
– Šių pranešimų nebus leidžiama komentuoti. Kodėl?
– Šią galimybę panaikinome dėl to, kad vartotojai savo komentarais nepaliktų patarimų nusikaltėliams ir neklaidintų policijos. Žinutėje bus nurodyti telefono numeriai, kuriais policija lauks informacijos.
– Galbūt turite planų sukurti tokią programą ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų paieškai?
– Kol kas ne. Jei sistema išleis per daug pranešimų, visuomenė juos pradės ignoruoti. Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl tokie pranešimai visada jaudina gyventojus.
JAV veikia dar viena paieškos pranešimų sistema „Silver Alert“. Ji praneša apie dingusius ar pasiklydusius žmones sidabriniais plaukais – garbaus amžiaus.
Tokią informaciją feisbuke paskelbę policijos pareigūnai visada sulaukia vietos bendruomenės pagalbos.
Suburti bendruomenę – tai geriausia, ką mes galime padaryti.
Tačiau tam nebūtini policijos pranešimai.
Aš labai myliu ir rūpinuosi naminiais gyvūnais, tačiau feisbukas jų šeimininkams suteikia daugybę galimybių pranešti, kad dingo jų augintinis.
– Kokia dingusio ar atsiradusio vaiko istorija jus pačią sujaudino labiausiai?
– Tokiais atvejais feisbukas mane tarsi sujungia su vaiko pasigedusia šeima. Aš nemiegu naktimis ir tikrai labai noriu, kad visos istorijos baigtųsi gerai.
Kartą žiūrėjau spaudos konferencijos transliaciją iš Floridos, kai surasta mergaitė pirmą kartą apkabino savo senelę. Ilgą laiką tiriu vaikų dingimo atvejus ir galiu pasakyti – nėra nieko išskirtinesnio, nei pamatyti šeimą, kuri susigrąžino savo vaiką.
Bėglių ieško ne po vieną kartą
Praėjusiais metais Lietuvos policija buvo paskelbusi 2691 vaiko paiešką. Dauguma jų buvo surasta netrukus, tačiau apie šimto vaikų pareigūnams teko ieškoti ilgiau nei po mėnesį.
Net 1523 nepilnamečių buvo ieškoma po du ir daugiau kartų. 40 vaikų, kurių paieška buvo paskelbta, namo sugrįžo patys.
