„Bet man patinka dirbti ugniagesiu, – nedvejodamas sako Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadas Mantas Bagdzevičius. – Gal kitaip ir negali būti, nes esu iš gaisrininkų giminės. O jei tiksliau – trečios kartos ugniagesys.
Šį darbą dirbo ir mano tėtis, gaisrus gesino ir močiutės brolis, ir mano dėdė. Vaikystėje daug laiko praleisdavau gaisrinėje.“
Pasak M. Bagdzevičiaus, ugniagesio darbas jį daug ko išmokė: „Disciplinos, atsakomybės, kantrybės... Kai matai daug nelaimių, pradedi kitaip žiūrėti į gyvenimą. Mačiau žuvusius gaisruose, o dirbdamas naru, iš vandens traukiau vaikų ir suaugusiųjų kūnus.
Deja, dažnai nesuvokiame, kad žmogaus gyvybė labai trapi. Gal todėl į daug ką žiūriu kitaip, nei žmonės, kurie nėra to patyrę. Jaučiuosi atsakingas ne tik už save, savo šeimą, bet ir kitus. Visada stengiuosi pasirūpinti senelių, kuriuos aplankau prevencinių akcijų metu, artimųjų saugumu, dovanodamas jiems dūmų detektorius.“
Gaisruose Mantui ne kartą teko gelbėti žmonių gyvybes. Jis gerai žino, kad juose lemtinga gali būti kiekviena akimirka. Taip sutapo, kad jis net du kartus ne tarnybos metu, kilus gaisrams, išgelbėjo juose atsidūrusius žmones.
Prieš ketverius metus vidury nakties iš daugiabučio namo rūsio, skendėjusio dūmuose, jis išnešė leisgyvę moterį. Tąkart, lekiant basomis, net stiklo šukė įsmigo į pėdą, kurią vėliau ištraukė medikai.
O pernai, prieš Velykas, grįžęs iš budėjimo Mantas sulaukė netikėto sužadėtinės mamos skambučio, kad gretimame daugiabutyje kilo gaisras.
„Kai atbėgau, paaiškėjo, kad buto durys jau išlaužtos. Tad laiko gaišti nereikėjo, – pasakoja Mantas. – Mano draugas jau buvo ieškojęs tame bute gyvenusio vaikino, bet rasti jo nepavyko. Nusprendžiau, kad dar kartą reikia eiti į vidų, nes turiu patirties ir žinau, kaip nelengva dūmuose aptikti žmogų, nes ieškoti tenka apgraibomis.
Ropomis pasiekiau kambarį, bet ten jo nebuvo, draugui patariau, kad pažiūrėtų tualete, kur vyrą ir suradome. Išnešėm jį, kartu su medikais, ėmėme gaivinti, ir žmogus atsigavo.“
Mantas neslepia, kad tokiose situacijose visada būna streso: „Jis yra neatsiejama šio darbo dalis. Baimė? Kai dirbi, jos nejauti. Nes žinai, ką turi daryti ir kaip. Tai ir padeda gelbstint gyvybes ir žmonių turtą.“
M. Bagdzevičius yra baigęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Kurį laiką ugniagesiu gelbėtoju ir naru jis dirbo Vilniuje, bet galiausiai sugrįžo į gimtuosius Anykščius. Pasak jo, nors sostinėje ir daugiau galimybių, bet įsikurti joje sudėtinga. O čia pats įsigijo būstą.
Be to, Anykščiuose nereikia toli važiuoti, kad galėtum žvejoti ar medžioti. Pasak jo, šie pomėgiai jį ir išvaduoja nuo visų stresų. Tiesa, laisvalaikio lieka nedaug, kadangi vien tik iš ugniagesio atlyginimo būtų sunku išlaikyti šeimą, ne tarnybos metu jis dar dirba ir vadybininku. Beje, kolegijoje Mantas yra baigęs vadybą, o po to M. Romerio universitete – viešąjį administravimą.
Ugniagesio darbe taip pat reikia žinių, įgūdžių ir patirties. M. Bagdzevičius kasmet vyksta į kursus ir tobulina savo kvalifikaciją. Neseniai jis žinių sėmėsi Gelbėjimo darbų organizavimo aukštyje ir gylyje vado kvalifikacijos tobulinimo programoje.
Apie sunkumus Mantas nelinkęs kalbėti. Sako, kad visada reikia tikėti: „Tikiu, kad ir ugniagesių atlyginimai kada nors bus didesni“.
„Esu laimingas, kad turiu nuostabią šeimą, kartu su sužadėtine Agne auginame sūnų Adomą, kad dirbu naudingą ir mylimą darbą“, – pasidžiaugia 29-erių metų ugniagesys. Kas žino, gal ir jo sūnus kada nors paseks tėčio pėdomis ir pratęs gaisrininkų Bagdzevičių dinastiją.
Mantas spėlioti nelinkęs, sako, laimei, kad mažylis, tarsi žinodamas, naktimis nei jo, nei žmonos nešokdina: „Jei kas mano, kad per budėjimą ugniagesiai išsimiega, labai klysta. Net jei naktį ir užmiegi, tas miegas būna neproduktyvus, o jei sulauki iškvietimo, šoki kaip žaibo persmelktas.“
Skaudžių nelaimių gaisrų ir gelbėjimo darbų metu pamažu mažėja. Jo akimis, žmonių požiūrį į saugumą padeda keisti gaisrų prevencija, už tai galima padėkoti ir žiniasklaidai, kuri nuolat informuoja ir teikia išsamią informaciją apie nelaimes.
O kad jų nebūtų, ugniagesys gelbėtojas pataria, kad prieš išeinant iš namų nereikėtų palikti skalbiančios skalbimo mašinos, įjungto kompiuterio ar elektros šildytuvo. O jei namuose nėra dūmų detektoriaus, verta savęs paklausti, ar tikrai branginame artimųjų ir savo gyvybes.
