Mindaugas Lingė antradienį Žinių radijui sakė, kad šalies vadovė pasisako „už dialogo ieškojimą ir už politinį stabilumą valstybėje“.
Prezidentės patarėjas poziciją išsakė likus kelioms valandoms iki Seimo posėdžio, kuriame numatoma pateikti opozicijos siūlymą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 dieną.
M.Lingė atkreipė dėmesį, kad pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia 85 Seimo narių, ir be valdančiųjų paramos tiek balsų surinkti neįmanoma.
„Matome, kad visa šita situacija reikalauja bandymo ieškoti bendro darbo galimybių, koncentruoti į darbus“, – sakė M.Lingė.
„Čia Seimo teisė apsispręsti, bet prezidentė nevertina kaip realaus būdo, realios galimybės, kad taip gali įvykti, žinant politinių jėgų išsidėstymo balansą“, – sakė jis.
Prezidentės patarėjo teigimu, apie pirmalaikius rinkimus kalbėta ne kartą, bet išskyrus 1992 metus visos iniciatyvos žlugdavo, buvo atvejų, kai Vyriausybė dirbo ir mažumos sąlygomis.
Pasak M.Lingės, už stabilumą atsakingi visi politikai, bet didesnė atsakomybė tenka valdantiesiems.
Pirmalaikių rinkimų iniciatyvą opozicija paskelbė po to, kai Seimui pritrūko balsų panaikinti Mindaugo Basčio mandatą. Šis balsavimas buvo slaptas, po jo valdantieji ir opozicija apkaltino vieni kitus dėl rezultatų.
Atsisakymas nagrinėti žemės reikalus diskredituotų valdančiuosius
Galutinai atsisakęs sukurti specialią komisiją, turinčią tirti didelių žemės plotų įsigijimą, Seimas diskredituotų valdančiuosius ir padidintų suirutę, sakė D.Grybauskaitės patarėjas.
„Skaidrumas ir teisingumas negali būti selektyvus. Vengdami tirti žemės ūkio klausimus valdantieji demonstruoja dvigubus standartus. Matome žemės koncentracijos klausimus ir kitą dalį klausimų, kurie su tuo susiję, kur atsakymai nėra pateikiami, nėra išaiškinimų. Tenka pripažinti, kad toks sprendimas, jei Seimas galutinai apsispręstų nesidomėti tais klausimais, tai toks sprendimas diskredituotų valdančiuosius ir didintų suirutę“, – kalbėjo M.Lingė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį nepritarė opozicijos siūlymui sukurti žemės įsigijimo klausimus turinčią tirti specialią komisiją.
Galutinis balsavimas dėl komisijos sudarymo numatomas ketvirtadienį – jeigu Seimas komiteto sprendimui pritars, komisija nebus kuriama, o jeigu atmes, klausimą dėl jos sukūrimo iš naujo svarstys kitas parlamentinis komitetas, ir Seimas dėl jo balsuos vėl.
Parlamentinio tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad „Valstiečių“ frakcijos vadovui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus
