Kaip formuojasi maliariniai parazitai ir kada pavyks sukurti skiepus nuo šios ligos? Kaip maisto gamyboje ir apsaugoje „įdarbinti“ vabzdžius? Ar Lietuvos vandenyse paplis sterlės, ūsoriai, kaip pagausinti jų išteklius?
Ar nekinta paukščių migracijos keliai? Kaip žuvys reaguoja į teršalus ir kaip šios žinios gali padėti kovojant su įvairiomis žmogaus ligomis? Kokios iš viso pasaulio atkeliavusios bakterijos, virusai, grybai puola augalus ir kaip su jais kovoti?
Kokią įtaką Lietuvos ekosistemai daro klimato kaita ir žmogaus veikla dabar ir kokie procesai vyko praeityje? Kokie turtai ir pavojai slypi mūsų šalies gelmėse?
Kokią įtaką globali klimato kaita padarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai?
Tai tik keletas temų, kurias nagrinėja Gamtos tyrimų centre Vilniuje dirbantys mokslininkai ir čia studijuojantys doktorantai. O apskritai jų akiratyje – visa gyvoji ir negyvoji gamta, šiandien vykstantys mikro- ir makroprocesai bei praeityje įvykę pokyčiai.
Tyrimų spektras – platus
Dvidešimt keturiose Gamtos tyrimų centro mokslinėse laboratorijose beveik du šimtai mokslininkų ir doktorantų vykdo aplinkos kokybės būklės, gamtinių ekosistemų, buveinių, bendrijų populiacijos struktūros, genetinės įvairovės, mikroevoliucijos globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis dėsningumų ir mechanizmų tyrimus.
Ne mažiau svarbūs ir Lietuvos gamtos bei biologijos išteklių būklės ir kaitos tyrimai bei prognozė, jų išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo mokslinis pagrindimas, klimato kaitos tyrimai ir prognozė.
Mokslininkai taip pat atlieka žemės gelmių ir paviršiaus sandaros ir geoaplinkos būklės, paleoekologinių sąlygų raidos, požeminio ir paviršinio vandens sistemų, kraštovaizdžio kaitos ir sąveikos su žmogaus veikla analizę.
Studijų programos – penkios
Rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus – viena svarbiausių Gamtos tyrimų centro užduočių. Centre vykdomos penkios doktorantūros studijų programos – ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos, biologijos, geologijos ir fizinės geografijos.
Kasmet į visas studijų programas priimama 15–17 doktorantų. Doktorantai centre įdarbinami, jie dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose, naudojasi visa centro turima technine baze, stažuojasi šalies ir užsienio mokslo centruose.
Pastaruoju metu trečiosios pakopos studijas vykdo per pusšimtį doktorantų, tačiau savo mokslines idėjas čia aktyviai realizuoja ir įvairių šalies universitetų bakalaurai bei magistrantai.
Bakalauro, magistro darbus čia rengia, praktikos darbus atlieka Vilniaus universiteto biologinės įvairovės, ekologijos, biochemijos, genetikos, molekulinės biologijos, geologijos ir geografijos, meteorologijos ir hidrologijos, archeologijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bioinžinerijos, nanotechnologijos krypčių studentai.
Žinias pritaiko praktiškai
Esminę centro mokslininkų veiklos dalį sudaro fundamentiniai moksliniai tyrimai, bet čia vykdoma ir daug taikomųjų mokslinių projektų, kurie sprendžia vienokias ar kitokias ūkio, biologinės įvairovės apsaugos ar jos atkūrimo užduotis.
„Tarkime, vienas taikomųjų projektų buvo natūralių buveinių inventorizacija šalyje, o atliktų tyrimų pagrindu sudaryti žemėlapiai, būtini atliekant poveikio aplinkai vertinimą, lydintį daugelio ES direktyvų įgyvendinimą.
Sukaupta informacija gali naudotis įvairios kontroliuojančios institucijos, ji prieinama visuomenei, naudojama sprendžiant įvairias gamtosaugines bei planavimo veiklas ES mastu.
Geologai dalyvauja „Horizon 2020“ programos projekte, skirtame geoterminės energijos panaudojimo efektyvumui didinti. O juk tai iš esmės neišsenkamas energijos šaltinis, kurio teikiamomis galimybėmis naudojamės dar tikrai nepakankamai.
Mūsų mokslininkai tiria paukščių pernešamos maliarijos formas, nes iš to paties kamieno išsivystė tiek paukščių, tiek žmonių maliarija. Žinodami mechanizmus galime numatyti kardomąsias priemones – vaistus, skiepus, kurių iš esmės dar nėra.
Tai – pasaulinė problema. Vien lietuviško mokslo nebėra – yra pasaulinis mokslas, o mūsų laboratorijos dirba ir pasaulio labui“, – Gamtos tyrimų centro darbus vardijo dr. M.Stančikaitė.
Eksperimentų medžiaga – žuvys
Norėdami savo akimis išvysti, kaip dirba Gamtos tyrimų centro mokslininkai, užsukame į Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratoriją Verkiuose. Čia nedideliuose baseinėliuose plaukioja eršketai, kiršliai, upėtakiai, ūsoriai, sterlės ir kitos žuvys.
„Atliekame eksperimentinius tyrimus su upėtakiais, atlantinėmis lašišomis, žiūrime, kaip jas veika toksikantas – sunkiųjų metalų mišinys, kurio koncentracija atitinka esančią tikroje aplinkoje.
Matome, kad tas mišinys jau sukelia tam tikrą indukciją kepenyse. Raumenyse sunkieji metalai kaupiasi mažiausiai, o žiaunos – kaip kempinė. Todėl prieš ruošiant žuvį reikia išimti žiaunas, kepenis ir inkstus – palikti tik raumenis“, – naudingą patarimą davė doktorantė Gintarė Sauliutė.
Kitas doktorantas Andrejus Pilinkovskis tiria eršketines žuvis, ieško būdų jas aklimatizuoti Lietuvoje. Tyrimai jau duoda rezultatų – nedideles eršketines žuvis sterles, kurių Lietuvoje nebuvo, Žuvininkystės tarnyba pirmąkart išleido į Nemuną.
„Deriname mokslinius ir praktinius poreikius, padedame verslininkams, auginantiems ir veisiantiems žuvis. Tokio mokslo ir verslo ryšio Lietuvoje labai reikia“, – teigė laboratorijos vedėjas dr. Vytautas Kesminas.
