Apie tai LRT radijo eteryje informavo LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.
„Lengvas šokas. Konkurencija buvo didelė, nebuvau užtikrinta, kad nugalėsiu“, – LRT radijo eteryje sakė naujoji LRT generalinė direktorė. Ji darbą pradės balandžio mėnesio pradžioje.
Ž.Pečiulis džiaugėsi, kad visų kandidatų pateiktos programos buvo kokybiškos ir vertingos. Jis teigė, kad dvi kadencijas LRT vadovavusio A.Siaurusevičiaus palikimas yra geras.
LRT tarybos pirmininkas atsisakė pasakyti, kas buvo kiti du kandidatai, kuriuos slaptame balsavime nugalėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė. „Ši kandidatė surinko 8 tarybos narių balsus, kiti kandidatai – po 2“, – sakė Ž.Pečiulis. Taryboje yra 12 narių.
Vėliau paaiškėjo, kad M.Garbačiauskaitė – Budrienė antrame ture nugalėjo A.Siaurusevičių ir B. Gailių.
„Nepaisant viso ažiotažo ir to, kas vyksta aplink LRT, buvo rimtų žmonių, kurie norėjo dirbti ir vadovauti šitai įstaigai“, – sakė LRT tarybos pirmininkas.
„Esminis skirtumas buvo tarp naujovių – naujo žmogaus atėjimo, ir tradicijų tęsimo. Čia gal buvo ta riba“, – sakė LRT tarybos pirmininkas. „Nuo šių metų pradžios pradėta įgyvendinti nauja, 5 metų strategija, kurią visi kandidatai savo programas rengė pagal šią strategiją. Mes samdome vadybininką, kuris įgyvendintų LRT strategiją. Visi šie dalykai pretendentų programose ir atsispindėjo“, – pasakojo jis.
Pokyčių bus
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad jaučiasi puikiai. „Esu dėkinga už pasitikėjimą, man tai ir kaip pilietinė pareiga. Ne tik profesinis iššūkis“, – sakė ji, suprasdama, kad nebus lengva. „Reikia tikėti pergale, nes kitaip nėra prasmės net kovoti“, – teigė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Turinio integracija, jos geresnis reklamavimas socialiniuose tinkluose. Ne dėl to, kad tiek metų dirbau internetinėje žiniasklaidoje ir tik tai išmanau, bet tai dėl to, kad gyvename XXI amžiuje, nebelieka ribų tarp medijų. Vartotoją turinys turi pasiekti patogiausiais kanalais“, – silpnesnę LRT vietą įvardijo ji.
Ji planuoja komandą pradėti rinkti rytoj. Paklausta, ar savo komandoje mato A.Siaurusevičių ir R.Paleckį, naujoji LRT generalinė direktorė nebuvo tikra. „Dar apie tai negalvojau, dar su niekuo nešnekėjau, greičiausiai, kad ne, bet nežinau“, – teigė ji. Pridurdama, kad prieš pradedant keisti LRT departamentų vadovus, reikės išanalizuoti situaciją. „Nemanau reikalo atsisakyti puikių specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų“, – pasakojo buvusi naujienų portalo delfi.lt redaktorė.
Jos planuose ir naujienų portalo lrt.lt keitimas. „Galbūt vienur yra skiriama per daug resursų, kitur – per mažai. Gal kaip darbui su socialiniais tinklais“, – sakė ji. Kaip vieną iš prioritetų įvardindama ir multimediją. „Mano planas ir noras, kad žurnalistų darbas redakcijų darbas būtų daug labiau integruotas. Šiais laikais redakcijos negali dirbti atsiribojusios – kad čia televizija, čia radijas, čia internetas. Tuos procesus reikia integruoti, tai palies ir žurnalistų darbą“, – apie savo planus pasakojo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vėliau M.Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė, kad jos komandoje tikriausiai nebus dvi kadencijas LRT iki šiol vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus ir jo pavaduotojo Rimvydo Paleckio.
„Aš dar apie tai negalvojau ir apie tai su niekuo nešnekėjau, tai greičiausiai, kad ne, bet nežinau“, – žurnalistams sakė buvusi portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė, paklausta, ar savo komandoje mato A. Siaurusevičių ir R. Paleckį.
Detaliai savo planus naujoji LRT vadovė išdėste feisbuke.
„Šiandien gavau labai didelį pasitikėjimo kreditą, kurio niekaip negalėsiu iššvaistyti ir kurį privalėsiu pateisinti. LRT taryba patikėjo man šiuos puikios žiniasklaidos grupės vairą – esu dėkinga ir drauge suvokiu, koks tai didžiulis iššūkis. Dar daugiau, laikau tai savo pilietine pareiga. Man bus garbė kurti modernesnį, skaidresnį, efektyvesnį nacionalinį transliuotoją.
Dėkoju visiems, kurie patikėjo manimi ir palaikė šiame žygyje ir, tikiuosi, palaikys toliau – man reikės jūsų patarimų ir paramos Drauge su LRT taryba turėsime įgyvendinti LRT 2018-2022 metų strategiją. Ją galite rasti čia – ji ambicinga, moderni ir puiki, lengva nebus. https://bit.ly/2DHe0Xk
Pagrindiniai mano programos punktai: Nacionalinis transliuotojas turi būti moderni organizacija, kurianti ir diktuojanti žiniasklaidos standartus Lietuvoje
1) Pasaulis keičiasi, turi keistis ir LRT. Svarbiausias iššūkis šiais laikais – ne tik kaip sukurti kokybišką turinį, bet ir kaip užtikrinti, kad jis pasiektų numatytas tikslines auditorijas. Tas pats turinys turi būti pateikiamas įvairiomis formomis, pritaikytas įvairiems įrenginiams, interneto platformoms, mobiliosioms programėlėms, socialiniams tinklams. Čia reikės gerai paplušėti, nes šiuo meti LRT.lt portalas vis dar labiau primena įmonės svetainę, o ne naujienų portalą, o socialiniuose tinkluose (išskyrus youtube, kur pirmauja), LRT pozicijos, švelniai tariant, – ne pačios geriausios.
2) Tam būtina didinti LRT kuriamo turinio integraciją, o turinio integracija neišvengiamai kelia organizacijos sinergijos klausimą – atskiroms redakcijoms ir skyriams nebebus įmanoma apsiriboti vien siauru savo veiklos baru, teks labiau atsiverti ir bendradarbiauti su kitais. Derėtų sujungti LRT radijo, televizijos ir interneto redakcijų pajėgumus, siekiant užtikrinti kuo didesnį bendradarbiavimą ir kuo platesnį įvairiausių temų atspindėjimą.
3) Tuomet iškyla LRT struktūros klausimas. Būtina peržiūrėti, ar organizacijos struktūra atitinka esamus jos poreikius, ar darbo procesai organizuojami sklandžiai, ar nėra besikartojančių darbuotojų funkcijų, ar darbo krūvių pasiskirstymas yra tolygus, o atlygis – proporcingas? Tam, kad LRT plėstų auditoriją, savo kuriamą turinį pateiktų jai patogiausiai būdais, kurtų modernius turinio projektus ir pateiktų juos grupės viduje bei išorėje, būtinas bendradarbiavimo tarp atskirų organizacijos struktūrinių vienetų užtikrinimas, didesnis lankstumas ir mobilumas.
4) Skaidrumas. LRT privalo skaidriai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. Būtina atsiverti ir nustatyti naujus nacionalinio transliuotojo skaidrumo ir atskaitomybės procesus bei standartus ar suteikti jau egzistuojantiems aiškumo ir konkretumo. LRT finansinės ataskaitos turi būti kasmet audituojamos nepriklausomos trečiosios šalies. Finansinės ataskaitos ir nepriklausomų auditorių išvados, kaip ir metinės ataskaitos, turėtų būti viešos. Būtina peržiūrėti, ar biudžetai yra planuojami efektyviai, ar ieškoma geriausio kainos ir kokybės santykio.
5) Komunikacija. LRT turėtų dėti daugiau pastangų išorės ir vidaus komunikacijai gerinti. Vienas iš artimiausių uždavinių – atkurti solidžios ir patikimos naujienų organizacijos įvaizdį ir parodyti visuomenei, kad LRT yra valdoma tvarkingai, o mokesčių mokėtojų pinigus leidžia skaidriai. O be to, būtina užtikrinti, kad plačiajai auditorijai, ne tik LRT grupės žiūrovams ir klausytojams, būtų geriau iškomunikuotos žinutės apie LRT turinį, didžiausius projektus bei produktus.
LRT turinio reklamavimas per visas LRT platformas taip pat turėtų būti išradingesnis ir aktualesnis vartotojui, pasižymintis integruotu įvairialypiu turiniu. Be to, reikalinga pasitelkti įvairesnį spektrą komunikacijos kanalų, o ne tik grupėje esančius, taip pasiekiant auditoriją, kuri lig šiol nebuvo LRT turinio vartotojai. Įgyvendinant LRT 2018–2022 metų programų strategijoje išsikeltus siekius, vidaus komunikacija taps svarbiu veiksniu, nes būtina užtikrinti sinergiją tarp atskirų struktūrinių vienetų ir motyvuoti komandą į savo darbą žvelgti plačiau – neapsiriboti savu veiklos baru, tačiau siekti bendro organizacijos gėrio.
6) LRT – patrauklus darbdavys žiniasklaidoje. Būtina: 1) išsaugoti turimus produktyvius LRT darbuotojus; 2) pritraukti patyrusius ir talentingus žurnalistus; 3) pritraukti jaunus perspektyvius žurnalistus; 4) pritraukti jaunus iniciatyvius įvairių technologijų sričių specialistus“ – rašė M.Garbačiauskaitė – Budrienė.
Antrasis balsavimas LRT taryboje vyksta nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų.
Kandidatai vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai prisistatė LRT tarybai, antradienį turinčiai paskelbti atrankos nugalėtoją, o vienas pretendentų Arūnas Valinskas nusprendė konkurse nedalyvauti.
Vienuolika kandidatų tarybai prisistatė ir į jos narių klausimus atsakinėjo nuo ryto, kiekvienam jų buvo skirtas pusvalandis.
Paskutinis LRT tarybai turėjęs prisistatyti kandidatas, televizijos laidų vedėjas ir buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas į posėdį neatvyko, todėl jis laikomas kaip nedalyvavęs atrankoje, BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.
Vadovauti visuomeniniam transliuotojui siekia viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.
Atrankoje į LRT generalinio direktoriaus pareigas taip pat dalyvauja visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila.
Jiems prisistačius, LRT taryba rengiasi kitam posėdžiui, jame aptars pretendentus ir išrinks naują visuomeninio transliuotojo vadovą penkerių metų kadencijai.
Nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų, tame pačiame posėdyje būtų skelbiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų.
12 narių turinčios tarybos posėdžiai vyksta uždarai.
