Tokie patys dėsniai galioja ir politikoje, o įrodymų – kaip vandens Lietuvos upėse šį pavasarį.
Dorybingieji valstiečiai darbą pradėjo nuo visai menkučių nusižengimų – vienas nedeklaravo ryšių su kooperatyvu, kitas – paskolų, o Seimo pirmininkas pamiršo, kad jo žmonos žemę nuomojasi toks Agrokoncernas. Pagrūmojo pirštu etikos sargai – atgailaukite ir daugiau nebenusidėkite.
Taip lengvai išsisukus netruko ateiti ir antroji ligos stadija – melas.
Pirmuoju smuiku, savaime suprantama, užgriežė gandrų mylėtojų krivis Ramūnas Karbauskis, kuris gynėsi nuo bet kokių sąsajų su Greta Kildišiene tol, kol net gerbėjams pasidarė gėda – juk neįmanoma patikėti kas dieną vis kitais paistalais.
Bet kai išsijuosęs meluoja vadas, ir pavaldiniai turi neatsilikti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusprendė, jog klastotės dėl švento reikalo yra pateisinamos, todėl pridėjo kiekvienam lietuviui „ant galvos“ po kelis litrus statistinio spirito, kad tik prastumtų savo talibaniškus įstatymus.
O ar prisimenate, kaip juos svarstant Seime toks valstietis Tomas Tomilinas garsiai ištrimitavo, kad mūsų šalyje net 8 iš 10 mirčių ištinka dėl alkoholio sukeltų ligų? Medikų bendruomenė net pritūpė – net ir nusišnekant saiką reikėtų jausti.
Tik ko norėti, čia gi tas pats valstietis, kuris ryte šneka vienaip, o vakare – kitaip. Todėl liberalų vedliui Eugenijui Gentvilui Seime net teko iškabinti lapelius „T.Tomilinas – melagis“.
Tačiau tokie vaistai įsivažiavusiems valstiečiams – kaip skiepai nuo encefalito, kai šis jau smegenis graužia. Todėl liga progresuoja.
Dar vienas pavojaus varpas suskambėjo tuomet, kai kilo skandalas dėl plėšomų užsieninių žurnalų.
Kol sveikesni aiškinosi, kad čia įstatymas taip liepia, R.Karbauskis rėžė atvirai – nedraskykite tų alkoholio reklamų, niekas nebaus, nes mes čia tuoj pat pakeisime tą įstatymą.
Iš tiesų nebuvo girdėti, kad kuris nors užsieninių žurnalų pardavėjas sulaukė sankcijų už viskio ar vyno nuotraukas juose. Gerai? Kaip kam.
Nes normalioje, pagal demokratinius principus valdomoje valstybėje joks parlamentinio komiteto pirmininkas negali spręsti, kaip reikia vykdyti įstatymus. Juolab negali nurodinėti vykdomajai valdžiai, o juk šiuo atveju buvo duotas aiškus įsakymas – nebausti.
Jeigu niekam tai nekliūva, galima važiuoti dar toliau. Tas pats T.Tomilinas apšaukė sostinės savivaldybę, kad ji nesugeba susitvarkyti su prašymais dėl vaiko pinigų.
Tai tiesa, Vilnius vėluoja smarkiai, kaip ir daugelis kitų miestų bei miestelių.
Mat pašalpiniais pavertusi dešimtis tūkstančių žmonių valstiečių valdžia nesugebėjo pasirūpinti, kad būtų sukurta normali jų registravimo tvarka ir nereikėtų kiekvieno popieriaus tikrinti po penkis kartus ir rankomis įvedinėti į virtualią sistemą.
Saviškių kaltės nė iš tolo neįžvelgęs parlamentaras pagrasino, kad miestas iš savo biudžeto tėvams turės mokėti delspinigius. Tik koks įstatymas tai numato? „Tas, kurį priimsime“, – feisbuke klausiantiems neišmanėliams paaiškino išmanusis T.Tomilinas.
Tokia išmintis atima žadą. Atrodo, kad nuo R.Karbauskio prasidėjusi valstietiškoji didybės manija tampa nebepagydoma.
Panašu, kad T.Tomilinas jau užėmė socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio vietą, tad belieka, kad koks nors S.Jakeliūnas imtų kalbėti finansų ministro, o R.Karbauskis – kultūros ministrės vardu.
Kam vargintis dėl to valdžių atskyrimo – juk paskui vienas vargas, kol susiderina viską tarpusavyje. Ar ne geriau, kai viskas vienose rankose?
Juolab kad didybės apimtiems politikams stiebtis įmanoma tik viena kryptimi – diktatūros link. Jei tik rinkėjai nespėja jų laiku pamerkti veidu į mėšlą – paprastai tai būna efektyviausi nekompensuojamieji vaistai.
