„Tualetas – pilna išmatų duobė, kvapas baisus, nes kanalizacija sugedusi. Sienos – nubyrėjusiu tinku, o langai – be stiklų, tiktai su grotomis. Ant vieno lango dar laikėsi šukė, kuri, kai prižiūrėtojas atidarė duris, nukrito ant manęs.
Per grindis nutiestas kanalizacijos vamzdis, kuris nuolat ūžė, prie to lango, kuris be stiklo, gatvėje pririšdavo alkaną šunį. Jis kaukdavo visą naktį, o aplink narkomanai daužė kamerų duris ir rėkė.
Dėl šalčio miegoti neįmanoma. Laimė, kad buvo mažas vandens šildytuvas, tai prisileisdavau į kibirą vandens, pakišdavau po lova, kad nors truputį sušiltų čiužinys. O lova surūdijusi, tad nuo garų ant žemės prikrito rūdžių“, – taip gyvenimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje prisiminė Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Kaliniams byra milijonai
Nuo šios politikės kalinimo praėjo daugiau kaip treji metai, suimtųjų gyvenimo sąlygos mažai pasikeitė, tačiau už grotų atsidūrę asmenys tapo gudresni – jie skundais užvertė Lietuvos teismus ir už patirtas kančias prisiteisė įspūdingas sumas.
Suimtųjų ir nuteistųjų, kurie skundžiasi teismams netinkamomis gyvenimo sąlygomis, kasmet vis daugėja. Jiems priteisiamos sumos taip pat auga.
Vien per trejus pastaruosius metus šalies administraciniai teismai išnagrinėjo 3210 nuteistųjų ir suimtųjų skundų ir jiems iš valstybės priteisė 3 mln. 244 tūkst. eurų.
O tie, kurie neprisiteisę norimų sumų Lietuvos teismuose, skundžiasi Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) ir dažniausiai laimi.
2016 ir 2017 metais Strasbūre bylas prieš Lietuvą laimėjo 20 žmonių, jiems buvo priteista daugiau kaip 171 tūkst. eurų.
Dar 15 nuteistųjų ir suimtųjų prieš Lietuvą laimėjo šiemet.
Jiems valstybė turės sumokėti 103 800 eurų.
Norai – kuo įvairiausi
Blogiausia situacija yra Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Anot Vyriausybės atstovės EŽTT Karolinos Bubnytės, būtent dėl gyvenimo sąlygų šiose kalinimo įstaigose sulaukiama daugiausia skundų: „Skundžiamasi viskuo – būna ir egzotiškų prašymų, pavyzdžiui, EŽTT rašytas skundas, kad žmogus negali gauti MP3 grotuvo, nes jį gali perduoti tik artimi giminaičiai ir sutuoktiniai.
Buvo skundas ir dėl draudimo auginti barzdą, dėl to, kad prižiūrėtojai asmens nenuvežė į gydymo įstaigą susidėti dantų implantų, kitas skundėsi, kad negavo kanceliarinių priemonių – jis norėjęs pateikti skundą teismui, bet negalėjęs to padaryti, nes neturėjęs voko ir pašto ženklo.“
Vis dėlto dažniausi skundai, kurie pasiekia EŽTT, yra dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir mažo gyvenamojo ploto.
Tokius skundus Strasbūro teismas sujungia ir mūsų Vyriausybei pateikia visą jų puokštę.
Pamaloninti ir žudikai
Šįmet dėl 15 skundų Lietuva nesiginčydama pripažino pažeidusi įkalintųjų teises ir sutiko jiems geranoriškai sumokėti įvairias sumas, kurios svyruoja nuo 2600 iki 15 700 eurų.
Didžiausia suma buvo priteista Henrikui Radzevičiui, kuriam Klaipėdos apygardos teismas 2009 metais skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystę.
Už smulkius nusikaltimus net septynis kartus anksčiau teistas H.Radzevičius 2008-ųjų liepą Pagėgiuose kirviu užkapojo buvusios savo sugyventinės naująjį draugą.
Vyras skundėsi EŽTT, jog 2009–2012 metais trejus su puse metų Alytaus pataisos namuose kalėjo itin prastomis sąlygomis, bet Lietuvos teismuose jo vargas buvo neįvertintas – skundai buvo atmesti.
14 300 eurų iš Lietuvos prisiteisė taip pat už nužudymą nuteistas Vladislovas Janovičius, kuriam teismas yra skyręs 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
V.Janovičius savo nusikaltimus įvykdė 2006 metais Šalčininkų rajone, Dieveniškėse.
Jis su draugu bandė apiplėšti kaimo gyventoją ir mirtinai jį sumušė, o vėliau bandė atsikratyti žmogžudystės liudininko – naktį įsliūkinęs į jo namus apipylė benzinu ir padegė, tačiau vyras liko gyvas.
V.Janovičius atlikti bausmės taip pat buvo išvežtas į Alytų ir ten nuo 2011 iki 2014 metų gyveno labai prastomis sąlygomis.
Žudikas kreipėsi į teismus, tačiau teismai jo norimų sumų nepriteisė, todėl V.Janovičius pasiskundė EŽTT ir laimėjo.
Strasbūre banga slūgsta
Neseniai iš Strasbūro teismo gautas dar 12 asmenų, su kuriais Lietuvai siūloma susitarti draugiškai ir pripažinus savo kaltę sumokėti EŽTT nurodytas sumas, skundas.
„Kiek žinau, ši skundų grupė yra paskutinė, nes nacionaliniai teismai labai rimtai pradėjo žiūrėti į tokius skundus ir veiksmingai išnagrinėja bylas. Į Strasbūrą patenka tik dešimtys skundų ir jų vis mažėja, bet nacionaliniams teismams skundžiasi tūkstančiai įkalintųjų“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė EŽTT.
Anot K.Bubnytės, situaciją galėtų pakeisti tik visos laisvės atėmimo vietų sistemos reforma, kuri paliestų ne tik finansinę pusę ir naujų kalinimo įstaigų kūrimą, bet ir bausmių vykdymą: „Reikia, kad kuo mažiau asmenų būtų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, kad veiksmingiau veiktų lygtinio paleidimo mechanizmas.
Kol to nebus, taip ir murdysimės, nes reikalinga reforma, o ne kosmetinis patinkavimas.“
Vilnius tyli, Šiauliai kruta
Teisingumo ministerija mano, kad problema iš dalies būtų išspręsta pastačius naujų kalinimo įstaigų, tačiau tam trūksta pinigų.
Kad Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą reikia iškelti iš sostinės centro, kalbėta dar 2010 metais.
Buvo parengti Lukiškių iškeldinimo planas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas, pagal kurį dalį perkėlimo darbų turėjo apmokėti verslininkai, paskelbtas konkursas, tačiau tiekėjams užsiprašius didžiulę kainą projektas buvo sustabdytas.
Dabar, pasak Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus, Lukiškių iškėlimo projektas, kuris turėjo būti įgyvendintas jau iki 2017 metų, yra pamirštas: „Kiekvienais metais skirstant biudžetą Teisingumo ministerija užsimena, kad reikėtų lėšų Lukiškėms iškelti, bet jų nėra skiriama.“
Situacija dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kiek geresnė. Naujos įstaigos statyboms skirta lėšų, už jas pastatyta nauja tvora, statomas naujas administracinis pastatas.
Jį baigus bus pradėta suimtiesiems skirto korpuso statyba.
Planuojama, kad 2021 metais Šiaulių tardymo izoliatorius persikels į visiškai naujas patalpas ir jose teismo galės laukti apie 600 suimtųjų.
Priteisiamos sumos nuolat auga
2010 m. į Lietuvos teismus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi tik vienas žmogus ir jam buvo priteista, skaičiuojant eurais, 300 eurų.
2011 m. atsirado jau dešimt gyvenimo sąlygomis nepatenkintų asmenų, kurie teismuose prisiteisė 2800 eurų.
2012 m. teismuose išnagrinėti 25 įkalintųjų skundai, jiems priteista 24 tūkst. eurų.
2013 m. į teismus jau kreipėsi 142 asmenys, jiems priteista 54 167 eurai.
2014 m. dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismuose skundėsi 345 asmenys, jiems priteista 127 146 eurai.
2015 m. buvo išnagrinėti 935 asmenų skundai, o jiems priteista suma pasiekė 1 mln. 68 tūkst. 358 eurus.
2016 m. 1295 įkalintiesiems buvo priteista 1 mln. 327 tūkst. 17 eurų, o pernai bylas Lietuvos teismuose laimėjo 980 asmenų ir prisiteisė 849 tūkst. 300 eurų.
Dėl kalinimo sąlygų nuolat daugėjo skundų ir EŽTT. 2005 m. Strasbūro teisme buvo išnagrinėtas tik vienas toks skundas, žmogui priteista 4000 eurų kompensacija.
2008 ir 2012 m. Lietuva irgi pralaimėjo tik po vieną bylą. Vienam asmeniui buvo sumokėta 5000, kitam – 3000 eurų.
2016 m. EŽTT prieš Lietuvą laimėjo keturi įkalintieji, jiems priteistas 31 tūkst. eurų.
2017 m. šis skaičius gerokai išaugo – 16 žmonių priteista 140 tūkst. 330 eurų.
2018 m. patenkintos 15 pareiškėjų pretenzijos, jiems Lietuva sumokės 103 tūkst. 800 eurų.
