Susitarimas tarp pedagogų profesinių sąjungų ir Vyriausybės, kuriuo pastaroji įsipareigojo įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, pasirašytas dar praėjusių metų lapkritį. Trečiadienį jis buvo pristatytas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, vadovaujamam valstiečio Eugenijaus Jovaišos.
Tiesa, ne visos profesinės sąjungos patenkintos tokiu susitarimu. Kol dvi iš trijų džiaugiasi, kad apskritai pagaliau mokytojai, kaip ir visi dirbantieji, atlyginimus gaus už etatus, vienos vadovas kategoriškas – nauja sistema nieko gero neduos.
Be to, baiminamasi, kad nemaža dalis mokytojų, ypač mažesniuose regionuose, neteks darbo, nes iš 35 tūkst. šiuo metu dirbančių mokytojų ketinama sukurti 28 tūkst. etatų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patikino, kad etatinio apmokėjimo modelio įvedimas toli gražu nereiškia mokytojų atleidimo.
Negailėjo kritikos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas vienintelis iš trijų profsąjungų vadovų aiškiai pasisakė prieš naująjį etatinio apmokėjimo modelį.
„Aš matau, kad tai, ko mes siekėme, tie tikslai pagal šitą projektą nebus įgyvendinti. Profesija netaps nei patrauklesnė, nei saugesnė“, – teigė A.Navickas.
Kalbėdamas apie tai, kad profesija netaps patrauklesnė, jis omenyje turėjo tai, jog jaunam mokytojui, kad gautų 600 eurų atlyginimą, teks dirbti 27–28 valandas klasėje. Pasak jo, tai tikrai nepadarys pedagogo profesijos patrauklios jaunimui.
„Žinodami, kad ministerija formuoja 28 tūkst. etatų iš 35 tūkst. mokytojų, tai mes traktuojame kaip realybės šou „Mokytojų išvarymas iš Lietuvos į emgiraciją“. Tai yra visiškai priešinga tam, ką deklaravo ši Vyriausybė“, – kritikos strėlių negailėjo Švietimo darbuotojojų profesinės sąjungos vadovas.
Paklaustas, kas turėtų keistis, kad etatinio apmokėjimo modelis tenkintų, A.Navickas sakė, kad turėtų būti visiškai kitoks kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis. Jo nuomone, mokytojas negalėtų turėtų daugiau nei 18 kontaktinių valandų. Tai reiškia, kad mokytojas negalėtų per savaitę vesti daugiau nei 18 pamokų. Visos kitos darbo valandos turėtų būti nekontaktinės.
„Tada realiai padidėtų tų trūkstamų ir būtų apmokėti darbai, kurie dabar neapmokami. Šiame projekte niekas iš esmės nesikeičia. Ir dabar mokytojai turi už kitus darbus valandų, bet jų nepakanka, ir jie neuždirba tų pinigų už padarytus darbus“, – kalbėjo A.Navickas ir pridūrė, kad siūlomu projektu problemos nesprendžiamos.
Jis teigė, kad arba niekas nesikeis ir mokytojų etatai bus išskaidyti dalimis, arba apie 7 tūkst. mokytojų neteks darbo ir greičiausiai pasirinks emigraciją.
A.Navickui neatrodo įtikinama ir projekte minima suma – trejiems metams 95 mln. eurų. Anot jo, tokia suma yra tik kalbos, nieko konkretaus nesutarta, todėl jo vadovaujama profesinė sąjunga nepasirašė ir kolektyvinės sutarties.
Džiaugiasi, bet mato problemų
Kitos dvi profesinės sąjungos nusiteikusios palankiau. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius žurnalistams sakė, kad didžiausiu pranašumu galima įvardyti tai, kad apskritai ryžtasi įvesti tokį darbo užmokesčio modelį.
„Negali tęstis situacija, kai 90 proc. mokytojų dirba ne visu etatu. Pranašumas tas, kad galų gale bus aprašyti mokytojo darbai, o didžiausias pranašumas, kad už tuos darbus bus apmokėta. Minusai dabar yra tik teoriniai, nes jie išryškės įgyvendinant projektą“, – kalbėjo A.Jurgelevičius.
Jo teigimu, didžiausiu pavojumi galima laikyti tai, kad mokyklų vadovai nesugebės tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimų. A.Jurgelevičius nesureikšmina etatų skaidymo, nes juos galima skaidyti ir kitose profesijose.
„Tai, mūsų galva, leis mokytojams turėti visą etatą. Be abejo, jei vadovai piktnaudžiaus galiomis ir mokyklai skirtus etatus padalys didelei grupei mokytojų, tada gerovė nepadidės, situacija gal net pablogės“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie planuojamus skirti 95 mln. eurų jis teigė, kad tokia suma pagrįsta aritmetiniais skaičiavimais ir nėra prielaidų teigti, jog pinigų pritrūks.
Tai, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas yra didelis žingsnis į priekį, patvirtino ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Eglė Žilinskaitė.
„Tai yra gera, naudinga idėja. Tai žingsnis į priekį, kurio reikia, kad patys mokytojai jaustųsi saugiau, kad turėdami etatus žinotų, už ką gauna darbo užmokestį, kad mokytojams nereikėtų kasmet kovoti ir ieškoti kontaktinių valandų, kad būtų kuo didesnis užmokestis.
Tačiau visas modelis ir tai, kaip jis buvo svarstomas, kelia tam tikrų klausimų. Yra daugybė dokumentų, kurie turi būti priimti, kad tas modelis būtų įgyvendintas efektyviai“, – sakė E.Žilinskaitė.
Jos teigimu, profesinės sąjungos nemato dokumentų turinio. Anot jos, net jei idėja gera, dokumentų turinys gali pakeisti tai, kaip ta idėja bus įgyvendinama.
Skaičiuojama, kad įvedus etatinį apmokėjimo modelį vidutinė mokytojo alga būtų apie 1000 eurų popieriuje. Vis dėlto kol kas tai tik skaičiavimai. Situacija paaiškės jau įvedus etatinį apmokėjimo modelį.
Trečdalis etato – darbui ne klasėje
Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokoms vesti – tai būtų vadinamosios nekontaktinės valandos.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas.
„Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusiai veiklai ir papildomai veiklai mokyklos bendruomenėje“, – teigė ŠMM.
Ministerija skaičiuoja, kad bendras mokytojo etatas bus 1512 valandų per metus, iš jų pamokoms bus skiriama iki 1008 valandos, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val.
Ministerijos teigimu, etatinis apmokėjimas leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.
Dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 val. per savaitę krūviu, tai sudaro apie 2300 mokytojų visoje šalyje. Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, bus sukurtos prielaidos šiam skaičiui išaugti dešimteriopai – iki 23 tūkst., aiškina ministerija.
Etatai mokyklose bus planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetenciją. Pasak ministrės, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetenciją atitinkančius darbus.
Pabrėžiama, kad aukštesnės kvalifikacijos mokytojų etatą sudarys metodinė veikla, pagalba pradedantiems mokytojams. Tuo metu pradedantieji mokytojai galės daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui ir vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos.
Kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, kurią nutarimu tvirtins Vyriausybė. Artimiausiu metu modelį įgyvendinantys teisės aktų projektai bus teikiami svarstyti Seimui.
Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradedant įvesti šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimui bus skirti 95 mln. eurų ir jis bus baigtas įvesti 2019 metų rugsėjo 1 dieną.
