Motyvas tas pats – parlamentinio tyrimo kol kas nereikia, nes panašius tyrimus jau atlieka teisėsauga ir kitos institucijos.
Komisijos kūrimui prieštaraujantis „tvarkietis“ Petras Gražulis stebėjosi, kodėl konservatoriai susirūpino tik dabar. „Nerimą šita padėtis pradėjo kelti tik tada, kai R.Karbauskis sudarė komisiją dėl LRT pinigų grobstymo“, – savo nuomonę išsakė P.Gražulis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pyko, kodėl valdantieji pasinaudojo jų pasiūlymu.
„38 Seimo nariai pasirašė vienokią iniciatyvą, o valdantieji išbraukia mūsų klausimus, papildo savais. Noriu pasakyti valdantiesiems – jei jums netinka mūsų siūloma komisija, tai neprisidenkite mūsų parašais – jie išdarko mūsų iniciatyvą. Ir dar mus kaltinate, kad mes šį tyrimą taikome tik tiesiai į R.Karbauskį. Bet taip nėra“, – Seimo salėje tvirtino E.Gentvilas.
Balsavime dėl komiteto išvados, kuris siūlo atmesti, Seimas nusprendė, kad A.Širinskienės vadovaujamo komiteto išvada nėra teisinga. Už pasiūlymą nekurti komisijos balsavo vienas Seimo narys, prieš – 87, susilaukė – 18 Seimo narių. Po antrojo balsavimo buvo nuspręsta, kad šio tyrimo komisija bus paskirtas komitetas. Renkantis tarp Kaimo reikalų ir Audito komitetų, Seimas nusprendė, kad sprendimą dėl galimo tyrimo priims Kaimo reikalų komitetas.
Norėjo sustabdyti žeminimą
Prieš balsavimą valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad nori, kad komisija pradėtų dirbti savo darbą. Anot jo, pagaliau apie šia tema kalbėtų ją išmanantys asmenys.
„Reikia baigti tą pastovų žemės ūkio ir kaimo gyventojų žeminimą, kuris vyksta Seime, šnekant žmonėms, kurie žalio supratimo neturi, apie ką šneka. Kaimo reikalų komitetas yra pasirinktas dėl to, kad tai turi nagrinėti žmonės, kurie kažką supranta“, – motyvus siūlyti tyrimą atlikti Kaimo reikalų komitetui išsakė valstiečių partijos pirmininkas.
„Jei viskas bus ištirta, tai bandymas žeminti ir žemdirbius, ir mane asmeniškai, pasibaigs tuo, kad visiems bus aišku, kas ir ką padarė“, – teigė jis. Jis patikino, kad komitetui tiriant šią situaciją, interesų konflikto nebus. „Apgailėtina klausyti, kurie šnekėdami vienus ar kitus dalykus, visai nesuvokia situacijos“, – teigė valstiečių lyderis.
Tam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jis sakė, kad komisijų kūrimas nėra reikalingas.
„Aš laikausi nuoseklios nuomonės, kad parlamentinę kontrolę gali sėkmingai daryti komitetai. Komisijų kūrimas viena po kitos, atrodo ne visiškai racionaliai“, – vertino premjeras.
„Opozicija labai teisingai padarė, kad dėl Agrokoncerno veiklos kreipėsi į atitinkamas institucijas. Buvo iškeltas klausimas dėl mokėjimų atidėjimų, atsakė Lietuvos bankas, kad pažeidimų nėra. Jei buvo klausimas, dėl mokestinių dalykų – atsakys VMI. Dirba ir Generalinė prokuratūra. Tai mano akimis yra labai teisingas kelias. Nereikėtų noro vieną politiką, ar jo įmones tirti, sudėti į viso Seimo sprendimą dėl komisijos“, – Seime ketvirtadienį sakė premjeras.
Agrokoncerną paliesti teks
Valstietis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas paklaustas, ar konkrečiai planuoja tirti valstiečių lyderiui R.Karbauskiui priklausantį Agrokoncerną, paprieštaravo.
„Mes kalbame apie visą žemės ūkį. Jeigu konkrečiai įvardijama, kad tik Agrokoncerną, tai tada reikia taip ir įvardinti, koks konkretus uždavinys yra“, – teigė jis. „Manau, kad reikia tirti plačiai. O Agrokoncernas atsirado tame laikotarpyje, kaip ir visos kitos įmonės. Aš netikiu, kad jam konservatoriai sudarė ypatingas įstatymo spragas, kad jis galėtų atsirasti“, – teigė valstietis.
„Norime, ar nenorime, mes Agrokoncerną paliesime tyrime. Todėl, kad mes kalbame plačiąja prasme“, – tvirtino A.Stančikas, paklaustas, ar nenori tirti Agrokoncerno veiklos.
Prašo opozicija
Parlamentinio tyrimo prašo opozicinė konservatorių frakcija, iniciatyvą parėmė ir keli liberalai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.
Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę. Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.
