Šiemet daugiausia dėmesio skiriama agresyvioms Rusijos intencijoms ir veiksmams. „Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną“, – rašoma dokumento santraukoje.
Didelis dėmesys prezidento rinkimams
Atskirai minimos ir Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios praėjusiais metais Lietuvai kėlė daugiausia grėsmės. Didesnio dėmesio sulaukė ir 2019 metais vyksiantys prezidento rinkimai.
„Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką. Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai“, – rašoma ataskaitoje.
Pirmadienio ryte spaudos konferencijoje tai komentavo ir VSD direktorius Darius Jauniškis.
„Nemanau, kad ką nors nustebinsime pasakydami, kad Rytų fronte nieko naujo. Pagrindinis išorinis veiksnys, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, yra Rusijos agresyvūs veiksmai, priešiškos intencijos ir imperinės ambicijos“, – spaudos konferencijoje sakė VSD direktorius D.Jauniškis.
„Jau 2017 metais Rusija organizavo žvalgybos operacijas, kuriomis siekė surinkti informaciją apie vidaus politiką, santykius tarp politinių partijų ir atskirų politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams sakė D.Jauniškis.
„Yra didelė tikimybė, kad 2019 metais, rinkimų metu, Rusija bandys įgyti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus, kad turėtų savo atstovus bent vietos valdžios institucijose“, – pasakojo VSD vadovas.
„Siekdama paramos Astravo atominei elektrinei ir mėgindama paveikti sprendimus dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais „Rosatom“ per savo atstovus vykdė aktyvią lobistinę veiklą ES šalyse ir institucijose“, – apie energetinio saugumo aspektą pasakojo VSD direktorius.
Karinių mokymų skaidrumas tik apsimestinis
Atskiro dėmesio sulaukė ir visai šalia Lieuvos vykdytos karinės pratybos „Zapad 2017“.
„Rusijos surengti kariniai mokymai „Zapad 2017“ gerokai padidino įtampa regione. Dėl jos Rusijos karinis aktyvumas buvo išaugęs. Prie įtampos augimo prisidėjo ir tai, kad tarptautiniais kanalais demonstruotos skaidrumo priemonės buvo apsimestinės“, – spaudos konferencijoje pasakojo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Jis pasakojo, kad mokymai nebuvo antiteroristiniai, bet simuliuojamas karinis konfliktas su NATO. „Atskiri epizodai rodė, kad buvo simuliuoti ir puolamojo pobūdžio elementai. Jos buvo vykdomos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir likusioje Rusijos dalyje. O dalyvių skaičius viršijo deklaruotą“, – pasakojo R.Baltrėnas.
Jis taip pat teigė, kad konvencinis karas Baltijos regione artimiausiu metu yra mažai tikėtinas. „Rusijos ginkluotų pajėgų pajėgumai yra pakankami konfliktui su regiono valstybėmis. Bet išlieka nepakankami plataus masto konvenciniam konfliktui prieš NATO“, – teigė R.Baltrėnas.
Praėjusiais metais pastebimai augo Rusijos dėmesys propagandinei žiniasklaidai. „Rengdami reportažus apie Lietuvą Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos“, – pasakojama ataskaitos santraukoje.
Pernai šiuose dokumentuose daug dėmesio skirta Rusijos užsienio politikai ir Baltarusijos priklausomybei nuo Maskvos, tautinėms mažumoms, propagandai, energetikai ir ekonomikai.
Skyriuje, kuriame aptariama Rusijos vykdoma užsienio politika, yra įvardijama, kad NATO ir toliau lieka ta organizacija, kuri trukdo įgyvendinant tikslus. „Rusija vertina NATO kaip vieną pagrindinių Europos saugumo politikos formuotojų ir tuo pačiu kaip vieną pagrindinių kliūčių įgyvendinant Rusijos strateginius tikslus (tarptautinės įtakos sklaidą ir regioninį dominavimą)“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad Rusija viltingai žiūrėjo į rinkimus JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje, tikėjosi esminių požiūrio pokyčių. Ji taip pat stengėsi sukurti sąlygas atskiroms valstybėms intensyvinti ryšius su Rusija ir taip skatinti bendrų NATO ir ES pozicijų jos atžvilgiu irimą.
Kaip jau buvo minėta ankčiau, šiemet atskiro dėmesio sulaukė Rusijos žvalgybos institucijų dėmesys Lietuvai. „Didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba, GP Generalinio štabo Vyriausioji valdyba ir Federalinė saugumo tarnyba. Rusijos žvalgybos tarnybos slaptomis informacijos rinkimo ir įtakos operacijomis remia prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos užsienio, saugumo ir informacinę politiką“, – rašoma dokumente.
Ataskaitoje yra įvardijamas ir konkretus skaičius, kiek Rusijos diplomatų yra susiję su žvalgybos institucijomis.
„Rusijos žvalgybos tarnybos priedangai naudojasi Rusijos diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje“, – sakoma VSD pateiktoje ataskaitoje.
Šiame dokumente taip pat sakoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, iki šiol naudojasi Rusijos archyvuose esančia informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. „Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – teigiama dokumente.
Sulaikyti 3 įtariami šnipinėjimu
VSD žiniomis, pernai buvo sulaikyti trys Lietuvos piliečiai, įtariami šnipinėjimu Rusijai. Pirminė informacija surinkta dar 2014 metais, tiriant įtariamo Lietuvos kariuomenės karininko Sergejaus Pušino ir Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Sergejaus Moisejenkos atvejį.
2017 m. gruodžio mėn. per slaptą operaciją sulaikyti du Lietuvos piliečiai – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės civilis tarnautojas ir KOP atsargos karininkas, turintis leidimą gyventi Rusijoje. Sulaikytieji rinko viešai neprieinamą informaciją apie KOP. 2017 m. gruodžio mėn. sulaikytas dar vienas Lietuvos pilietis, kuriam taip pat pareikšti įtarimai šnipinėjimu Rusijai. Šis asmuo pagal Rusijos žvalgybos užduotis rinko informaciją apie strateginės reikšmės objektus Lietuvoje.
„Visi trys asmenys buvo užverbuoti Rusijoje, bendradarbiavo ir teikė informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai keletą metų. Šie atvejai rodo, kad užsienio žvalgybos tarnybų taikiniais tampa ne tik disponuojantys įslaptinta informacija ar dirbantys valstybės tarnyboje asmenys, bet ir kiti Lietuvos piliečiai, nesusiję su valstybės paslaptimis“, – rašoma ataskaitoje.
Suintensyvėjo kibernetinis šnipinėjimas
Kaip ir pernai, daug dėmesio sulaukė kibernetinis šnipinėjimas. Didžiausią grėsmę Lietuvai kibernetinėje erdvėje kelia Rusija.
„2017 m. kibernetinėje erdvėje nustatyta aktyvi priešiška veikla, nukreipta prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Dalis šio kibernetinio aktyvumo siejama su nevalstybinėmis programišių grupuotėmis, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu“, – rašoma ataskaitoje.
„2017 m. Lietuvos kibernetinėje erdvėje nustatyta tęstinė aktyvi su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis siejamų grupuočių / programų Agent.btz / Snake ir APT28 / Sofacy veikla. Šių atakų vykdytojai tikslingai koncentruojasi į karinio, ekonominio ir politinio pobūdžio informacijos rinkimą Lietuvos ir kitų NATO šalių IT infrastruktūroje. "Agent.btz / Snake ir naujausios šios šnipinėjimo programos versijos aptinkamos daugiausia Lietuvos valstybinio sektoriaus duomenų apdorojimo sistemose ir tinkluose.
Su Rusijos FSB siejama kenkėjiška programa plinta ne tik per USB ar nelegalią programinę įrangą, bet yra įdiegiama ir į tam tikrus interneto puslapius, kuriuose apkrečiami ne visi, o tik iš anksto pasirinkti puslapio naršytojai. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad programišiai tikslinę auditoriją pasiekia socialiniuose tinkluose“, – teigiama ataskaitoje.
Prognozės nėra pozityvios
VSD pateiktoje ataskaitoje prognozuojama, kad Rusija ir toliau sieks išlaikyti ir įtvirtinti įtaką bei dominavimą regione, įskaitant Lietuvą. Ir tai liks pagrindinis išorės veiksnys, keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Artimiausiu metu Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu gali tapti agresyvesnė, nes nebeliks pagrindinių tokią elgseną 2017 m. ribojusių veiksnių“, – rašoma ataskaitoje.
„Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, įtakos operacijas ir prieš Lietuvą“, – prognozuojama ataskaitoje. „Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. Tai bus ypač aktualu dėl artėjančių 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento ir kitų rinkimų“, – teigiama VSD išvadose.
