Iš to lyg iš kortų ar kavos tirščių burdavo visas pasaulis: aha, šis dar pernai buvo šalia generalinio, o dabar jau nustumtas per du kūnus; o štai tas, žiūrėk, pačioje vado dešinėje atsidūrė! Įvyko rimti pokyčiai, ne kitaip.
Tą pelėsinę istoriją labai priminė vakarykščiai judesiai Seimo valstiečių gretose. Plenarinių posėdžių salėje savo vietas pakeitė net dvi ryškios šios frakcijos figūros – Seimo pirmoji vicepirmininkė R.Baškienė ir pagrindinis valstiečių maištininkas P.Urbšys.
Jie paliko savo kėdes, buvusias šalia frakcijos ir partijos vado R.Karbauskio, ir persikraustė kiek galima toliau nuo jo.
P.Urbšys, jau grasinęs pasitraukti iš frakcijos ir sulaukęs atsakomųjų R.Karbauskio raginimų tai padaryti kuo greičiau, nebeslepia to, kas aišku ir aklajam.
Jis jau toks raupsuotas, kad vadas, norėdamas su kuo nors atviriau pakalbėti akis į akį ar telefonu, turi vargti, keltis iš vietos, spūdinti tolėliau. Taigi nenorėdamas varginti kalno Mahometas pats pasitraukė.
Tuo metu R.Baškienė aiškina tebesanti pagrindinė Naisių dvaro freilina, o arčiau Seimo tribūnos persikraustė todėl, kad jai tiesiog labai dažnai tenka tenai vaikštinėti.
Toks kėdžių kaitaliojimas – regis, šios kadencijos Seimo išskirtinis pomėgis, rodantis jo politinį brandumą ir profesionalumą.
Juk pamename, kaip buvo nubausti opozicija pasiskelbę socialdemokratai, – jie buvo persodinti konservatorių pašonėn, o iš tų vietų iškelti liberalai – šalia didžiausio jų draugo P.Gražulio.
Kažin ar sulauksime laikų, kai apie politinius procesus spręsime pagal tai, kuris kūnas Naisių romuvoje per vasaros festivalį ar Užgavėnes bus arčiau vado dešinės, o kuris – toliau?
