Svarstymo stadijoje šiam nutarimui Seimas pritarė. „Už“ balsavo 83 Seimo nariai, „prieš“ – 19, susilaikė 13.
Priėmimo stadijoje už šį pasiūlymą balsavo 83, „prieš“ – 19, susilaikė 18 Seimo narių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Seimo nariams sakė, kad šis tyrimas gali būti minimaliai politizuotas.
„Šio tyrimo tikslas – kad būtų sušvelnintos kitų krizių pasekmės. Jokių asmenų pavardžių čia nebėra likę. Čia nebus kaltinamasis tyrimas, o labiau pokalbiai apie krizę“, – sakė S.Jakeliūnas, turėdamas omenyje tai, kad anksčiau, kai tyrimo pradžia buvo numatyta 2008 metai, ji buvo vadinama tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus tyrimu.
Konservatorė Ingrida Šimonytė, kurios vardu komisija taip pat buvo vadinama, kritikavo valdančiuosius.
„Ar jums neatrodo, kad šito projekto teikėjai į Seimą nori įeiti kaip komisijų sudarinėtojai? Kaip chaoso kūrėjai? Šitą komisiją sudarė tie žmonės, kurie yra „tinkamų“ politinių pažiūrų“, – apie valstiečius kalbėjo I.Šimonytė.
Ji kalbėjo ir apie svarbius Vyriausybės darbus, kurių Biudžeto ir finansų komitetas imtis negalės, nes vykdys tyrimą.
„Bet pas komitetas nusprendė, kad užsidarys metams kontempliavimui „ar ropė yra saldesnė už ridiką?“, kas būtų buvę, jei būtų buvę. Ir čia nemaža dalis tyrėjų supranta, kad yra absurdiška vertinti praeitį iš dabarties pozicijų. Tai su realybe turi santykio tiek, kiek užkeikimai apie skaidrios politikos standartus rinkimų kampanijos metu. Ir turbūt visai neatsitiktinai terminas, paskelbti išvadą yra pasirinktas prieš vienus, labai svarbius rinkimus“, – kritikavo I.Šimonytė. Sakydama, kad nesiruošia atkalbėti Seimo nuo šio tyrimo vykdymo.
„Laikas parodys, ar šita komisija tikrai leis kažko pasimokyti“, – tyrimą vertino I.Šimonytė.
Po jos į Seimo tribūną vėl stojo S.Jakeliūnas, jis prabilo apie galimą koalicijos partnerių kiršinimą.
„Nežinau, kas dalyvaus kituose rinkimuose, aš neplanuoju. Rinkimai čia gali būti interpretuojama, kas netingi, bet terminas – kitų metų balandžio mėnuo, kilo po diskusijos su ta pačia I.Šimonyte. Nes laiko reikės daug, kad galėtume kažką nuveikti Biudžeto ir finansų komitete“, – sakė S.Jakeliūnas. Jis neatmetė galimybės bendrauti ir su kitų šalių finansų priežiūrą vykdančių institucijų vadovais. „Tas tyrimas gali būti naudingas, jei bus mažiau pavardžių ir daugiau esmės“, – teigė jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas taip pat nesuprato, kodėl šio tyrimo reikia. Jis pateikė klausimus į kuriuos atsakymai yra aiškūs ir be intensyvus ir ilgo tyrimo. „Bet jeigu yra noras, ir S.Jakeliūnas yra užsivedęs tyrinėti ekonomikos teoriją, tai galime palinkėti didžiausios sėkmės“, – sakė M.Majauskas.
A.Kubilius tyrimo nebijo
Buvęs premjeras, konservatorius A.Kubilius pasakojo, kad komisijos nebijo. „Pasisakau už šią komisiją, nes neturiu nei ko gėdytis, nei ko baimintis iš tos veiklos, kurią teko ant savo pečių nešti. Dėl to visiems turi būti aišku. Abejoju dėl paties žanro, kurį turėjau pavadinti archeologija. Bet yra argumentų ir už tai, kad jis toks būtų daromas. Jo nesibaiminu. Man tik keista, kad šiandien valstiečiai baiminasi tirti žemės ūkyje. Jei yra rimtos problemos, jas reikia tirti“, – sakė A.Kubilius.
Andrius Kubilius įvardijo jam svarbiausią klausimą. „Man didžiausios klausimas, į kurį atsakymo aš reikalauju, tai kaip mes krizei galime pasiruošti? Krizėms, kurios nuo mūsų nepriklauso, bet ateina iš globalių procesų. Ir kodėl estai nuo 2005 iki 2009 metų pradžios buvo pasirengę geriau, nei mes“, – sakė konservatorius, kalbėdamas apie krizių cikliškumą ir pasikartojimą“, – pasakojo jis.
„Malonumas vadovauti Vyriausybei tuo metu buvo savotiškas. Bet ar mes esame pasiruošę 2020 metų galimai krizei, jei tikėti, kad kiekvienas dešimtmetis prasideda nuo jos. Tai dabar, pagal parametrus, estų mes dabar nesiekiame“, – teigė A.Kubilius.
Valstietis Mindaugos Puidokas Seimo nariams teigė, kad tyrimas neturėtų vykti dėl A.Kubiliaus, ar I.Šimonytės, bet dėl Lietuvos skolinimosi politikos. „Neištyrus šių klausimų, visuomenei lieka neatsakytų klausimų“, – teigė jis.
Po jo į tribūną stojo ir „tvarkietis“ Petras Gražulis. „Aš matau kaip skauda konservatoriams. Ir kaip jie bando susivaldyti tyrimą ir įvilkti tai į bendrą rūbą“, – sakė politikas. Jis aršiai kritikavo konservatorius dėl priimtų sprendimų krizės metu. Tikindamas, kad jei dabar nereikėtų mokėti likusios skolos, būtų galima pakelti algas medikams, didinti pensijas.
Atsakymai – 2019 metais
Biudžeto ir finansų komitetas norėtų analizuoti dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio.
BFK atsisakė ankstesnio valdančiųjų siūlymo atlikti tik konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų politikos per krizę – 2009-2012 metais – tyrimą.
Komitetas siūlosi analizuoti, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais, ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Būtų siekiama nustatyti bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 metais įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.
Bus bandoma atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 metais neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008 metais šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas.
Komitetas taip pat nusiteikęs nustatyti, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo sprendimai didinti asignavimus 2008 metais svarstant ir tvirtinant 2009 metų biudžetą, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau negu skolinosi rinkoje.
