Po buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio netikėto sulaikymo su galimu kyšiu 2016 metų pavasarį pavojaus varpai ėmė skambėti ir konservatorių stovykloje.
Tai matyti iš teismo dar nepasiekusios korupcijos bylos medžiagos, su kuria jau turėjo galimybę susipažinti įtariamieji ir jų advokatai.
Pats nėjo, laukė, kol pakvies
Šaltinių teigimu, G.Landsbergis per apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) atskleidė, esą iš karto po E.Masiulio sulaikymo tuo metu parlamentaru dar nebuvęs L.Kasčiūnas jam pranešė apie iš „MG Baltic“ gautą paramą.
G.Landsbergis tyrėjams tvirtino tuomet L.Kasčiūno paprašęs nedelsiant kreiptis į STT ir apie tai papasakoti. Toks liudijimas rodo, kad su koncerno vadovais bendravę politikai jau tuomet suprato galimą riziką, kurią dabar stengiasi sumenkinti.
Tačiau net paragintas partijos vadovo L.Kasčiūnas iš karto nesikreipė į STT. Šios tarnybos duris jis ne savo noru, o pakviestas pravėrė tik pernai balandį, kai jau buvo tapęs Seimo nariu.
Nors po skandalo jau buvo praėję metai ir politinės korupcijos bylos girnos sukosi visu greitumu, dabar apie „antrą šansą“ prabilęs L.Kasčiūnas ir toliau bandė mėtyti pėdas.
Po apklausos parlamentaras pripažino, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą, bet STT esą ja nesidomėjo, o pačią apklausą vadino rutinine.
Apie tai žinojęs G.Landsbergis irgi tylėjo – ir prieš Seimo rinkimus, kuriuose „MG Baltic“ užduotis vykdęs bendražygis partijos kandidatų sąraše buvo įrašytas vienuoliktuoju numeriu, ir vėliau – po jo apklausos, apie kurią buvo pranešta tik po kelių savaičių.
Šešėliai netemdė triumfo
Žinia apie G.Landsbergio apsilankymą STT išlindo jau po konservatorių suvažiavimo, kuriame buvo patvirtinti pirmalaikių partijos lyderio rinkimų rezultatai.
Surengti tokius rinkimus bendražygius skubino pats G.Landsbergis, kad konkurentai nesuspėtų deramai pasiruošti.
Tada viešai buvo pasigirdę svarstymų, kad STT gavo nurodymą laikinai neviešinti informacijos apie G.Landsbergio apklausą – esą nenorėta, kad pergalingą jo pasirodymą temdytų kokie nors šešėliai.
Pats konservatorių vadovas, praėjusią savaitę kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, tvirtino, kad jokio susitarimo su STT nebuvo ir negalėjo būti.
Mėgino sukti uodegą
G.Landsbergis STT buvo apklausiamas pirmiau nei L.Kasčiūnas.
Nors partijos vadovas jau tuomet tyrėjams prisipažino žinojęs apie L.Kasčiūno susitikimus su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir iš koncerno gautą paramą, po apklausos stengėsi parodyti, kad pokalbis STT nebuvo skausmingas.
Anot politiko, pareigūnus domino tik jo susitikimas su R.Kulianskiu, kuris esą buvęs pažintinis.
Tačiau šią savaitę „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad G.Landsbergis su R.Kurlianskiu buvo susitikęs bent tris kartus.
Į vieną susitikimų „Stikliuose“ konservatorių lyderis pats pakvietė verslininkus ir pristatė partijos rinkimų programą, esą laukė jų siūlymų, taip pat paprašė, kad koncernui priklausančios žiniasklaidos priemonės būtų objektyvios.
„Prašiau nesudarinėti nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje“, – taip per apklausą, „Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, STT tyrėjams nurodė G.Landsbergis, pasirašęs po šiais savo žodžiais.
Bet šią savaitę politikas apkaltino „Lietuvos rytą“ neteisingai interpretavus jo žodžius – esą niekada jokios verslininkų paramos ar palankumo neprašęs.
Tad kada jis kalbėjo tiesą?
Žinojo, kad reikia vengti
Beje, vengti kontaktų su „MG Baltic“ buvo įspėtas ne tik L.Kasčiūnas, bet ir G.Landsbergis.
Teigiama, jog per apklausą STT konservatorių vedlys pats pripažino, kad prieš antrąjį savo susitikimą „Shakespeare“ viešbutyje su R.Kurlianskiu ir dar vienu „MG Baltic“ viceprezidentu Romanu Raulynaičiu girdėjęs, esą nuo koncerno reikia laikytis kuo toliau.
Kodėl G.Landsbergis neišgirdo šių patarimų, nežinia. Gal jam rūpėjo užsitikrinti „MG Baltic“ paramą“? Mat kaip per apklausą nurodė pats politikas, R.Kurlianskis jam leidęs suprasti, kad koncernas turi svertų ir gali daryti įtaką valstybėje priimant sprendimus.
G.Landsbergis tyrėjams taip pat nurodė, kad R.Kurlianskis jam prisipažino nerėmęs jo kandidatūros per partijos pirmininko rinkimus ir nemanęs, kad jis laimės prieš Ireną Degutienę.
Be to, konservatorių vedlys per apklausą atskleidė girdėjęs gandų, esą koncernas rėmė būtent šią politikę, tiesa, įrodyti to negalįs.
I.Degutienė išklojo tiesą
Prieš kelias dienas tai sužinojusi iš „Lietuvos ryto“ Seimo vicepirmininkė I.Degutienė buvo nemaloniai nustebusi – esą greičiausiai partijos vadovas taip siekė sumenkinti savo vaidmenį bendraujant su verslininkais ir mesti šešėlį ant kitų: „Matyt, jis norėjo nukreipti ugnį nuo savęs.“
Piktintis dėl partijos jaunimo politikos senbuvė turi pagrindo.
Kaip šią savaitę pranešė „Lietuvos rytas“, I.Degutienei prieš metus irgi teko eiti į STT – aiškintis dėl buvusio savo pavaldinio L.Kasčiūno.
Pareigūnai įtarė, kad konservatorius už finansinę paramą su juo susijusiai asociacijai iš R.Kurliansko gavo užduotį įtikinti Biudžeto ir finansų komiteto narę I.Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų.
Nors L.Kasčiūnas tai neigia, per apklausą I.Degutienė nurodė, kad buvęs jos patarėjas paklausė, ar ji negalėtų balsuoti už Š.Gustainio teiktą pataisą. „Tačiau aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu“, – „Lietuvos rytui“ sakė konservatorė.
Seimo narė taip pat griežtai atsisakė susitikti su R.Kurlianskiu, be to, patarė nuo jo atokiai laikytis ir L.Kasčiūnui.
Negana to, I.Degutienė atskleidė, kad vėliau L.Kasčiūnas jai prisipažino, jog R.Kurlianskio užduotis vykdęs ne šiaip sau, o todėl, kad gavo paramą.
Dėl šių paaiškėjusių faktų vakar konservatorių Priežiūros komitetas nutarė L.Kasčiūno narystę partijoje sustabdyti metams, nors dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ragino iš viso jį pašalinti.
Į susitikimus – kaip į darbą
Įtakingų verslininkų duris dėl pinigų nuolat varstė ir daugiau politikų.
Ypač dažnai su R.Kurlianskiu ir R.Raulynaičiu susitikinėjo konservatorius Mantas Adomėnas. Beje, jis su koncerno vadovais kontaktų nevengė ir jau kilus korupcijos skandalui.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, kai R.Raulynaitis 2014 metais M.Adomėną supažindino su R.Kurlianskiu, išgerti vyno ir pakalbėti apie politinius procesus jie susitikdavo nuolat – bent kartą per tris mėnesius.
Dažniausiai susitikimai vykdavo Burbulio vyninėje arba restorane „Esse“. Seimo narys iš šių susitikimų esą susidarė įspūdį, kad koncernui rūpėjo, jog konservatoriai po rinkimų sudarytų koaliciją su liberalais.
R.Kurlianskis taip pat pageidavo, kad M.Adomėnas nekliudytų į Vilniaus merus kandidatuoti Mykolui Majauskui. Parlamentaras neslėpė, kad šio bendražygio atžvilgiu yra nusiteikęs kritiškai.
Šaltinių teigimu, M.Adomėnas tyrėjams papasakojo ir apie partijoje vykusius procesus, iš kurių kaip ant delno matyti vykusios intrigos. Pavyzdžiui, M.Adomėnas tyrėjams esą atskleidė, jog partijos pirmininko rinkimuose jis dalyvavo tam, kad atimtų balsus iš G.Landsbergio.
Beje, M.Adomėnas prisipažino iš R.Kurlianskio išgirdęs, kad koncernui būtų geriau, jeigu rinkimus laimėtų I.Degutienė.
Pinigai jau buvo pažadėti?
Tiesa, M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet pripažino daręs žygius paramai gauti. Šaltinių teigimu, apie tai, kad norės kreiptis dėl paramos būsimiems rinkimams, politikas R.Kurlianskiui užsiminė 2016 metų kovą.
Apie paramos dydį esą kalbama nebuvo, tačiau M.Adomėnas nurodė, kad verslininkas buvo nusiteikęs palankiai.
Politikas tyrėjams taip pat sakė manęs, kad parama galėjo pasiekti oficialią jo rinkimų sąskaitą. Kadangi juridiniams asmenims rinkimų kampanijas finansuoti draudžiama, pinigų turėjo duoti R.Kurlianskis.
