Bendradarbiavimas naudingas studentams
Laikinoji Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad jos vadovaujama aukštoji mokykla su verslu bendradarbiauja įvairiose srityse. Anot jos, pramonė ir verslas yra KTU prioritetas.
„Su verslu dirbame labai įvairiose srityse. Pagrindinė iš jų – mokslinių tyrimų paslaugos, kurias teikiame verslui. Verslo atstovai taip pat aktyviai dalyvauja mūsų studijų programų komitetuose, tobulinant esamas programas ir kuriant naujas. Mūsų studentai atlieka praktikas įmonėse, rengia semestro ar baigiamuosius projektus įmonių pasiūlytomis temomis. Įmonės mus remia diegdamos naujas laboratorijas fakultetuose, steigdamos tikslines skatinamąsias stipendijas studentams“, – apie bendradarbiavimo kryptis kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak jos, universitete yra įsteigta docento praktiko pareigybė. Tai reiškia, kad verslo patirtis yra vertinama ir įmonių atstovai, neturintys daktaro laipsnio, tačiau turintys ilgalaikę patirtį profesinėje srityje, gali studentams vesti paskaitas, dalintis reikšminga patirtimi, įžvalgomis ir patarimais.
KTU kasmet organizuoja didžiausią Baltijos šalyse karjeros mugę, į kurią susirenka stambiausios verslo ir viešojo sektoriaus įmonės.
„Mugės metu įmonės gali prisikviesti studentus praktikai arba įdarbinti. Studijų metu prasidėjęs įmonės ir studento bendradarbiavimas dažniausiai pavirsta į studento įsidarbinimą toje įmonėje.
Magistrantūros studijose taikome mūsų vadinamą MA+ modelį, kurį taip pat įgyvendiname dirbdami drauge su verslu. Tai yra papildomų kompetencijų modelis, kai studentas greta savo studijuojamos specialybės dar gali pasirinkti papildomą, rinkoje vertinamą kompetenciją, pavyzdžiui, elektronikos inžinerijos studentas gali įgyti ir projektų valdymo kompetenciją“, – pasakojo J. Šiugždinienė.
KTU vadovės teigimu, šiuo metu Lietuvoje didžiausią paklausą turi programų sistemų, informacinių technologijų specialistai. Rinkos poreikis toks didelis, kad KTU šiuo metu susiduria su iššūkiu jį patenkinti, o studentai pradeda dirbti jau antrame ar trečiame kurse.
Taip pat auga aviacijos ir transporto sektoriaus specialistų paklausa. Skaičiuojama, kad vien kvalifikuotų aviacijos specialistų šiuo metu reikia apie 3 tūkst. Verslo ir pramonės atstovai taip pat laukia specialistų iš maisto technologijų, elektronikos, finansų valdymo sričių. Ypač paklausūs ir medicinos technologijų srityje išsilavinimą įgiję absolventai.
„Ne visada galime patenkinti verslo ir pramonės poreikius, siūlydami tokį skaičių specialistų, kokį šiai dienai paruošiame. Būtinas bendras susitelkimas, švietimo politiką nukreipiant į mokinių orientavimą į pramonės vystymuisi svarbias sritis, STEAM mokslų pedagogų rengimą ir atitinkamos infrastruktūros užtikrinimą, taip pat paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas“, – sakė laikinoji KTU rektorė.
Nauda ir regionui, ir valstybei
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius (APRC) Vytautas Zubras pasakojo, kad jo vadovaujama mokykla itin glaudžiai bendradarbiauja su verslo organizacijomis.
Profesinio centro direktorius pasakojo, kad Alytaus profesinio rengimo centras yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narys. Taip pat aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Žemės ūkio rūmais.
Anot V.Zubro, toks bendradarbiavimas naudingas ir nacionaliniu, ir regioniniu lygmeniu. Įvairios įmonės organizuoja konkursus, kuriuose dalyvauja tiek mokiniai, tiek mokytojai. Jie turi galimybes parodyti savo sugebėjimus, dalyvauti seminaruose, įgyti žinių.
„Mes taip gauna naujienas iš minėtų organizacijų, galime matyti, kokia padėtis yra verslo institucijose ir kaip mes turėtume keisti mokymo programas. Bendradarbiavimo nauda yra tiek mokytojų rengime, tiek programų atnaujinime ir mokymo kokybėje“, – sakė jis, pridurdamas, kad APRC turi nemažai verslo partnerių ir regioniniame lygmenyje.
Centro mokiniai turi galimybę atlikti praktiką, jų mokymosi sritį atitinkančioje įmonėje, įgyvendinti įvairias profesinio mokymo formas, tokias, kaip pameistrystė, o galiausiai ir įsidarbinti vienoje iš įmonių.
„Manau, kad tai naudinga ir verslo institucijoms, ir mokyklai. Verslui naudinga ir tai, kad mokykloje vykdomas ir tęstinis profesinis mokymas. Tų institucijų vadovai dažnai dalyvauja diskusijose, kaip gerinti mokymą, kaip jį priartinti prie situacijos darbo rinkoje, kaip vykdyti skaitmeninimo procesus. Tik dirbdami su verslu galime pasiekti tai, kas reikalinga darbo rinkoje“, – kalbėjo V.Zubras.
Be to, jis kalbėjo, kad kiekvienas apsilankymas verslo įmonėse, gamybos cechuose padeda mokiniams iš arčiau susipažinti su jų pasirinkta specialybe ir nuspręsti, ar toks darbas yra tai, ko jie iš tikro nori.
A.Zubras sakė, kad pastarasis laikotarpis buvo spartus inžinerinės pramonės srityje. Jis pastebėjo, kad metalo apdirbimo programa nėra populiari tarp mokinių, tačiau pastebi, kad verslo organizacijos vis dažniau ieško šios srities specialistų. Taip pat paklausūs ir suvirintojų mokymo programą baigę mokiniai.
„Matome, kad suvirintojo mokymo programos mokiniai yra labai paklausūs rinkoje. Jie jau praktikos metu turi galimybę įsidarbinti, gauti atlyginimą. Tačiau svarbu ne tik atlyginimas, bet ir įgūdžių, reikalingų darbe, ugdymas“, – kalbėjo A.Zubras.
Šios srities specialistams nenusileidžia virėjai, padavėjai-barmenai, statybininkai. Jie taip pat reikalingi darbo rinkoje ir, kaip sakė A.Zubras, šių mokymo programų įgyvendinti be bendradarbiavimo su verslu nebūtų įmanoma. Be to, APRC direktorius pastebi, kad ne vien su profesija susiję sugebėjimai yra svarbūs:
„Labai svarbu, kad būtume atsakingi, kūrybingi, sąžiningi ir užsitikrintume gerą darbo našumą. Tą norime, dirbdami kartu su verslo institucijomis, pasiekti“, – sakė APRC direktorius.
Švietimas ir verslas eina koja kojon
Kaip jau anksčiau naujienų portalui lrytas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, toliau auga ir tikėtina, kad augs informacinių technologijų srities specialistų paklausa.
„Akivaizdu, kad mūsų įmonės vis daugiau investuoja į technologinį atnaujinimą, tad augs ir specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis poreikis. Akivaizdu, kad turime perorientuoti ir šių specialistų rengimo sistemą, nes ne visada yra reikalingi specialistai, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas. Tam tikrą dalį darbų galėtų atlikti specialistai, parengti kolegijose ir ar profesinėse mokyklose“, – darbo rinkos poreikius komentavo R.Dargis.
Pastaruosius penkerius metus stebimas laisvų darbo vietų skaičiaus augimas. Skaičiuojama, kad 2012-2017 metų laikotarpiu jų išaugo net 108 proc.: pramonėje išaugo 84 proc., statyboje – 158 proc., vidaus prekyboje – 88 proc., transporto sektoriuje – 87 proc. ir t.t.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad darbuotojų žinios ir įgūdžiai ne visada atitinka darbdavių poreikius, nors Lietuvos aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
Šiemet prašymų priėmimas studijuoti į šalies universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas prasidės birželio 1 d. centralizuotai per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą.
