Priimdamas Baltijos šalių vadovus pasireklamuoti jam įprastu stiliumi norėjo ir JAV prezidentas. Šiuo požiūriu šalių interesai sutapo. Vis dėlto tai nesumenkina susitikimo svarbos.
Žinoma, istorinis šis Baltijos šalių vadovų vizitas į Vašingtoną netaps. Tokio vertinimo labiau nusipelno 2002-ųjų lapkritį vykęs JAV prezidento G.Busho vizitas į Vilnių, kai jis pasveikino į NATO pakviestas tris Baltijos valstybes ir pareiškė, kad kas panorės būti Lietuvos priešas, taps ir JAV priešu.
Be to, tuometį Lietuvos vadovą V.Adamkų kelis kartus JAV prezidentai priėmė individualiai, o D.Grybauskaitės – nė sykio.
Apskritai po D.Grybauskaitės politinės klaidos, kai 2010 m. ji atsisakė vykti į Prahoje surengtą Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų vakarienę su JAV prezidentu B.Obama, jai ilgam užsivėrė Baltųjų rūmų durys. Vėliau prezidentė uoliai stengėsi pelnyti JAV vadovų malonę.
Sklandžiai angliškai kalbanti D.Grybauskaitė, atrodo, atkreipė ir D.Trumpo, ir JAV žiniasklaidos dėmesį, šiuo požiūriu nustelbdama Latvijos bei Estijos prezidentus.
Būtent D.Grybauskaitės JAV vadovas paprašė jį pagirti žurnalistams už tai, kad spaudžia kitas NATO šalis didinti išlaidas gynybai, o Lietuvos prezidentė įvykdė šį prašymą. Tai leidžia spėti, kad ji buvo aktyvi ir per prezidentų pokalbį nedalyvaujant žiniasklaidai.
Kaip tai vertinti? Be abejo, Lietuvai naudinga, kai mūsų prezidentės vardas minimas JAV, ji giriama už sklandų kalbėjimą.
Bet yra ir kitas lazdos galas – Baltijos šalys Vašingtone suvokiamos tik kaip vientisas regionas, todėl ir rengiami bendri susitikimai su trimis prezidentais.
Vadinasi, Baltijos šalims ypač svarbu kalbėti vienu balsu, bet tai anaiptol ne visuomet pavyksta.
Siekiant įstoti į ES ir NATO, iš pradžių buvo stipriai jaučiama Baltijos valstybių konkurencija, būta atvejų, kai šalių atstovai mėgindavo įtikinti užsienio partnerius esantys labiau verti narystės nei kaimynai.
Bet, kaip liudija derybose dėl narystės NATO dalyvavę asmenys, JAV pareigūnai patarė nekonkuruoti, nes taip greičiau visos trys Baltijos šalys pasieks trokštamą tikslą. Tai skatino jas kalbėti vienu balsu.
Vis dėlto šalių nuomonės dabar neretai išsiskiria. Naujausias pavyzdys – Estijos prezidentė K.Kaljulaid pasveikino V.Putiną vėl laimėjus Rusijos prezidento rinkimus, o Lietuva ir Latvija atsisakė tai daryti.
Gal po dvigubo agento S.Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje tokia Estijos diplomatija ir nekaip kvepia.
Kita vertus, V.Putiną pasveikino ir Vokietija, Prancūzija, Italija, ir D.Trumpas, netgi pakvietęs Rusijos vadovą atvykti į Vašingtoną, o jau po kelių dienų išsiuntęs 60 rusų diplomatų.
Vašingtone trims Baltijos šalims nuomonių susikirtimo pavyko išvengti. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ net pasišaipė, kad kai pagrindinis vokalistas D.Trumpas dominavo scenoje traukdamas senas dainas apie V.Putiną, NATO ir H.Clinton, visi trys Baltijos šalių vadovai muistėsi fone mėgindami nuo jo neatsilikti.
Vykstant tokiam politiniam spektakliui, matyt, nebuvo įmanoma kaip nors prieštarauti D.Trumpui, nors D.Grybauskaitė, ko gero, turėjo pasijusti nejaukiai, kai JAV vadovas išrėžė, kad susitarti su Rusija būtų geras, o ne blogas dalykas, ir su tuo visi sutinka, išskyrus labai kvailus žmones. Kita vertus, vargu ar D.Trumpas yra įsigilinęs į D.Grybauskaitės griežtą retoriką Maskvos atžvilgiu.
Matyt, svarbiausia, kad buvo išsakytas bendras požiūris į agresyvią Kremliaus politiką, o JAV prezidentas, išgyręs Baltijos šalis, jog vykdo įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. BVP, patvirtino joms NATO saugumo garantijas.
Ką, be pagyrimų, Baltijos šalims realiai pavyko laimėti Vašingtone?
Pirmiausia neįvyko jokių staigmenų ir pasirašyta planuota keturšalė deklaracija, kuria JAV įsipareigojo periodiškai dislokuoti savo karines pajėgas Baltijos regione. Kita vertus, nepažadėta nieko naujo, nes JAV kariai vis atvyksta čia pratybų su NATO batalionu, bet nuolat čia nebūna, kaip pageidautų Baltijos valstybės.
Panaši padėtis ir dėl oro erdvės gynybos stiprinimo. Baltijos šalys norėtų, kad JAV dažniau pratyboms atgabentų sistemas „Patriot“, bet nieko konkretaus nepaskelbta. Vis dėlto jau vien JAV pažadas stiprinti mūsų oro erdvės gynybą pravers svarstant šią problemą NATO forumuose.
Lietuva po susitikimo Vašingtone gali tikėtis ir praktinės naudos – pasirašytas memorandumas su amerikiečių bendrovėmis dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir bendradarbiavimo statant antžeminę infrastruktūrą SGD terminalui.
Kuo daugiau bus dujų tiekėjų, tuo geresnę kainą galima išsiderėti, be to, išplėtojus amerikietiškų SGD tiekimą į kitas Baltijos šalis būtų efektyviau naudojamas Klaipėdos terminalas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad susitikimas Vašingtone šiek tiek pagerins Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV klimatą, o tai svarbu tvyrant tarptautinei įtampai.
