- Ar galima sakyti, kad po neseniai įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, į šią šalį atslinko ledynmetis? Ką šių rinkimų rezultatai reikš Lietuvai ir kitoms Europos šalims? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė V.Mazuronio.
- Aš manau, kad rinkimai Rusijoje sukūrė prielaidas galvoti, kad toje valstybėje iš esmės niekas nesikeis. Todėl, kad valdžia, arba šiuo atveju – valdžios viršūnė, Rusijoje turi pakankamai dideles galias, priešingai nei Lietuvoje ar kitose valstybėse. Visa valdžios piramidė, egzistavusi iki šiol, dar sykį įsitvirtino šešeriems metams. Manau, kad didelių pasikeitimų laukti arba tikėtis turbūt neverta.
Aš įžiūriu tokios didžiarusiškos imperijos atnaujinimo ideologiją, kuri labai pavojinga visiems kaimynams, visam pasauliui, tarp jų ir Lietuvai. Tai reikėtų labai aiškiai suprasti.
- Rusijos grėsmė Baltijos regiono valstybėms yra reali?
- Ta Priešprieša, kuri daugiausia didinama iš Rusijos pusės, yra pavojinga visam pasauliui. Teigiama, kad jie nori lygiaverčių santykių, kad su Rusija būtų skaitomasi, kad jį būtų gerbiama, bet realūs veiksmai, kurių imasi Rusija, yra priešiški: įžiebiami konfliktai, tokie kaip Krymo aneksija, ir vykdomi kiti veiksmai, kurie be jos įsikišimo nebūtų įmanomi.
Rusijos valdančiųjų konkretūs žingsniai rodo, kad jie vykdo pavojingą politiką. Kadangi mes esame kaimynai, Lietuvai tokia vykdoma politika kelia pavojų ir to nematyti negalima.
- Paskutiniu metu bene garsiausiai skamba Jungtinėje Karalystėje apnuodyto rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros istorija. Nemažai šalių, tarp jų ir Lietuva, ėmėsi veiksmų išsiųsdamos rusų diplomatus. Kaip ar reikėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų?
- Incidentas su buvusio žvalgo apnuodijimu buvo pretekstas susivienyti visoms toms valstybėms. Jos susivienijo išsiųsdamos diplomatus būtent dėl Rusijos elgesio ir daromų veiksmų visumos. Jei nebūtų prieš tai buvę visų tų istorijų su imperinėmis ambicijomis ir pan., tai ir šioje istorijoje į Rusiją, galbūt, būtų žiūrima kiek kitaip. Akivaizdu, tai buvo galutinis taškas visoje prezidento Vladimiro Putino komandos vykdomos politikos sekoje.
Aš manau, kad visų valstybių bendras reagavimas yra labai svarbus. Vieningos pozicijos parodymas yra teisingas, juolab, kad mes žinome, jog ne visada visoms Vakarų Europos valstybėms pavyksta turėti tokią vieningą poziciją. Ši situacija akivaizdžiai parodo, kad tai daugiau būti negali tęstis, nes mes traktuojame tai kaip didelį pavojų mūsų valstybėms ir vienijamės.
- Pastaruoju metu auga turizmas į Rusiją ir sankcijas aplenkiančių produktų eksportas į Rusijos rinką. Ką tai signalizuoja?
- Nereikėtų mums turėti neteisingo požiūrio. Nemanau, kad turėtų stiprėti rusofobiškos nuostatos. Rusija turi ir turtingą kultūrą, ir puikių žmonių. Man yra tekę asmeniškai bendrauti su šios šalies žmonėmis, jie yra draugiški, nuoširdūs.
Manau, kad tos politikos, kurią vykdo Rusijos valdžia ir jos veiksmų, nereikėtų sutapatinti su visais šios šalies žmonėmis arba su neapykanta Rusijos tautai. Tai neteisingas požiūris, kuris tik pasitarnautų Rusijos valdžios branduoliui. Tai tik dar labiau paskatintų stiprinti Rusijos diktatorišką valdymą.
- Mūsų premjeras jau anksčiau pasisakė apie santykių su Rusija atšilimą ir galimą naudą. Kaip vertinate tokius pareiškimus?
- Santykiai su visais kaimynais, didelėmis valstybėmis, taip pat ir Rusija, yra svarbūs Lietuvai. Mano manymu, tai ką pareiškė premjeras rodo, kad arba jis iki galo nesuprato ką pasakė arba paskubėjo ir po to bandė švelninti situaciją.
Dabar vyksta didžiulis konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos. Šitame visame procese mes neabejotinai turime būti Vakarų pusėje, todėl, kad mes esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai. Mūsų veiksmai turėtų būti koordinuojami, kaip parama Jungtinei Karalystei.
Šiandien nematau jokių galimybių, kad nepasikeitus bendrai situacijai, Lietuvos ir Rusijos santykiai galėtų plėtotis tokiu būdu, kaip sakė premjeras. Toks mąstymas neteisingas. Tokie nemotyvuoti mūsų valdžios pasiūlymai neduotų jokio rezultato. Tai tik pakenktų esamai situacijai.
- Ne kartą buvo kalbėta apie vieningos Europos idėją. Kaip manote, ar šiai idėjai šiuo metu kyla iššūkių?
- Neabejotinai, taip. Šiandien pats didžiausias iššūkis Europos Sąjungos valstybėms yra bandyti susitarti dėl bendro suvokimo, kokią Europos Sąjungą kuriame ir kokią norime ją matyti. Visi klausimai, kuriuos bandome spręsti atsimuša į bendro sutarimo neturėjimą.
Manau, kad reikia kalbėtis, ieškoti sąlyčio taškų, o klausimus, kur susiduria skirtingi požiūriai reikia spręsti derybų būdu ir ieškant bendro sprendimo. Bandymas spręsti sudėtingus klausimus , skirtingai vertinamus įvairių ES narių naudojant politinio spaudimo priemones yra nenaudingas Europos Sąjungai ir griauna ją iš vidaus. Europos Sąjungos valstybėms, Europos parlamentui ir politinėms jėgoms reikia keisti požiūrį keistis ir ieškoti sutarimo.
