Spėlioti galima ne tik dėl jų, bet ir, pavyzdžiui, dėl pačios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros pertvarkos. Dėl jos sunerimo net Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Sunerimti, matyt, yra dėl ko. Mat tokios kėdžių ekvilibristikos iki šiol neteko regėti.
Antai užsimota panaikinti visose ministerijose pripažintus tokius pamatinius stulpus kaip departamentai, paliekant tik skyrius.
Užtat turėtų atsirasti dar dešimt ministro L.Kukuraičio „vyriausiųjų patarėjų“, iš kurių kiekvienas kuruotų konkrečią sritį – užimtumo, socialinės paramos, vaikų, jaunimo.
Žinoma, lieka ir ministro patarėjai, taip pat viceministrai su kancleriu.
Bet kokios bus tų „vyriausiųjų patarėjų“, pavaldžių pačiam ministrui, funkcijos ir galios? Pagaliau kas bus tie patarėjai, kurie talkins profesionaliajam ministrui? Juolab kad ši ministerija Seimui jau seniai tiekia toli gražu ne aukščiausios kokybės produkciją – teisės aktų projektus.
Dėl kelių viešųjų ryšių akcijų jau apsijuokusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, aišku, ramina – esą viskas bus sklandu, o žmonės bus įdarbinti skaidriai.
Kažkur girdėta, ar ne? Juk taip pažadama kiekvienu klasikiniu atveju, kai prisidengiant fiktyvia reorganizacija siekiama užgrobti kuo daugiau galių ir įdarbinti savus.
Žinoma, dėl tokių žaidimėlių uždarame ministerijos kieme mokesčių mokėtojams galbūt nei šilta, nei šalta.
Bet jei panašiai atrodys ir garsiosios sumanytos, bet dar kaip reikiant nepradėtos įgyvendinti reformos, gyvenimas gali apkarsti ne tik keliems „optimizuotiems“ valdininkams.
