„Taip, aš planuoju dalyvauti prezidento rinkimuose ir savo sprendimą padarysiu, paskelbsiu šią vasarą“, – sako V.Ušackas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Ušacko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Visą šią savaitę aptarinėjamas trijų Baltijos valstybių vadovų ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. Jūs dar susitikimo išvakarėse rašėte, kad susitikimas su JAV prezidentu bus naudingas tik tokiu atveju, jeigu pavyks išvengti nedovanotinų klaidų. Jūsų manymu, pavyko?
– Manau, kad pavyko. Pamatysim rezultatus, kai matysim, kaip aptakiai pasiekti susitarimai bus įgyvendinti. Jeigu skaitytume kaip teisininkai deklaracijos pareiškimus, jie labai aptakūs. Nėra konkrečių įsipareigojimų, yra pažymėta, kad JAV ketina užtikrinti periodišką karių buvimą, nėra įsipareigojimo, kad tikrai čia bus karinės pajėgos dislokuotos, koks turėtų būti bendras mūsų tikslas.
Taip pat pažymėta, kad bus ieškoma galimybių, kaip užtikrinti oro erdvės saugumą. Aš to nenureikšminčiau, kadangi žymiai svarbiau, kad apskritai įvyko toks susitikimas, turint omenyje galingiausios pasaulio valstybės vadovą – ganėtinai kontraversišką ir iki pastarojo laiko neskyrusį ypatingo dėmesio Baltijos valstybėms. Tai yra labai gerai ir tai yra pasiekimas. Tuo mes turėtume džiaugtis, nes mes turime didžiulius interesus JAV atžvilgiu. Antra, kaip tie ketinimai ir galimybės bus plėtojamos ateityje. Pagal tai bus galima spręsti, ar tai buvo prasmingas, rezultatyvus susitikimas, ar ne.
– Kalbėdamas apie klaidas pagrindine įvardinote trijų Baltijos valstybių nevieningumą. Sakėte, kad prezidentai privalo būti vieningi ir pasiųsti tą pačią žinią. Iš to, ką matėme spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose, akivaizdu, kad lyderiavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vienybės, nežinia dėl kokių priežasčių, nelabai matėme.
– Savaime suprantama, kad prezidentė D.Grybauskaitė yra labiausiai patyrusi tarp trijų valstybių vadovų, ilgiausią laiką esanti prezidentė. Lietuva yra didžiausia tarp Baltijos valstybių ir turi didžiausią skaičių Amerikos lietuvių, kurie daro įtaką ir politikoje, ir rinkimuose. D.Grybauskaitės lyderiavimas buvo natūralus ir būčiau nustebęs, jeigu būtų buvę kitaip.
Antra, labai svarbu, kad trijų Baltijos valstybių vadovai prieš tai paderino, ką kalbės ir ne skirtingai išreikš pozicijas, kaip buvo, kai Estijos prezidentė pasveikino, o mes nesveikinom prezidento Vladimiro Putino, ką mes padarėm teisingai. Bet svarbiausias dalykas, turėdamas savo įdirbį nuo 1991-ųjų metų, dirbdamas ir tiesiogiai atsakingas už Lietuvos ir Amerikos santykius, aš puikiai žinau, kaip mes stojom į NATO, bandėm gudrauti, sakyti, kad pirma viena Baltijos valstybė, vėliau kitos. Visgi amerikiečiai į mus žiūri kaip į regioną, kadangi suprantama, karine prasme kitaip ir negali būti. Mes neapginsim Lietuvos, jeigu mums nepadės Lenkija arba Latvija. Mes neapginsim Latvijos, jeigu Estija ir Lietuva nebus kaip faktoriai.
– Lyg leidžiate suprasti, kad buvo šioks toks mūsų prezidentės išsišokimas?
– Priešingai. Norėčiau sužinoti, ar Lietuvos diplomatija ir Lietuvos vadovė darė pastangas, kad visų pirma Europos Sąjunga turėtų bendrą poziciją, o ne būtų skirtingos nuomonės išsakytos dėl V.Putino perrinkimo. Jeigu mums nepavyko ES lygmenyje, ar mes regiono lyderiai? Jeigu norim būti lyderiais, turim kažką vesti, suburti, sutelkti. Taip kaip mes sutelkėm 1990 m., subūrę Vilniaus dešimtuką, įstoję į NATO visi kartu. Briuselio lygmenyje ar nors regione buvo darytos pastangos, kad mes vieni nepaliktume nepasveikinę, o kad turėtume bendrą sąjungininkų poziciją nors nuo Varšuvos iki Talino, aš to nežinau. Bet rezultatai rodo, kad jeigu ir buvo bandyta, tai nesėkmingai bandyta.
– Bet kokiu atveju, jūsų komentaras išvakarėse – į šią situaciją siūlantis reaguoti labai atsargiai, neišsišokti tam tikrais klausimais. Kalbėdamas apie vienybę, turbūt ir turite omenyje, kad trys Baltijos valstybės kalba vienu vardu.
– Priešingai. Aš kaip tik išsakiau labai aiškiai principingą poziciją. Aš turėjau omenyje ir tikiuosi, kad tai pasakė, nes yra niuansų skirtumuose. Pirmas, aš siūliau akcentuoti, kad mes visi trys esame už tai, kad Amerikos pajėgos būtų dislokuotos nuolatos Baltijos valstybėse, kol kas tai nėra pasiekta. Antra, aš siūliau, kad būtų suderinta pozicija, jog dėl „Nord Stream“ mes visi pasmerktume kartu, nes kai kurių Baltijos šalių pozicijos skirtingos. Trečia, aš siūliau, kad mes išlaikytume vieningumą, kalbėdami su D.Trumpu, sudomindami savo valstybes.
– Sudominome?
– Manau, kad taip. Pats faktas, kad įvyko susitikimas rodo, kad sudominom jį.
– Bet buvo visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kad tai buvo išnaudota viešiesiems ryšiams.
– Be abejonės. D.Trumpas yra politikas, jam rūpi ne Lietuvos rinkėjas, su visa pagarba. Jį domina Amerikos rinkėjai ir jo pažadai. Jis yra pažadėjęs, kad privers sąjungininkus mokėti daugiau lėšų. Tą jis ir padarė. Mes atvažiavom kaip geri mokiniai, raportavom, gerai, tvarkoj, gal kai kas pasijuokė iš amerikiečių žurnalistų, kad mes bandom pataikauti, bet mes turime savus nacionalinius interesus ir tą padarėm kryptingai ir sėkmingai.
– Žygimantas Pavilionis jums nuolatos primena, kalbant apie tam tikrus prezidentės žingsnius, Rusiją, kad jūs bandote pasakyti, kad reikia dialogo su Rusija ir tos pozicijos nuolatos laikotės. Ką jūs jam galėtumėte pasakyti?
– Ką aš ir sakiau, kad jis yra juokdarys. Jeigu nežino, kitaip pritraukti dėmesį – kandžiotis ir kalbėti apie dalykus, kurių nėra. Man tiesiog yra labai apmaudu dėl buvusio kolegos, jauno diplomato, kuriam aš padėjau kilti laiptais, kuris buvo vienas iš mano artimiausių patarėjų ir puikiai žino mano įsitikinimus ir vertybes. Man gaila, kad jis taip desperatiškai bando pritraukti dėmesį – tai ant Gitano Nausėdos užšoka, tai ant manęs. Tegu daro darbus, ką jis gali padaryti savo gyvenime, kad jį kažkaip vertintų žmonės.
– Netgi apie trijų Baltijos valstybių susitikimą su D.Trumpu jūsų nuomonės nesutapo. Jis irgi dirbęs Amerikoje, galbūt irgi žino situaciją?
– Jis bandė kitaip išsireikšti, pasipriešinti ir taip save eksponuoti. Bet tai yra labai neprofesionalus elgesys ir mane nuvilia, kaip buvusį kolegą. Į jo tokius vaikiškus išsišokimus nesiruošiu reaguoti.
– Pone Ušackai, tai rinkimai? Kaip pavadinti šį reikalą?
– Jo paklauskit, man atrodo, jis seniai dalyvauja rinkimuose. Jo užsipuolimas ant G.Nausėdos, ant manęs – tegu rinkėjai vertina, ką jis daro. Jis iškraipo poziciją. Mano pozicija yra pakartoti, ką sako Europos Sąjunga. Jo pasakymai, kad ES nenumato dialogo, yra melas ir šmeižtas. Jis skleidžia „fake news“, yra originalas „fake news“ Lietuvoje. ES pozicija labai aiškiai numato, kadangi aš pats ją formavau ir reiškiau Lietuvos vardu ir kitų 27 ES valstybių vardu: mes nesugrįšime prie normalių santykių su Rusija – du kartus aukščiausių susitikimų tarp vadovų, strateginė partnerystė, erdvių integracija – kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai.
Antra vertus, yra numatytas bendravimas su Rusija tais klausimais, kurie atspindi mūsų nacionalinius interesus. Todėl aš ir sakau, kritikuodamas poną Skvernelį – jam išsišokti kaip Vyriausybės pirmininkui tikrai nereikėjo. Reikėjo pasibelsti į Daukanto aikštę ir pasikalbėti. Jie tą galėtų padaryti ir šiuo metu, ne per vėlai – kokie mūsų nacionaliniai interesai, kokiais klausimais, kokiame lygmenyje mes kalbamės.
Ambasados iki šiol išlieka, bendrauja ambasadoriai – ar reikia kažkokių diskusijų, kalbėjimųsi tarp departamentų direktorių ar viceministrų – galima kalbėti. Bendravimas vyksta, Europos Komisija pati skiria 17 mln. eurų Kaliningrado ir Lietuvos rajonų nuo Tauragės iki Klaipėdos bendravimui. Tas bendravimas vyksta finansinis, todėl niekas neuždaro ir nereikia meluoti, šmeižti, kad to neleidžia ES. ES sako: mes reikalaukim, kad Rusija įgyvendintų susitarimus, mes taikom sankcijas, padedam Ukrainai, bet mes taipogi žiūrim, kad jei yra mūsų interesas, mes kalbamės.
– Yra klausimų, kuriuos būtų verta atsakyti. Jūs dar nepasakėte, ar kandidatuosite prezidento rinkimuose, bet yra nuomonė, kad neva esate užsitikrinęs stambio verslo paramą rinkimuose. Kokia ta tiesa?
– Melas. Aš nepradėjau kampanijos. Taip, aš planuoju dalyvauti prezidento rinkimuose ir savo sprendimą padarysiu, paskelbsiu šią vasarą. Kaip aš darysiu – pagal tai, kaip numato rinkimų įstatymas. Planuoja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kad bus daroma visuotinė apklausa, kur dalyvaus ir partijos nariai, ir Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nėra kitų partijų nariai. Kai paaiškės visi terminai ir visos taisyklės, aš padarysiu sprendimą ir dalyvausiu juose.
– Ką reiškia padarysite sprendimą? Jeigu planuojate, vadinasi, kandidatuosite.
– Aš planuoju dalyvauti prezidento rinkimuose, bet savo sprendimą padarysiu šią vasarą.
– Su Tėvynės sąjunga?
– Viskam ateis laikas. Taip, aš esu partijos narys, bet Lietuvos prezidentas turi būti visos Lietuvos piliečių prezidentas, kokiu aš ir stengsiuosi būti, jeigu kandidatuosiu. Kai paskelbsiu savo kandidatavimą, tokiu atveju stengsiuosi būti visų Lietuvos piliečių kandidatu, o jeigu išrinks prezidentu, tarnauti visų žmonių labui.
– Jeigu kandidatuosite, faktas, kad jums reikės paramos.
– Taip, reikės paramos, kuri bus renkama pagal įstatymus. Yra numatytos lubos, kas kiek gali aukoti. Apie tai pakalbėsim vėliau, kai bus rinkiminė kampanija.
– Dar vienas keliamas klausimas – kokie yra jūsų santykiai su Gediminu Žiemeliu?
– Jokių bendrų reikalų su G.Žiemeliu neturiu. Aš pažįstu daug Lietuvos verslininkų nuo tų laikų, kai pradėjau atstovauti Lietuvą JAV, Jungtinėje Karalystėje, kai stengiausi padėti Lietuvos verslui tapti rinkos dalimi prekybos, investicijų prasme.
– Jeigu kalbėtume apie poną Žiemelį – labiau kalba eina apie investicijas Rusijoje.
– Aš jokių reikalų su G.Žiemelio investicijomis Rusijoje ar Kinijoje tikrai neturiu ir neplanuoju turėti.
– Jūsų santykiai yra labiau draugiški?
– Aš pažįstu visą verslo elitą. Kitaip būčiau buvęs ne koks ambasadorius ir prastas ministras, jeigu nebūčiau bendravęs ir kaip užsienio reikalų ministras, ir kaip ambasadorius didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV. Arba kur mes susipažinom su G.Žiemeliu – tai buvo Londone, kai jis „flyLAL“ įvedinėjo į kažkurį oro uostą.
– Jeigu jis jums pasiūlytų paramą rinkimuose?
– Aš neprašiau ir nepriimsiu jo paramos.
– VSD paskutinėje ataskaitoje įspėjo, kad Kremlius kažkokiu būdu gali dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Kokia jūsų nuomonė, nes jūs pažįstate sistemą ir žinote, kaip tai gali būti išnaudojama?
– Taip, aš esu pirmas, kuris pasakiau, kad Kremlius tikrai stengsis dalyvauti rinkiminėje kampanijoje Lietuvoje. Galbūt tai bus be politinės vadovybės tiesioginio nurodymo, tačiau struktūros, kurios organizavo kibernetines atakas, demokratinių procesų sumaištį Amerikoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje yra pasiekusios tokį lygį, kad tiesiog jaučia beribę savo jėgą ir nori parodyti savo galią. Reikia būti budriems, Maskvos ranka rinkiminėje kampanijoje Lietuvoje bus jaučiama.
– Įtaka galėtų būti daroma labiau per politinę liniją?
– Jau dabar matome kai kuriuos niuansus, politikų pasisakymus, kurie nesutampa su Lietuvos tradicine užsienio, gynybos, saugumo politika. Pasisakymų, kurie kvestionuotų gynybos biudžeto skyrimą, gal net transatlantinius ryšius ar sąjungą su Amerika – tokių gali pasireikšti ir ateityje.
– Kaip rinkėjui atpažinti?
– Reikia būti budriems, bandyti išklausyti, ką sako skirtingos nuomonės ir turėti savo tvirtą nuomonę apie tai, kokios Lietuvos jis ar ji nori. Mums reikia suprasti, kokioje mes esame geopolitinėje erdvėje. Mes esame, kaip nebūtų gaila, pafrontės valstybė, bet neturėtume siekti, kad čia vyktų konfliktas. Jeigu kas ir sako, kad bendrauti nebūtinai yra blogai, jeigu mes aiškiai apsibrėžiam savo interesus. Bet jeigu siekiama prastumti tai, kad Lietuvoje nebūtų JAV karinių bazių, kad Lietuva mažiau bendrautų su NATO, tai čia yra pamatiniai dalykai, kurie turėtų kelti žmonių abejones, jų pačių susirūpinimą, kur tas ar kitas politikas nori nuvesti Lietuvą.
– Valstybė nuo to gali apsiginti?
– Valstybė gali apsiginti, tam yra tarnybos, kurias mes išlaikom ir mokam mokesčių mokėtojų pinigus. Tam yra padarytas oficialus Valstybės saugumo departamento pareiškimas, jų ataskaita, bet rinkiminėje kampanijoje tai pasireikš kitais būdais, kuriuos reikės budriai saugoti ir stebėti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
