Negalia negaliai nelygi?
Savo verslą įkūręs druskininkietis Robertas Šimonis neslepia – pirmą kartą per savarankiško darbo metus išėjo nemokamų atostogų. Pasak vaikino, atostogos priverstinės, nes nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įstatymo pataisos reikalauja „Sodros“ mokesčius mokėti nuo ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Lėlių siuvimu užsiimantis vaikinas neslepia – pajamų iš šio verslo gauna tik tada, kai parduoda gaminius, dažniausiai per įvairias muges, šventes, kitus renginius. Tačiau juk ne kiekvieną mėnesį jie vyksta.
Nuo vaikystės neįgalus Robertas visomis išgalėmis siekė būti savarankiškas. Baigęs mokyklą įstojo į universitetą, baigė filosofijos studijas, po kurio laiko įkūrė viešąją įstaigą ir pradėjo dirbti. Iš šio verslo gautų pajamų užteko vos pusei MMA išsimokėti, ir mokesčius tik nuo šios sumos mokėjo. „Taigi per trejus savarankišką verslą išlaikyti privalomus metus sukaupiau tik pusantrų metų darbo stažo, todėl likau tarp tų, kurių darbo vieta nuo šių metų gerokai pabrango, – sako lėlininkas. – Man trūksta dar pusės metų. Kad gaučiau „Sodros“ pensiją, tą pusmetį turėčiau išsimokėti MMA ir sumokėti kone tūkstantį eurų mokesčių.“
Robertas pasakoja, kad tokios permainos trikdo net pačios „Sodros“ darbuotojus. „Jūs dar labiau neįgalus nei tas, kuris buvo sveikas, kaupė darbo stažą ir neįgalus tapo po kokio nors nelaimingo įvykio. Jam dėl mokesčių „grindų“ galvos sukti nereikia, nes gauna netekto darbingumo pensiją, o jums, neįgaliam nuo vaikystės, tokios išimties įstatymas nenumato, – neseną pokalbį su „Sodros“ specialistais prisimena Robertas. – Tad ir nusprendžiau – eisiu nemokamų atostogų. Gal vis dėlto mūsų valdžios atstovai supras padarę klaidą ir ją ištaisys...“
Pasak Roberto, negalia neatima jauno žmogaus noro dirbti, būti savarankiškam. Vieni tokią motyvaciją pajunta tik sulaukę pilnametystės, kiti – kiek vėliau, labiau subrendę ar išmokę negalią valdyti, su ja susigyvenę. Tačiau sužinojus apie tokius įstatymus kylančios rankos ir vėl nusvyra. „Visai nekaltinu tų, kurie susikrauna lagaminus ir išvyksta. Žmonės kartais tiesiog neturi kito pasirinkimo. Mano darbingumas – 20 proc. Žinau, kad su savo negalia fizinio darbo užsienyje nedirbsiu, turiu ką nors daryti čia. Deja, neįgaliųjų į(si)darbinimo niuansai Lietuvoje labai sudėtingi.“
Neturi stažo – apie darbą nesvajok
Nusivylimo darbo stažo nesukaupusius neįgaliuosius diskriminuojančiais sprendimais neslepia ir socialinės įdarbinimo agentūros VšĮ „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė. Daugiau kaip dešimtmetį ši įstaiga padeda rasti darbą mažiau galimybių turintiems žmonėms (psichikos ir fizinę negalią turintiems bedarbiams, jokios darbinės patirties neturintiems ar darbo rinkai mažiau patraukliems asmenims). Pasak J. Kuprytės, su kiekvienu darbo ieškančiu žmogumi čia dirbama individualiai: vertinamos jo galimybės, lavinami įsidarbinimo gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, tarpininkaujama ieškant darbo, jeigu reikia, padedama apsiprasti naujoje darbovietėje. „Mes ne tik padedame rasti darbą, bet darome kur kas daugiau: įkvepiame pamatyti tikslą, įžiebiame viltį ir motyvuojame pokyčiams“, – sako „Sopos“ direktorė. Šios įstaigos rezultatai išties džiugina: darbo paieškos laboratorijoje dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių, įsidarbino per 70 proc., darbe įsitvirtino 50 proc.
J. Kuprytė svarsto: jeigu niekas nesikeis, vargu ar ateityje pavyks pasiekti tokių rezultatų. „Trečdalis mūsų klientų – jauni, darbo stažo neturintys neįgalūs žmonės. Dabar jiems rasti darbą bus dar sunkiau.“ Įtikinti darbdavį priimti darbo patirties neturintį neįgalų žmogų niekada nebuvo lengva. Dėl savo negalios daugelis nepajėgia dirbti visą dieną, be to, ir kvalifikacijos dažnam trūksta, o juk verslo tikslas – pelnas. Darbdaviai skaičiuoja pinigus, todėl, pasak J. Kuprytės, priima tuos, kurie labiau apsimoka. Tačiau jeigu už puse etato dirbantį žmogų socialinio draudimo mokesčius teks mokėti kaip už visą darbo dieną dirbantį ir MMA gaunantį darbuotoją, vargu ar jį priims. Taigi ratas užsisklendžia – įgyti patirties ir pradėti kaupti stažą tampa neįveikiama užduotimi, o be jų darbo negausi.
Nuo šių metų netikėtai „pabrangusių“ neįgaliųjų negali priimti ir nevyriausybinės organizacijos ar kitos iš projektinio finansavimo gyvenančios įstaigos – jų biudžetuose papildomų išlaidų nenumatyta. J. Kuprytė neslepia – ir pati neįgaliųjų įdarbinimu užsiimanti „Sopa“ turėjo atsisakyti planų įdarbinti sunkią negalią turintį vaikiną. Ketvirčiu etato ketinęs dirbti vyras savo mėgstamos veiklos neatsisakys, tačiau, matyt, turės tenkintis verslo liudijimu – taip dirbdamas darbo stažo taip pat nesukaups ir užburto Gordijaus mazgo neperkirs.
Vietoj šalpos išmokos – socialinio draudimo pensija?
Naujoji tvarka skaudžiai palies ir profesinės reabilitacijos programų dalyvius. Tarp jų tikrai nemažai jaunų, apie pirmąjį darbą dar tik svajojančių žmonių. Tačiau net jeigu toks jaunuolis baigs profesinę reabilitaciją ir iš pradžių norės įsidarbinti puse etato, pamažu prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo, darbdavys jo nepriims, nes patirs per daug nuostolių – naujokui reikės skirti ne tik daugiau dėmesio, bet ir „Sodros“ mokesčius mokėti nuo visos minimaliosios algos. Jau geriau į tas pačias pareigas įsidarbinti kitą, darbo stažo turintį neįgalųjį. „Ar tokios diskriminacinės tvarkos nežadama keisti?“ – pasiteiravome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Deja, kol kas pokyčių neplanuojama. SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas teigė suprantąs siekį nustatyti tokį reglamentavimą, pagal kurį VSD įmokos nebūtų mokamos nuo MMA, jeigu asmuo gauna šalpos pensiją. „Turime atkreipti dėmesį į tai, kad labai didelė visuomenės dalis nėra sukaupusi pensinio stažo, nes vieno mėnesio pensinis stažas sukaupiamas, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo MMA. Ne visą darbo laiką dirbantys ir mažesnį nei MMA darbo užmokestį gaunantys šalpos išmokų gavėjai savotiškai patenka į „spąstus“, kai nuo faktinio darbo užmokesčio mokamos socialinio draudimo įmokos nedaro įtakos minėtam asmeniui gauti socialinio draudimo pensiją. Nuo MMA mokamos socialinio draudimo įmokos už asmenis, gaunančius šalpos išmokas, padės greičiau sukaupti reikalingą stažą socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti. Manytume, kad būtų teisinga, jei už šalpos pensijų gavėjus socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo MMA ir šie asmenys sukauptų reikalingą stažą socialinio draudimo pensijai gauti.“
Neįgalieji neprieštarauja – jie ir patys norėtų gauti orią socialinio draudimo ar netekto darbingumo pensiją, tačiau kaip tai padaryti? J. Kuprytės nuomone, užuot už neįgaliuosius išaugusius mokesčius permetusi verslui, kuriam visiškai neapsimoka jų mokėti, neįgalius žmones galėtų drausti valstybė – juk jos pareiga užtikrinti, kad darbo rinka būtų įtrauki ir skatintų verslą darbinti neįgaliuosius. Dabar yra atvirkščiai.
Pasak prof. Jono Ruškaus, šios „grindys“ pažeidžia ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 (Lygybė ir nediskriminavimas) ir 27 (Darbas ir užimtumas) straipsnius. Užuot taikius specifines priemones įtraukiai atvirai darbo rinkai kurti ir tinkamoms sąlygoms sudaryti, neįgaliesiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje galimybės tik sunkinamos.
Neįgalieji pagalbos ieško Seime
Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, savo pozicijos nekeičia ir „Sodra“. Jos atstovai nesiliauja tvirtinę, kad nuo metų pradžios taikomos socialinio draudimo įmokų „grindys“ naudingiausios mažesnę nei minimaliąją algą uždirbantiems žmonėms – jos užtikrins socialines garantijas ir padės sukaupti didesnę pensiją garantuojantį darbo stažą. Vis dėlto nemažai darbdavių, sulaukę „Sodros“ pranešimų apie socialinio draudimo mokesčių nepriemokas, ir toliau atleidžia „nuostolingus“ darbuotojus.
Seimo narės Gintarės Skaistės teigimu, „Sodros“ įmokų „grindys“ palietė 73 tūkst. asmenų, iš jų per du pirmuosius mėnesius buvo atleistas kas penktas. Naujoji tvarka pasak jos, tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno organizacijų darbuotojai. Seime ji įregistravo naują VSD įstatymo pataisą, kad „Sodros“ įmokų „grindys“ nebūtų taikomos ne pelno organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Prieš keletą dienų Seimas po pateikimo šiam siūlymui pritarė.
Neįgaliųjų teises ginančios ir jų interesams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos taip pat imasi įvairių iniciatyvų. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su Lietuvos neįgaliųjų forumu kreipėsi į Seimo narį Justą Džiugelį ragindami inicijuoti VSD įstatymo pataisas, kurios nediskriminuotų neįgaliųjų išmokos šaltinio gavimo pagrindu ir sudarytų sąlygas neįgaliuosius įdarbinti. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos prašymas numatytas lengvatas taikyti ir būtinojo darbo stažo neturintiems bei iš savivaldybių socialinės šalpos išmoką gaunantiems neįgaliesiems.
Šiuo metu galiojančio VSD įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numato, kad VSD įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip MMA, išskyrus atvejus, kai atitinkamą mėnesį asmenys drausti kito draudėjo, gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar buvo ne vyresni kaip 24 metų.
