miesto transporto. Mat savivaldybė ta kryptimi kol kas net nejuda.
Tuo metu paprasti vilniečiai pirmąjį žingsnį jau žengė. „Baltijos
tyrimų“ kovą apklausti 510 vyresnių nei 18 metų sostinės gyventojų
pasisakė už nemokamą transportą. Tokių buvo 87 procentai apklaustųjų.
Tiesa, apklausą užsakė ne savivaldybė, kuri šiuo klausimu nė nemano
išklausyti vilniečių nuomonės.
Neklausdama, ką mano sostinės gyventojai, savivaldybė už mokesčių
mokėtojų pinigus planuoja prikepti dar daugiau „Statyk ir važiuok“
aikštelių. Tų pačių, beviltiškų, kurios trys jau daugiau nei pusmetį
yra tuščios.
Neįdomi Vilniaus vadovams nė užsienio patirtis, nors nuvažiuoti tektų
visai netoli - iki Talino.
Estijos sostinės gyventojai jau penkerius metus naudojasi nemokamu
transportu, o per apklausą vilniečiai tvirtino girdėję apie šią kaimynų
naujovę.
Taip, vilniečiai pirmą kartą per šimtą metų galėjo naudotis nemokamu
miesto transportu švęsdami valstybės šimtmetį Vasario 16-ąją.
Bet ir
čia kaimynai lenkia Vilnių. Štai Rygoje transportas nemokamas bent kelių
valstybinių švenčių metu.
Tarybos narys, buvęs meras A.Zuokas jau ne kartą valdžią ragino
pasinaudoti Talino pavyzdžiu.
Ne savivaldybės vadovai, o jis metų pradžioje Estijos sostinėje susitiko
su transporto sistemą kuruojančiais atstovais.
Tiesa yra tokia: šiemet planuojama miesto transporto sistemos
išlaikymo kaina - 56 mln. eurų. Biudžeto dotacijos jai - 40 mln.
eurų. Tad 70 procentų miesto transporto sistemos kainos jau dabar
padengiama iš vilniečių pinigų.
Be to, Vilnius kompensuoja pusę ar daugiau bilieto kainos vaikams,
moksleiviams, studentams, pensininkams, nuo sovietų represijų
nukentėjusiems asmenims.
A.Zuokas peikia tas kompensacijas: juk Vilnius ir taip padengia
didžiąją miesto transporto kainos dalį.
Ir Vilnius dar renka pinigus iš keleivių, kurie miesto transportu
naudojasi darbovietėms pasiekti.
Nesunku paaiškinti, kodėl keliaudami į darbą vilniečiai renkasi nuosavus
automobilius.
Purvini ir vos gyvi autobusai ir troleibusai, šlubuojanti „Statyk ir
važiuok“ sistema miesto transporto keleivių skaičių nuo 2015 metų
sumažino 10 procentų.
Galvoti, kad nemokamas transportas būtų vieni nuostoliai ir našta, gali
tik visai nesusipažinęs su skaičiais. Juk Talino pavyzdys rodo, kad tik
registruotiems gyventojams skirtas nemokamas transportas paskatino kitus
gyvenančius mieste jame registruotis.
O tūkstantis naujai registruotų gyventojų padidintų Vilniaus biudžetą
450 tūkst. eurų per metus. Lieka priminti, kad Vilniuje gyvena apie
50 tūkst. gyventojų, kurie nedeklaravo gyvenamosios vietos sostinėje.
Nemokamas transportas vilniečiams būtų ir kompensacija už keliones
sukiužusiais autobusais ir troleibusais ilgus metus.
„Sostinė“
