Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Mazuronio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Įdomus jūsų rinkiminis šūkis, ar kaip jį pavadinti: „užkniso“. Kas jus užkniso, pone Mazuroni?
– Tai nėra rinkiminis šūkis. Mano rinkiminis šūkis – „Laisva. Teisinga. Klestinti“ Lietuva. Tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, politikoje ir bendrai gyvenime – manau, kad 80 proc. jei ne daugiau žmonių kitaip ir negali to įvertinti: „užkniso“. „Užkniso“ viskas – mano nuomone, niekinamas požiūris į valstybę. Pažiūrėkime į Gedimino kalną, kuris griūna ir yra mūsų šiandieninės valstybės simbolis. Aš jau nekalbu apie nacionalinį stadioną, dūlėjantį keliolika metų arba Vyčio statymo Lukiškių aikštėje istorijas, arba tai, kas šiandien vyksta Seime.
– Tai, apie ką kalbate, yra ne prezidento kompetencijos. Gal jūs ne ten kandidatuojat?
– Aš ten kandidatuoju. Aš manau, kad prezidento programa neturėtų būti tokia, kaip partijų programa.
– Bet jūsų tokia.
– Ne. Mano yra valstybės vystymosi vizija artimiausiam laikotarpyje.
– Bet pradedate nuo žemo lygio demagogijos ir populizmo. Net jūsų žinutė „užkniso“ yra taikytina labai konkrečiai auditorijai ir jūs puikiai žinote, kokiai – tai, kuri nemąsto, tingi, yra viskuo nepatenkinta.
- Aš matau bandymą daryti dar vieną įvaizdį. Tai, kas vyksta Lietuvoje, „užkniso“ būtent mąstančius žmones, matančius, kas čia darosi, ir suprantančius. Antra, jeigu nori nubrėžti ateities gaires ar kelius, tuos tris žingsnius, kuriuos pasiūliau, kur link turėtų eiti Lietuva, neabejotinai reikia pradėti nuo to: įvertinti situaciją, kurioje mes šiandien esame. Greta to, kad mes turime daug pasiekimų, mus pripažįsta visos pasaulio valstybės, mes esame NATO, Europos Sąjungos nariai ir tikrai įsitvirtinę kaip valstybė, mes turime situaciją, kuri Lietuvos piliečius, tarp jų ir mane, „užknisa“.
– Į kokią auditoriją jūs taikotės? Protesto balsus?
– Ne. Aš taikau į auditoriją, kuri nori pakeisti Lietuvą, kuri mato, kad tie procesai, kurie šiandien vyksta ir stiprėja, yra ne tik, kad nenaudingi mūsų valstybei, tai yra reali grėsmė ir mūsų tautai, ir mūsų valstybei. Aš taikau į tą auditoriją, kuri supranta, kas vyksta, ir nori rimtų esminių pokyčių.
– Nemanote, kad jūsų, kaip politiko, traukinys yra gerokai nuvažiavęs? Jei žiūrėtume į jūsų pastarųjų metų rezultatus tiek su partija, tiek jūsų, kaip asmens, politiko, ten nelabai kas gero yra.
– Čia subjektyvūs vertinimai.
– Ne subjektyvūs. Tai visuomenės nuomonė, kuri buvo išreikšta rinkimuose, kai jūs buvote Darbo partijos pirmininku.
– Sakykime, kaip buvo. Kai aš buvau Darbo partijos pirmininkas, jokiuose rinkimuose nedalyvavau. Aš nevedžiau rinkimuose į Seimą, vedė partijos numeris pirmas. Aš buvau pirmininkas ir prisiėmiau atsakomybę. Pats nedalyvavęs rinkimuose, tačiau buvęs pirmininku, aš tą atsakomybę prisiėmiau.
– Jūs buvote lyderis, partijos veidas, vardas ir jums nepavyko.
– Seimo rinkimuose aš nedalyvavau. Jūs galite tai interpretuoti kaip norite. Partijos pirmininkas aš buvau ir manau, kad esant tokiems rinkimų rezultatams, partijos pirmininkas turėjo pasitraukti. Aš sąžiningai, garbingai ir nedelsdamas tai padariau.
– Aš kalbu apie jūsų, kaip politiko, perspektyvas. Gal ir jūs jau kažką „užknisote“ Lietuvoje, jeigu yra toks visuomenės požiūris į jus, kaip į politiką?
– Matysim. Artėja rinkimai, bus 2019 m. ir matysis, kokią dalį „užkniso“, kokiai daliai atrodo, kad tai teisingi žingsniai. Gyvenimas parodys. Apie traukinius – vienas Dievas težino. Gal ir jūsų šiandien pasibaigė ar prasideda traukinys, čia labai sunku pasakyti. Jeigu mes paimsime pavyzdžius, kai Lietuvoje prezidentai pradėjo daryti karjerą, pavyzdžiui, Valdas Adamkus arba šiandieninis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, arba ponia Clinton, kuri dalyvavo Amerikos rinkimuose – man dar toli iki to jų amžiaus.
– Leidžiate suprasti, kad tai gal net ne paskutinis jūsų bandymas kandidatuoti?
– Nieko neleidžiu suprasti. Tiesiog galvoju, kad niekam nereikia klijuoti etikečių, o gyvenime reikia gyventi ir daryti tai, ką manai esant reikalinga. Aš pristačiau programą, važinėsiu po Lietuvą, klausysiu, ką žmonės kalbą, bandysiu aiškinti, kodėl tai būtina daryti. Jeigu žmonės patikės, dirbsime kartu šioje vietoje. Jeigu bus kitokia situacija, dirbsime kitoje vietoje. Aš tikiu, kad programa yra svarbi, labai reikalinga. Aš tikiu, kad žmonės patikės ir aš nugalėsiu.
– Jūsų programa – trijų žingsnių programa. Stiprinti tautinę Lietuvos valstybę, panaikinti socialinę nelygybę, kurti klestinčią pilietinę visuomenę. Jūs sakėte, kad jei būsite prezidentas, kovosite už tautinę Lietuvos valstybę. Kaip suprasti? Lietuva lietuviams?
– Ne. Aš kovosiu ne už tautinę lietuvių valstybę, o tautinę Lietuvos valstybę. Taip, Lietuvoje daugiau nei 80 proc. sudaro Lietuvos tautybės žmonės, likę yra kitų tautybių žmonės. Bet tiek lietuvių tautybių žmonės, tiek kitų tautybių žmonės kuria mūsų valstybės istoriją, šiandien kuria ir valstybę, ir kultūrą, ir kitus dalykus. Jie neabejotinai yra tautinės Lietuvos valstybės piliečiai ir kūrėjai.
– Jūs labai skambiai pasakėte, kad kovosite. Kaip kovosite?
– Mums reikia pasimokyti iš protingų tautų ir valstybių. Kaip pavyzdį šiandien pateikiau Izraelį, kur yra žydų valstybė. Beje, procentas žydų tautybės žmonių ir kitų tautybių yra labai panašus į Lietuvą, ten apie 76 proc. yra žydų, 20 proc. arabų ir kitų. Tai yra valstybė, kuri saugo, puoselėja savo istoriją, kultūrą.
– Ir dabar tai vyksta.
– Šiandien vyksta? Atleiskit. Ir kartu yra moderniausia XXI amžiaus valstybė, kalbant apie Izraelį. Kalbant apie Lietuvą, pakalbėkim apie istoriją. Šiandien mes neturim valstybinio požiūrio į mūsų istoriją per pastaruosius 100 metų.
– Ko neturim? Simboliką, istoriją turim.
– Simbolika yra ne istorija. Mes neturime valstybinio požiūrio apie tarpukario valstybę. Mes turėtume labai aiškiai susitarti, kaip vertinam kad ir tokius istorinius veikėjus kaip prezidentas Antanas Smetona. Vieni vertina blogai, kiti gerai, bendros valstybinės nuostatos mes neturime. Neturime nuostatos apie laikotarpį, kai buvom okupuoti Sovietų Sąjungos ir tam pavyzdys yra kaltinimai kardinolui V.Sladkevičiui, D.Banioniui, S.Sondeckiui. Jie buvo apkaltinti dirbant prieš Lietuvos valstybę, kai iš tikrųjų jie tuo metu kūrė Lietuvos kultūrą. Net ir to laikotarpio mes neturim. Mes turim ir emocingai reaguojam į R.Vanagaitės paaiškinimus apie mūsų pokario kovas, kai mūsų didvyriai vyrai kovojo prieš sovietų okupantus ir todėl pas mus vyksta tokios bangos, emocijos.
– Kaip prezidentas tą situaciją galėtų keisti? Jūs taip pat kalbate apie saugomus lietuviškus bankus, avialinijas, žiniasklaidą, geležinkelius ir miškus. Kas tai yra?
– Aš savo programoje išdėsčiau, kokią aš matau Lietuvos vystymosi perspektyvą. Mes turime stiprinti istorinius dalykus, kalbos reikalus. Mes turime turėti aiškų valstybinį požiūrį į visą tą laikotarpį. Kai mes kalbame apie kalbą – lygiai tas pats. Mes kalbam apie kažkokias tris raides, ar bus pasuose, ar ne. O iš tikrųjų tikrosios tendencijos, kurios lemia ir mūsų kalbos sustabarėjimą, ir galimą išnykimą, išstūmimą kitų kalbų – šioje vietoje valstybės politikos neturime.
– Lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Ką jūs norite tobulinti ar keisti?
– Kad valstybinė kalba yra – tvarkoje, bet tas stulpas yra ir apdūlėjęs, ir griūnantis. Tas pats apie kultūrą, švietimą. Jeigu kalbame apie institucijas, kurias minėjote, jos tvirtina Lietuvos valstybės nepriklausomumą. Mes turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje atsirastų ir lietuviško kapitalo bankai, ir avialinijos, kurias iššvaistėm ir neturim. Mes turime sudaryti sąlygas, kad neprarastume miškų, kur link dabar einam, kad atsirastų žymiai daugiau lietuviškos žiniasklaidos.
– Kaip atrodytų lietuviška žiniasklaida? Valstybinė žiniasklaida?
– Ne. Mes turime sudaryti palankias sąlygas lietuviškam kapitalui, lietuviškiems investuotojams, kad mes turėtume būtent šitas institucijas. Šiandien turime užsienio bankus, kurių motininės įmonės yra užsienyje, Lietuvoje turime tik filialus.
– Valstybė turėtų turėti savo banką?
– Apie jokį valstybės turimą banką aš nekalbu. Kalbu apie sąlygų sudarymą atsirasti Lietuvoje lietuviško kapitalo bankams. Dabar tie judėjimą vyksta, unijos bando persiformuoti į bankus. Mes turime turėti savo lietuviško kapitalo bankus. Mano tokia nuomonė.
– Kur jūsų programa užsienio politikai? Prezidentas didžiąja dalimi yra diplomatas.
– Yra labai aiškus pasakymas apie užsienio politiką. Kuriant tautinę valstybę užsienio politika turi būti nuosekli ir naudinga Lietuvai. Prezidentas atsako už viską. Šioje stadijoje, kaip kandidatas į prezidentus, aš pateikiau mūsų valstybės vystymosi viziją. Prezidentas yra atsakingas ir už teisėsaugą, kadangi skiria teisėsaugos institucijų vadovus, ir už Vyriausybės darbą, kadangi jis tvirtina ministrus ir juos paskiria. Be to, prezidentas pasirašo po kiekvienu įstatymu.
– Gali vetuoti, bet Seimas nebūtinai gali priimti veto. Jūs suprantate, kad didelės įtakos nedaro?
– Aš su jumis visiškai nesutinku. Jeigu prezidentas siūlo išmintingus sprendimus, kurios paremia didžioji dalis Lietuvos gyventojų, jis turi pakankamai instrumentų tai daryti. Neabejotinai užsienio politiką jis privalo vykdyti kartu su Vyriausybe. Tai viena iš funkcijų, bet ne vienintelė. Prezidentas atsakingas už praėjusį dešimtmetį, kurio metu prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo valstybei – mano nuomone, ji atsakinga.
– Pone Mazuroni, ne trumpas jūsų politiko kelias. Pakeistos partijos, įvairūs postai, Europos Parlamentas. Ne laikas eiti poilsiauti, auginti anūkų?
– Jeigu man atrodytų arba Lietuvos piliečiams atrodys, kad laikas, už mane nebalsuos. Aš tam ir pateikiau programą prieš metus laiko, nelaukdamas, kaip kiti – paskutinę akimirką kažką išmes, po to žiniasklaida suformuoja. Žmonės turi žinoti, ką aš žadu, ką padarysiu, koks prezidentas aš būsiu. Aš labai aiškiai pasakiau, kaip tai bus. Per metus laiko mes su jais diskutuosim. Atleiskite, bet tik jie nuspręs, ar aš tinkamas užimti šioms pareigoms, ar ne.
– Kodėl jūs čia taip veržiatės?
– Aš tikrai niekur nesiveržiu. Aš noriu ir žinau, kaip pakeisti situaciją Lietuvoje. Apie tą, kur jums nepatiko, kuri „užknisa“ – šiandien įvardina daugelis žmonių. Prezidento pareigybė yra reali galimybė tai padaryti. Aš nesiveržiu niekur, aš noriu pakeisti situaciją savo tėvynėje, aš noriu, kad žmonės gyventų geriau. Ir aš žinau, kaip tai padaryti. Va ir visos šaknys.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
