„Pradėtos struktūrinės reformos dėl valstybinės įmonių pertvarkos, pradėjome šveitimo reformą, prasidėjo pokyčiai vaistų rinkoje ir sveikatos priežiūros sistemoje“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad vienas svarbiausių darbų buvo ir gynybai skirto biudžeto padidinimas.
S.Skvernelis įsitikinęs, kad jo vadovaujamai Vyriausybei pavyko sumažinti socialinę atskirtį tarp turtingesnių ir mažiausiai uždirbančių piliečių.
„Nesiimsiu kartoti visų statistinių rodiklių, kurių absoliuti dauguma per praėjusius metus pagerėjo“, – ambicingai kalbą Seime pradėjo S.Skvernelis, pridurdamas, kad daugelis Vyriausybės darbų buvo įvykdyti pirmą kartą Lietuvos istorijoje.
Šalis lipa iš skurdo
Premjeras kalbėjo, kad praėję metai Lietuvai buvo itin geri, daugelyje sričių pasiekta pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, o kai kuriuos tikslus įgyvendinti greičiau, nei buvo tikėtasi.
Jis pabrėžė, kad praėjusiais metais Vyriausybė skyrė itin daug dėmesio kovai su skurdu ir turtine nelygybe. Kaip ir įprasta valdantiesiems, ministras pirmininkas kartojo, kad socialinė atsikirtis ir skurdas buvo buvusių valdžių apleista sritis.
„Valdžios keitėsi, tačiau Lietuvos visuomenės turtinė atskirtis augo. Valstybėje negali būti užmirštų žmonių, negali būti piliečių, kurie dirba, bet taip ir neišbrenda iš skurdo“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot jo, nebegalima buvo toleruoti sistemos, kai didesnes pajamas gaunantieji sulaukia ir didesnės valstybės paramos. Pasak premjero, Lietuvoje esanti pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Visiškai akivaizdu, kad šios problemos anksčiau nebuvo bandoma spręsti sistemiškai. Visa tai pasikeitė pernai. Kovai su skurdu ir socialinės atskirties mažinimui skirta 600 mln. eurų“, – darbus vardino premjeras.
Saugumo situacija – sudėtinga
Vyriausybės ataskaitos dalyje, skirtoje Krašto apsaugos ministerijos veiklai praėjusiais metais rašoma, kad saugume situacija regione ir toliau išlieka sudėtinga.
Anot ataskaitos, Lietuvos saugumui didžiausią grėsmę kėlė auganti Rusijos karinė galia ir sprendimai ją naudoti pažeidžiant tarptautines normas ir įsipareigojimus.
„Saugumo būklė Baltijos regione buvo įtempta. Rusija tęsė agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, neteisėtai kišosi į kitų valstybių vidaus politiką, rengė agresyvias pratybas prie NATO išorinių sienų. Rusijos veiksmų klausimu JAV neliko nuošalyje ir išplėtė sankcijas Rusijai, sustiprino paramą Ukrainos gynybai“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos veiklai skirtoje ataskaitos dalyje.
Dokumente rašoma, kad praėjusiais metais Lietuvai buvo ypač svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas Lietuvoje dislokuotoms NATO pajėgoms, užtikrinti, kad kilus krizei, sąjungininkų pajėgos būtų pasirengusios iškart veikti kartu su nacionalinėmis pajėgomis.
Pristatydamas ataskaitą Seime S.Skvernelis sakė, kad pirmą kartą Lietuva vykdo finansinius įsipareigojimus NATO, krašto gynybai skirdama 2 proc. BVP. Visgi, jis sakė, kad krašto gynyboje lieka spraga – oro pajėgos. Tikimasi, kad šią problemą pavyks išspręsti šiemet.
„Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą susiformavęs politinis konsensusas Lietuvoje dėl šalies gynybos pajėgumų stiprinimo išliko tvirtas. 2017 m. Seimo priimta nauja Nacionalinio saugumo strategija įtvirtino sutarimą dėl kertinių Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių ir numatė tolygų finansavimo augimą pasiekus 2 proc. BVP.
Toliau sparčiai didinamas gynybos biudžetas, o tai sudaro prielaidas Lietuvos kariuomenės struktūros plėtrai ir modernizacijai“, – teigiama ataskaitoje.
2018 metų prioritetas – demografijos gerinimas
Vyriausybės veiklos ataskaitoje aptariami ir šių metų prioritetai. Tiesa, krašto gynyba tarp jų neminima, o jautriausia laikoma demografijos augimo bėda.
„Demografijos problematika – jautriausia, ypač svarbi nacionalinio saugumo kontekste, nepaisant pirmą kartą per ilgiau nei dešimtmetį 2017 metų gruodį užfiksuoto teigiamo grynojo migracijos rodiklio (atvyko daugiau žmonių nei išvyko)“, – rašoma Vyriausybės ataskaitoje.
Anot ministrų kabineto, kitas rizikos signalas – nuo 2014 iki 2016 m. Lietuva, vertinant BVP vienam gyventojui, nepasistūmėjo link ES vidurkio, nors per pirmuosius 10 narystės ES metų Lietuvos išsivystymo lygis pagal šį rodiklį išaugo beveik 50 proc.
Ataskaitoje rašoma, kad šiais metais bus sukurtos prielaidos įgyvendinti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformas ir naujos šešėlinės eknomikos mažinimo priemones.
Ką keis sveikatos apsaugos srityje?
Vyriausybė žada, kad šiemet trumpės eilės norint patekti tiek pas šeimos gydytojus, tiek gauti specializuotas paslaugas. Žadama, kad bus didinamos gydytojų komandos, skatinamos mobiliosios paslaugos, įvedamos nuotolinės konsultacijos „gydytojas gydytojui“, veiksmingiau valdomos pacientų eilės ir optimizuojamas gydytojų darbo krūvis.
Taip pat ketinama stiprinti greitosios medicinos pagalbos (GMP) pajėgumus aptarnauti pacientus dėl infarkto ir insulto, organizuojant papildomas GMP brigadas.
Planuojama nuo gimimo formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius. Taip pat investuoti į savižudybių prevenciją, didinti slaugos ir palaikomojo gydymo prieinamumą.
Visgi, nėra kalbama apie gydytojų, rezidentų ar slaugos darbuotojų atlyginimų didinimą.
Pokyčiai švietimo srityje
Ataskaitoje nurodoma, kad šiais metais turėtų būti tobulinamas ugdymo turinys visose bendrojo ugdymo pakopose, įgyvendinamos kokybės užtikrinimo priemonės, siekiant, kad pokyčiai būtų skirti visapusiškai asmenybei ugdyti. Taip pat keičiamas ir plėtojamas mokytojų, dėstytojų ir tyrėjų parengimas bei skatinimas.
Ketinama skirtį dėmesį, kad būtų gerinami mokinių bendravimo įgūdžiai, ugdomos socialinės ir emocinės kompetencijos, diegiamos patyčių prevencijos programos, plečiamas visos dienos mokyklų tinklas, plečiamas neformalusis švietimas, didinamas jo prieinamumas, steigiama daugiau gamtos mokslų ir technologijų būrelių, kuriamas veiksmingesnis profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklas, kad būtų užtikrinta geresnė kokybė ir konkurencingumas, studijų programos orientuojamos į darbo rinkos poreikius.
Iškeltas klausimas apie Agrokoncerną
Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė labiausiai pasigedęs politikų indėlio į ataskaitą bei aiškios politinės krypties.
„Turbūt šio nesulauksime iki kadencijos pabaigos“, – sakė jis.
TS-LKD vedlys pastebėjo, kad ataskaitoje rašoma apie neskaidrų politinių partijų finansavimą ir minima rizika, kad privačios kompanijos remia partijas per įvairius fondus.
„Aš suprantu, kad tas nebuvo derinta nei su jumis, nei su Ramūnu Karbauskiu, bet aš noriu paklausti, ar tai reiškia, kad Vyriausybė vis dėlto atkreips dėmesį ir į Agrokoncerno daromą įtaką partijoms ir per partijų fondus?“ – klausė G.Landsbergis.
Išgirdęs tokį klausimą premjeras ironizavo, kad jei konservatorių lyderis turi simpatijų Agrokoncernui, turėtų su ta įmone ir bendrauti.
„Bendra pozicija yra aiški. Jokia neskaidri partijų finansavimo sistemą, nesvarbu, kokiais būdais, yra netoleruotina ir nepriimtina“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Žada 1 tūkst. eurų atlygį
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava klausė, kada Lietuva pasivys Latviją ir Estiją, kurių vidutinis darbo užmokestis jau siekia 1 tūkst. eurų ir daugiau.
„Manau, kad į tą traukinį mes kitais metais tikrai įšoksime“, – teigė ministras pirmininkas.
Ataskaitai – liaupsės
Tuo tarpu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R.Karbauskis Vyriausybės ataskaitą gyrė.
„2017 metais pakloti pamatai ir 2018 metais Vyriausybės planuojami darbai bei struktūrinės reformos, mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse, padės gerokai padidinti šalies konkurencingumą ir kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis.
Vyriausybės ataskaita bus svarstoma balandžio 24-ąją.
