Ugniagesių sulaukę gyventojai dažniausiai kartoja vieną klausimą

Automatiniai dūmų jutikliai – lyg vandens skaitikliai, kuriuos atėję į  namus sumontuos kurios nors tarnybos darbuotojai. 

 A.Gudžiauskas ir J.Survilienė dažnai atsakinėja į klausimus apie dūmų detektorius. <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 A.Gudžiauskas ir J.Survilienė dažnai atsakinėja į klausimus apie dūmų detektorius. <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 10, 2018, 9:24 AM

Taip iki šiol mano nemažai gyventojų, kuriuos pasiekė žinia, kad nuo  gegužės 1-osios dūmų jutikliai bus privalomi visuose būstuose. 

Tuo įsitikino pas gyventojus besilankantys ugniagesiai. Nors uniformuoti svečiai būna pasiruošę patarti, kaip saugiai šildytis, prižiūrėti krosnis ir kaminus, dažniausiai sulaukia klausimų apie dūmų jutiklius. 

Vienam pareigūnui – 50 butų  

Akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu pareigūnai žada aplankyti 100 tūkstančių būstų. Per metus kiekvienam ugniagesiui teks užsukti į 50  namų ir butų.

Ugniagesiai pas gyventojus užsukdavo ir anksčiau, tačiau tiek būstų jie aplankys pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo. 

Namuose lankysis ne tik priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, laisvu nuo budėjimo metu tai darys ir gaisrus gesinantys bei įvairius gelbėjimo darbus atliekantys ugniagesiai. 

„Ši akcija nėra orientuota į tam tikras socialines grupes – asocialias  ar vargingai gyvenančias šeimas. Ji skirta visiems Lietuvos gyventojams – tiek miestų, tiek kaimų, tiek gyvenantiems daugiabučiuose, tiek  individualiuose namuose“, – pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir  gelbėjimo departamento pareigūnas Aurimas Gudžiauskas.

Raudonu automobiliu – ne tik į gaisrą 

Kad saugaus gyvenimo patarimų reikia ir miestų, ir kaimų gyventojams,  rodo ir gaisrų statistika. Ilgą laiką daugiau gaisrų kildavo kaimuose,  tačiau praėjusiais metais jų skaičius supanašėjo. 

Pas gyventojus ugniagesiai atvažiuoja gaisriniais automobiliais. „Šie  automobiliai daug kam kelia šiokią tokią baimę. Gyventojai pradeda  dairytis, ar kur nors nekilo gaisras, bet sužinoję, jog tai – prevencinė akcija, geranoriškai išklauso ugniagesių informaciją“, – pasakojo  A.Gudžiauskas. 

Kai kurie daugiabučių gyventojai ugniagesiams visai neatidaro durų –  miestuose jiems pavyksta užeiti maždaug į kas trečią butą. 

Ugniagesiai jau pastebėjo, jog jų patarimų atidžiau klausosi tie  gyventojai, kurių kaimynystėje neseniai buvo kilęs gaisras. Kol emocijos  neišblėsusios, jiems kyla nemažai klausimų – dėl ko kilo gaisras, kaip  jo išvengti patiems? 

Daug klausimų netikėtiems svečiams paprastai turi ir vaikai. Pamatę  vaikų susidomėjimą, laisviau ima bendrauti ir jų tėvai. Šiuo metu  aktualiausias klausimas – kur ir kaip įsirengti dūmų detektorių. 

Namuose nori tylos 

Nors dūmų jutikliai dar nėra privalomi, nemažai gyventojų juos jau turi savo namuose. Iš pareigūnų aplankytų būstų, 18 procentų butų kabojo  dūmų jutikliai, tačiau iš jų net 10 procentų buvo neveikiantys. 

„Negalima sakyti, kad jei namuose yra detektorius, gyventojai jau saugūs.  Žmonės jų tiesiog neprižiūri“, – pastebėjo PAGD atstovė Jolita  Survilienė. 

Pareigūnai išsiaiškino, jog dūmų jutikliai dažniausiai neveikia dėl  išsekusių maitinimo elementų. „Kai elementas pradeda sekti, prietaisas  pradeda dažnai pypsėti. Gyventojus šis garsas erzina, jie išima bateriją, o naują nusipirkti pamiršta. Prietaisas taip ir lieka kabėti nieko  neerzindamas, bet ir neįspėdamas apie gaisrą“, – apie dažną situaciją  pasakojo A.Gudžiauskas. 

Virtuvė – netinkama vieta 

Pasiteiravę, ar gyventojai žino kur įsirengti dūmų jutiklį, ugniagesiai  dažniausiai išgirsta klaidingą atsakymą – virtuvėje. 

„Kabinti jų virtuvėje mes tikrai nerekomenduojame, nes jie gali dažnai įsijungti nuo garų ir nuo viryklės, todėl yra didelė tikimybė, kad  triukšmo neapsikentę gyventojai juos išjungs“, – aiškino J.Survilienė. 

Juos reikėtų kabinti bendrose patalpose, kur renkasi šeimos nariai,  miegamuosiuose ir kuo arčiau lubų. 

Patarimus dalins ir vasarą 

Į individualius namus atvykę ugniagesiai patikrina krosnis bei kitus  šildymo įrenginius. Iš aplankytų namų 92 procentai namų šildomi tvarkingais prietaisais, 82 procentai jų naudojami tinkamai, tačiau  tokia statistika ugniagesių nedžiugina. 

„Kas penktas krosnį turintis gyventojas nesilaiko saugumo reikalavimų, o  nesaugiai kūrenamos krosnys – potencialus gaisro židinys“, – kalbėjo  A.Gudžiauskas. Pareigūnai įspėjo, kad pavojų gali kelti net tvarkingos  krosnys, jei šeimininkai šalia jų sukrauna malkas arba kitus degius  daiktus.  

Pažeidimų aptikę ugniagesiai per šią akciją gyventojų nebaus.  „Tai – šviečiamoji akcija, ne reidas, kurio metu ieškotumėme pažeidimų ar bandytumėme nubausti gyventojus, kurie nesilaiko priešgaisrinės   saugos reikalavimų“, – aiškino A.Gudžiauskas. 

Akcija „Gyvenkime saugiai“ tęsis visus metus, todėl ugniagesiai atkreips dėmesį ne tik į krosnis, šildymo prietaisus. Vasarą gyventojai sulauks  patarimų, kaip saugiai pramogauti gamtoje, naudotis kepsninėmis ir  kūrenti laužus.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.