Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje vyko Vilniaus universiteto profesoriaus antropologo Rimanto Jankausko paskaita „Gedimino kalne rastų sukilėlių palaikų tyrimai ir identifikavimas“, kurioje jis pristatė naujausius tyrimo duomenis.
Rasta 17 asmens palaikų
Anot istoriko, egzekucijos įvykdytos iš viso 21 sukilėlių.
„Egzekucijų intervalai – nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Rėmėmės hipoteze, kad vieną dieną nužudyti žmonės buvo laidojami vienoje duobėje. Šiuo metu ištirta septyniolika palaikų, šiuo darbus planuojame tęsti, kol identifikuosime visus“, – kalbėjo R. Jankauskas.
Tyrėjai remiasi ne tik informacija, kuri buvo apie asmenis žinoma iki šių žmonių mirties, bei archyviniais dokumentais ir nuotraukomis bei egzekucijų duomenimis.
„Egzekucijų požymių yra ant palaikų“, – sakė jis ir pridūrė, kad renkami duomenys genetiniams palaikų tyrimams, bet tam reikia surasti artimus žuvusiųjų giminaičius.
Tyrėjai turi dešimties asmenų portretus, tiesa, kai kurie jų, paaiškėjo, esą paretušuoti.
Ištyrė nužudymo būdus
R. Jankauskas pristatė ir duomenis, kuriuos mokslininkai surinko tyrinėdami rastus palaikus.
„Kiekvienų palaikų būklė fiksuota grafiškai, surinkti beveik visi kaulai, tai rodo kruopštų archeologų darbą. Lytį nustatyti gana paprasta, sunkiau nustatyti amžių, tad nustatomas biologinis amžius, kuris gali ne visai sutapti su faktiniu asmeniniu amžiumi“, – kalbėjo istorikas ir auditorijai pademonstravo pakorimo žymes, matomas ant rastų kaulų.
Kalbėdamas apie sušaudymo žymes ant palaikų, profesorius akcentavo, kad tokių tyrimų patirties turima daug, nes tirti Tuskulėnų žudynių palaikai, tačiau šis atvejis kitoks: sužalojimo žymės matomomis visose kūno vietose.
Istorija parodė, kaip naudojantis keliomis vaizdo projekcijomis, kurios lyginamos su išlikusia kaukole atliekamas tapatybės tyrimas.
Mokslininkai tikrina, ar sutampa tam tikri taškai.
„Z. Sierakausko atveju, galime sakyti, kad žmogus rastas su pasu, nes tikimybė, kad tai kitas žmogus, rastas su išgraviruotu žiedu yra labai maža“, – kalbėjo mokslininkas ir pridūrė, kad fotosugretinimų tyrimai buvo atliekami akluoju būdu, nes ekspertas nežinojo nei aukų amžiaus, nei kitų detalių ir istorikui tik pateikdavo rezultatus, o tada istorikai, pasitelkę kitus duomenis, juos įvertindavo.
Tyrėjai atrado, kad tarp nužudytųjų yra ir artimų giminaičių – toje pačioje duobėje atsidūrė broliai.
„Identifikaciją kartais palengvina amžius. Vienoje duobėje rasti du jauni asmenys, jų nuotraukų neturime, bet žinodami amžių, galime teigti, kad tai Juozapas Jablonskis ir Karolis Sipavičius“, – kalbėjo istorikas.
Tikisi identifikuoti K.Kalinausko palaikus
Paklaustas apie Kosto Kalinausko palaikų tapatybės nustatymą, prof. R.Jankauskas teigė, kad kol kas laukiama šiuo metu atliekamų tyrimų rezultatų bei ieškoma geneologinės linijos jo šeimos palikuonių, kad būtų galima identifikuoti genetiškai.
„Mano svajonė – jo šeimos kapo Baltarusijoje, kur palaidoti jo broliai ekshumacija. Tai politinis sprendimas, tai daroma diplomatiniais kanalais. Turime menamus palaikus, kur didžiausia tikimybė, kad tai K.Kalinausko palaikai“, – sakė jis. Istorikas patikslino, kad taip gali teigti dėl turimos informacijos apie palaidojimo aplinkybes, amžių bei atlikto fotosugretinimo duomenis.
Palaidojimai vyko slapta, dažniausiai naktimis, kalnas anuomet nebuvo lankomas, o, anot palaikus mačiusių mokslininkų, vaizdas buvo barbariškas.
Istorikai nustatė, kad į aukas buvo šaudoma iš lygiavamzdžio šautuvo.
