„Gelbėja“ lentelėmis
Jaunas vilnietis tikino negalintis suprasti sostinės valdžios ciniško požiūrio į miestiečių saugumą: „Neseniai teko lankytis Glazge ir ten ant kiekvieno tilto yra gelbėjimo ratas, kad pamatęs skęstantį žmogų nebūtum tik nebylus svetimos šeimos tragedijos liudininkas, o galėtum jam padėti, bet pas mus tiltai tik papuošti lentelėmis „Tu rūpi“.
Atvirai kalbant, tiems, kurie sąmoningai siekia nušokti nuo tilto, tikrai vienodai rodo, kas toje lentelėje rašoma... Ir dar, juk ne visi, kurie atsiduria vandenyje yra bandantys nusižudyti, juk bet kuris žmogus persisverdamas per turėklus rizikuoja atsidurti vandenyje, net jei jokių maudynių neplanavo“, – kalbėjo pašnekovas.
Darius stebėjosi, kad nors tiltus tikrai galima drąsiai vadinti tais „karštaisiais taškais“, kur neretai patraukia apie savižudybę galvojantys žmonės, jie nėra stebimi vaizdo kameromis: „Dažnai spaudoje skaitau apie atvejus, kai specialiąsias tarnybas iškviečia praeiviai ar pro šalį skubantys vairuotojai, pamatę ant tilto keistai besielgiantį žmogų. Bet juk tai sėkmės dalykas! Gali būti taip, kad diena bus apniukusi ir visi bus užsiėmę savais reikalais, niekam nieko nepraneš...“
Pašnekovas svarstė, kad nei stebėjimo kameros, nei keli matomoje vietoje ant sostinės tiltų pakabinti gelbėjimo ratai nėra didelė investicija, kuri atsipirktų su kaupu, jei pavyktų išgelbėti bent vieną gyvybę.
Ugniagesiai idėjai pritaria
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius, paklaustas, kaip vertina skaitytojo pastabas, kad gelbėjimo įrangos atsiradimas ant sostinės tiltų padėtų išgelbėti upėje atsidūrusius žmones, sakė: „Kuo daugiau esama prevencinių priemonių ir žinių, kaip jomis naudotis, tuo tai neabejotinai duoda teigiamą rezultatą.
Bet kokios gelbėjimosi priemonės, kurios praverčia gyvenimiškose situacijose gelbstint skęstančius ar lūžtančius lede, yra naudingos. Visuomet sakome, kad jei žmogus, atsidūręs tam tikroje situacijoje, neturi specialiųjų, būtinai turėtų bandyti pasinaudoti parankinėmis priemonėmis.
Juk net išjuostas kelnių diržas gali pagelbėti įsitverti žmogui, kuris sugebėjo priplaukti prie krantinės, kurios dažnai būna stačios.“
Anot jo, tokių priemonių ant sostinės tiltų atsiradimas būtų sveikintinas, bet tik konkrečios situacijos ir susiklosčiusios aplinkybės galėtų parodyti, ar šios priemonės būtų veiksmingos.
„Gelbėtojai dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už tai, kad ji prisideda prie gelbėtojų aprūpinimo – suteikia priemonių ir gelbėjimo įrangos“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie atvejus, kai geri norai turi blogų pasekmių ir kai į pagalbą skęstančiajam skuba žmogus, kuris nepasitiki savo jėgomis, D.Gurevičius sakė: „Pirmiausia turi būti kviečiami gelbėtojai.“
Pasak D.Gurevičiaus, daug kas priklauso ir nuo to, koks yra metų laikas.
„Jei vandenyje plaukioja ledo lytys, tikrai žmogui nepatartina rizikuoti savo gyvybe. Įvairiose Vilniaus vietose Neris yra gili, tad prieš brendant į vandenį reikėtų įsitikinti, ar nebus rizikuojama sveikata. Tokiu atveju papildomas gelbėtojų iškvietimas yra būtinas, ant kranto ištrauktam žmogui gali tekti suteikti pirmąją pagalbą ar jį sušildyti. Negalima pirmiau bandyti pačiam gelbėti, o tik neišgelbėjus kviesti gelbėtojus, pirmiausia būtina skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą“, – pabrėžė pašnekovas.
Prie vandens telkinių – gelbėjimo įranga
Naujienų portalui ėmus domėtis šia tema, skaitytojas Tomas (redakcijai pavardė žinoma – Aut. past.) pasakojo, kad užsienyje ne tik matė, bet ir savo asmeniniam archyvui užfiksavo, kaip atrodo gelbėjimo įranga prie vandens telkinių.
„Danijoje, Kopenhagoje, teko matyti, kad prie vandens telkinių yra ne tik gelbėjimo ratai. Kai kur yra ne tik virvė, bet ir kopėčios, kurios reikalingos atliekant gelbėjimo darbo žiemą“, – pasakojo jis.
Tomas taip pat pasidalijo nuotrauka, kuri daryta Švedijoje, Lundo mieste. Joje užfiksuotas vaizdas, kaip atrodo tvenkinio prieigose įtaisytas gelbėjimo ratas, kad žmonės bet kada atsiradus būtinybei galėtų juo pasinaudoti ir suskubti į pagalbą.
Kamerų daugės, dėl gelbėjomo ratų – svarstytų
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas priminė, kad prieš aštuonerius metus ant aukščiausių sostinės tiltų – Valakampių, Šilo, Žirmūnų, Baltojo, Geležinio Vilko, Mindaugo ir Lazdynų buvo pakabintos informacinės lentelės „Yra žmonių, kuriems tu rūpi“, kurios kabo iki šiol.
Taip siekiama nuo savižudybės sulaikyti jai pasiryžusius žmones. Lentelėse taip pat nurodyti du nemokamos psichologinės pagalbos tarnybų telefono numeriai – Vilties ir Jaunimo linijų.
„Sostinė šiemet pradėjo diegti šiuolaikišką integruotą vaizdo stebėjimo sistemą. Įvairiose miesto vietose jau veikia 70 vaizdo stebėjimo kamerų, likusios 33 vaizdo stebėjimo kameros bus įrengtos iki gegužės vidurio. Vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai ir garsas realiu laiku bus perduodami į vaizdo stebėjimo pultą. Informacija pasieks ne tik Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“, todėl bus galima efektyviau bendradarbiauti ir operatyviau organizuoti darbus.
Savivaldybė siekia sukurti sistemą, kuri padėtų užtikrinti viešąją tvarką, viešojo transporto eismo juostų vaizdo stebėjimą, padėtų nustatyti administracinius teisės pažeidimus mieste, stebėtų viešojo transporto priemones ir eismo srautus. Vaizdo stebėjimo kamerų statyti ant minėtų tiltų kol kas neplanuojama“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, Vilniaus miesto savivaldybė nėra sulaukusi prašymų, kad prie pagrindinių sostinės tiltų atsirastų gelbėjimo ratas, virvė ar kitos gelbėjimo priemonės, tačiau gavusi pasiūlymą svarstytų tokias galimybes.
Kur kreiptis pagalbos?
Pašnekovo teigimu, sostinės savivaldybė prieš trejus metus sukūrė veiksmingą kompleksinių priemonių planą, kuris pasiteisino ir šiandien rezultatai akivaizdūs – palyginus praėjusių keleto metų duomenis, sostinėje savižudybių skaičius sumažėjo apie 17 proc.
Daug dėmesio ir lėšų buvo skirta tam, kad krizinėje situacijoje atsidūręs vilnietis gautų nemokamą skubią pirminę psichologinę ar psichiatrinę pagalbą be išankstinės registracijos artimiausioje poliklinikoje arba gydymo įstaigoje. Šiais metais įgyvendinti strategijai iš viso skirta 321,2 tūkst. eurų. Biudžetas šiai programai yra nuolatos didinamas: 2016 m. buvo skirta 301,3 tūkst., 2017 m. – 316 tūkst. eurų.
Sostinės savivaldybė primena, kad pagal šiandien patvirtintą planą iki 2019 metų kompleksinė pagalba išgyventiems krizines situacijas, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų bus teikiama dar greičiau ir efektyviau. Profesionalios pagalbos sulauks ir jų artimieji, psichologinė pagalba bus teikiama ir nusižudžiusių asmenų šeimoms.
Naujovė – savivaldybė rengs mokymus psichikos sveikatos specialistams. Tai bus specializuoti mokymai ribiniam asmenybės sutrikimui gydyti ir su šiuo sutrikimu susijusiam suicidiniam elgesiui mažinti, pagalba artimiesiems.
2017 metais pagal šias programas buvo apmokyta daugiau nei 2 000 „vartininkų“.
Svarbu žinoti kiekvienam: VšĮ Centro poliklinikoje suteikiama galimybė nemokamai konsultuotis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis bei naktimis tiems, kurie galvoja apie savižudybę, mėgino ar ketina žudytis, kurie patyrė artimojo netektį ar nežino, kaip elgtis įtardami, kad jų pažįstamas žmogus gali pakelti prieš save ranką. Konsultuotis taip pat gali ateiti vaikai ir paaugliai.
Emocinė parama ir toliau bus teikiama telefonu bei internetu – pagalbą galima gauti nurodytais kontaktais.
