Dešimt valandų trukusiame žygyje „Kęstutėnai“ buvo keliaujama Kęstučio apygardos partizanų takais – dalyviai rinkosi 33 arba 22 kilometrų ruožus Pašaltuonio miestelio apylinkėse. Dauguma žygio dalyvių – patriotiškai nusiteikęs jaunimas, besidomintis Lietuvos istorija, tėvynei pasišventusių žmonių laisvės kovomis.
Šis žygis – vienas renginių, skirtų šviesios atminties partizanų vado Afolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.
Žygeiviams teko įveikti vandens apsemtas miškingas vietoves, kuriose siaurus tiltelius atstojo išvirtę rastai. Dabartinės kartos atstovai nusilenkė pokario didvyriams prie buvusių bunkerių, jų žūties vietų.
Įspūdingą kelionę surengė Pėsčiųjų žygių asociacija, Jurbarko savivaldybė ir mūsų šalies kariuomenė – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas ir motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“. Į žygį atvyko ir daug jaunuolių iš Šaulių sąjungos.
„Į žygius partizanams pagerbti renkasi vis daugiau žmonių, ypač – jaunimo. Keliaudami laisvės kovų takais, jaunuoliai stipriau prisiliečia prie skaudžios krašto istorijos, prisimena, ką teko ištverti tėvynę nuo okupantų gynusiems miško broliams“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas Vytenis Genys.
Kęstučio apygardos teritorijoje 1949 metų vasario 16 dieną įvyko Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų vadovybės ir Adolfo Ramanausko-Vanago susitikimas.
Kęstučio apygardoje už laisvę kovojo nemažai garsių ir iškilių partizanų, tarp jų – Jonas Žemaitis-Vytautas. J.Žemaitis šios apygardos vado pareigas ėjo 1947-1948 metais, vėliau tapęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku.
Kęstučio apygardą sudarė partizanų junginiai, veikę Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kauno ir Kėdainių kraštuose.
Lietuvos miškuose prieš okupaciją kovojo apie 30 tūkst. partizanų. Dauguma jų žuvo, tačiau laisvės kovų reikšmė – milžiniška. Pokario didvyrių pasiaukojimas dėl tėvynės įkvepia ir dabarties kartas.
