Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti parlamente dirbantys ekonomikos ekspertai įvardijo esmines reformos problemas.
R. Budbergytė: „Populistiška ir trumparegiška“
Socialdemokratų partijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad naujoji reforma nuolaidžiauja tiems, kurie pajamas gauna iš kapitalo.
„Gana painiai kol kas viskas pristatyta. Bet galima pastebėti tai, kad siūloma didinti mokesčių progresyvumą praplečiant neapmokestinamą pajamų dydį. Dėl to tikrai padidės pajamos tiems, kurie uždirba ne tik minimumą, bet ir šiek tiek daugiau. Tai čia tikrai vertinu teigiamai. Tačiau aš pasigendu labai aiškaus dalyko – didesnio progresyvumo tiems, kurie uždirba labai daug ir kurių pajamos ateina iš kapitalo. Tai, kad jie siūlo truputį didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, vis dėlto nuolaidžiaujama didelių pajamų iš kapitalo gavėjams“, – sakė R.Budbergytė.
„Netgi tai, kad jie siūlo įvesti „Sodros“ mokesčių „lubas“, viena vertus, suprantama – tai tiesioginių užsienio investicijų skatinimas, tačiau tai yra nuolaidžiavimas tiems, kurie gauna labai dideles pajamas iš darbo. Ir dėl tų „lubų“ turime 115 milijonų eurų skylę „Sodros“ biudžete“, – vertino politikė.
Paklausta, ar kas nors šioje reformoje ją nustebino, ji įvardijo „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčius, kuriuos, anot pašnekovės, planuojama sujungti.
„Ilgą laiką buvo kalbama tik apie darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimą. Viena vertus, jie atrodo gana patraukliai, bet, mano manymu, tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir kelia neaiškumų. Jei viskas vyksta tvarkingai, tada gerai, bet atsiranda daugiau galimybių reikalavimus apeiti“, – sakė pašnekovė.
Ji pavadino Vyriausybės mokesčių reformą labai populistiška ir trumparegiška. „Man toks jausmas, kad yra daug apgaulingo populizmo“, – reformą vertino R.Budbergytė.
D.Kreivys: „Mokesčių našta teks smulkiajam verslui“
Konservatorių atstovas Dainius Kreivys naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad iš visų pateiktų naujų valdančiųjų siūlymų jį itin nustebino tai, jog, nepaisant geresnio gyvenimo pažadų, daliai dirbančiųjų mokesčiai didės.
„Nors detalės dar nėra aiškios, akivaizdu, kad daliai žmonių mokesčiai padidės, ypač tiems, kurie užsiima smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Pagal naująją mokesčių pertvarką, didinant gyventojų pajamų mokestį, žmonės, kurie verčiasi individualia veikla ir kitomis verslo rūšimis, pavyzdžiui, nuomoja būstus, mokesčių mokės daugiau“, – kalbėjo D. Kreivys ir pridūrė, kad kol kas neaišku, kaip minėta pertvarka bus įgyvendinama.
„Nors GPM mokesčio tarifas yra numatytas 21 proc., užsimenama, kad kai kuriems mokesčių mokėtojams jis gali išaugti iki 25 proc., tad kyla klausimas, kokia bus šio padidėjimo riba. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad GPM didėjimas susiejamas su „Sodros“ mokesčių „lubomis“. Nemanau, kad to reikėtų“, – sakė pašnekovas ir patikslino, kad šio žingsnio pasekmės būtų negatyvios, mat už įvestas „lubas“, paprastai kalbant, tektų susimokėti visiems.
„Stambios įmonės, užsienio investuotojai tai sveikina, bet žvelgiant į šią situaciją kitu aspektu akivaizdu, kad situacija skatina jų supriešinimą su smulkiuoju verslu, nes jam mokesčiai padidėja. Smulkiojo verslo atžvilgiu toks balansas nėra tinkamas. „Lubas“ reikia didinti, bet tikrai nepriešinti verslo“, – sakė politikas.
Prognozės prasilenkia su realybe?
D.Kreivį nustebino ir valdančiųjų skaičiavimai, kad keičiant mokslinių tyrimų finansavimą bus pastebimas net 25 proc. šalies ekonomikos augimas. „Dabartinis finansavimas nėra blogas, ir manau, kad tokios apie 25 proc. ekonomikos augimo prognozės prasilenkia su realybe“, – kalbėjo jis.
Be visų kitų pokyčių, nuskambėjo ir pažadas, kad net vienas milijonas dirbančiųjų netrukus pajus savo kišenėje turintys daugiau pinigų. „Reikia paklausti, iš kur atsiras šis pajamų augimas? Jis galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei kas nors kitas bus labiau apmokestintas. Tas „labiau apmokestintas“, mano manymu, bus smulkusis verslas. Sistemą bandoma keisti smulkiojo verslo sąskaita“, – kalbėjo D. Kreivys.
Naujųjų permainų sąraše – ir siūlymas apmokestinti gyventojų turimus antruosius būstus. Kokia bus naujoji tvarka, ar gyventojų turimi sodo nameliai taip pat bus apmokestinti? „Reikia tikėtis, kad Vyriausybė apgalvojo tokius atvejus ir sodo nameliai nebus laikomi antraisiais būstais. Tikiuosi. Iš esmės pozityviai vertinu nekilnojamojo turto apmokestinimą, nes tokie mokesčiai egzistuoja daugelyje pasaulio šalių ir toks žingsnis neblogas. Tai sveikintinas dalykas“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad jei naujieji nekilnojamojo turto mokesčiai bus įvesti subalansuotai, ilgainiui tai duos teigiamų rezultatų.
Pristatydamas reformą premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės siūlomai struktūrinei mokesčių, švietimo, pensijų ir sveikatos apsaugos pertvarkai per 2019–2021 metus numatoma skirti 600 mln. eurų.
