Jis nesiskundžia nei kukliomis išmokomis, nei dar kuklesnėmis kompensacijomis. Jis tik prašo savivaldybės, kad ši pastatytų jį į eilę socialiniam būstui gauti. Bet paties būsto jis neprašo, įrašas eilėje jam suteiktų šansą su šiokia tokia valstybės parama įsigyti nuosavą butelį – bet ir to negauna.
Kai reikalas tapo viešas, Kretingos savivaldybė vadovybė demonstravo susirūpinimą biurokratiniu pavaldinių elgesiu ir žadėjo biurokratiškai dirbančias pavaldines nubausti. Bet lygių galimybių kontrolierė sako, kad nubausti reikėtų savivaldybės vadovus. Žodžiu, juokiasi puodas, katilas juodas. O reikalai iš vietos pajuda, kai dokumentų tvarkymas paverčiamas viešu realybės šou.
Jaunas neįgalus vyras aunasi batus, važiuos į Kretingos savivaldybę ir jau nežinia kelintą kartą iš eilės bandys laimę patekti į socialinio būsto laukiančiųjų eilę. Jeigu jį ten valdininkai įrašytų, jis galėtų pretenduoti į valstybės teikiamą lengvatą būstui įsigyti.
„Man sako, kad nėra galimybės pastatyti į eilę, nes mano pajamos viršija jų nustatytą vidurkį. Tuo viskas ir pasibaigia. Pasako mėginti kreiptis kitais metais, gal kas nors pasikeis. Du kartus ėjau, nuleidau rankas ir daugiau nebeėjau. Aš pašalpų neprašau, tik noriu savo būsto“, – pasakojo Ramūnas Gricius.
Visos Ramūno pajamos – neįgalumo išmoka, transporto kompensacija ir išmoka už dalinę priežiūrą. Paprasčiau tariant, kad socialiniam darbuotojui nereikėtų pagelbėti realiu darbu, vyrui mokami pinigai. Kiek daugiau kaip 100 eurų.
„Jis optimistas kaip reta. Jam viskas gerai, jam nėra blogai. O iš tikrųjų juokinga – nežinau, ką jis turi valgyti, iš ko turi pirkti vaistus, už ką važiuoti pas gydytoją. Už 9 eurus, kuriuos skiria transporto išlaidoms? Su autobusu jis negali važiuoti. Kas nors iš valdininkų turėtų tokio žmogaus vietoje pabūti savaitę, gal tada pasikeistų įstatymai“, – pasakojo Ramūno draugė Živilė Butkuvienė.
Įstatymai pasikeitė. Anksčiau su tomis pačiomis neįgaliojo pašalpomis ir kitais nedideliais priedais jis buvo laikomas turčiumi, dabar jau nebe. Įstatymas pasikeitė daugiau kaip prieš metus, bet niekas vyrui apie tai nepranešė.
O Lietuvos savivaldybėse, vis dažniau vadinamose kunigaikštystėmis su savo kunigaikštukais, įstatymai traktuojami kaip patogiau. Ir dirbti tada tenka mažiau.
„Nėra pareigos informuoti žmogų, čia patys kreipiasi. Jam buvo išsiųstas pranešimas, kad pajamos viršija, nes jis turi individualią veiklą. Jis pats turėjo pasiskaičiuoti“, – teigė Kretingos socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė.
O jeigu kas nors ko nors nepasiskaičiuoja, savivaldybė nuo tokių išmokų sutaupo. Pavyzdžiui praėjusiais metais nuo socialinei paramai valstybės skirtų išmokų Kretingos savivaldybė sutaupė 1,7 mln. eurų.
Tačiau Ramūnas sužinojo, kad įstatymai pasikeitė jo naudai.
„Jis visą laiką pasakodavo, kad su būsto eile nesigauna. Aš pradėjau domėtis, kad yra naujas įstatymas, pajamos nesiskaičiuoja. Bet niekas neperspėja, o kiek, sėdėdamas namuose, jis gali žinoti“, – pasakojo Ž.Butkuvienė.
O jeigu Kretingos savivaldybės darbuotojai, kuriems pagal pareigas privalu rūpintis neįgaliaisiais, būtų pranešę, kad teisės aktai pasikeitė, kad kuklios Ramūno pajamos skaičiuojamos kitaip, jis galbūt jau turėtų savo butuką.
„Kiek domėjausi, valstybės remiamai paskolai suteikiama lengvatinė tvarka – negali kreiptis, nes nesi kažkur pastatytas. Aš tiesiog noriu, kad mane pastatytų į vadinamąją būsto eilę, kad galėčiau kreiptis“, – teigė Ramūnas.
Valstybė galėtų padengti 15 proc. perkamo būsto sumos, tokią sumą sudaro pradinis įnašas bankui, jeigu turtui pirkti imama banko paskola.
Ramūnas buvo sveikas ir tvirtas vaikinas, liga atėjo nelauktai.
„Iki 19 metų buvau sveikas gyvas, po to prasidėjo įdomi liga, susijusi su stuburu – nepagydoma, labai reta. Ji per 10-12 metų lėtai progresuoja. Dingo lygsvara, po to – į vežimėlį. Dabar visur keliauju tik su vežimėliu“, – pasakojo Ramūnas.
Už aplaidų darbą, už tai, kad užmiršo nepagydoma liga susirgusio jauno vyro kelis kartus neštą prašymą įrašyti į socialinio būsto eilę, socialiniai darbuotojai turėjo gauti pylos, bent jau taip žadėjo savivaldybės vadovybė.
„Manau, suveikė biurokratinis abejingumas. Ta biurokratinė rutina iš mūsų paima dalį žmogiškumo. Aš manau, pokalbis bus. Pirmiausia turime skaityti dokumentus, bet turime matyti ir žmogų“, – teigė Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.
O dabar pats laikas pažvelgti, kaip tą žmogų, savo rinkėją, mato Kretingos savivaldybės vadovai. Nes pavyzdžiui Ramūnas nesijaučia, kad savivaldybės galvos jį mato kaip žmogų.
„Kreipimasis į institucijas – irgi kosmosas. Turi prie pastato privažiuoti ir prašyti, kad išeitų į lauką. Į savivaldybę eina įvažiuoti, bet į socialinį skyrių ne. Turi užsidėti dirbtines kojas ir eiti“, – pasakojo Ramūnas.
Palydėjome Ramūną į Kretingos savivaldybę. Ir tikrai, patekti į kabinetą, kad susitvarkytum dokumentus, prilygsta skrydžiui į kosmosą. Laipteliai vežimėliu neįveikiami. O jeigu ir įveiktum šiuos, dar reikėtų laiptais užsikabaroti į trečią aukštą.
Diena, kai lydėjome Ramūną į savivaldybę, buvo šalta, pūtė žvarbus vėjas. Laukti tokiame ore ne pats maloniausias dalykas.
Kiek kartų Ramūnas ėjo į savivaldybę, tiek kartų prašė malonės, kad kas nusileistų. Kartais reikėdavo laukti ilgiau, kartais trumpiau. Bet kai vaikinas atvyko su televizija, malonė atėjo labai greitai. Pas klientą nusileido ne viena darbuotoja, o iškart dvi.
Ir taip dokumentus žvarbią dieną Ramūnas tvarkė lauke – užtruko 40 minučių.
„Tikriausiai tai labai daug pasako apie savivaldybę. Savivaldybė tarnauja žmonėms, ją iš savo mokesčių išlaikome. Savivaldybės bent jau pagrindinį pastatą turi pritaikyti neįgaliesiems. Čia ir garbės reikalas, ir požiūris į žmogų. Mes kalbame ne tik neįgaliuosius, kuriems sunku kopti, bet ir apie mamas su kūdikiais, vežimėliais“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos departamento vadovė Violeta Toleikienė.
Tačiau Kretingos savivaldybės administracijos direktorius nemato nieko blogo, kad jų pastatas nėra pritaikytas neįgaliesiems.
„Visi neįgalieji, kurie nori patekti į savivaldybę, patenka. Tiesiog turime mobiliuosius telefonus. Aš nusileisiu, susitiksime su tais žmonėmis, galėsime pakviesti į vidų. Nematyčiau didelės problemos, tiesiog reikia geranoriškumo iš vienos ir kitos pusės“, – teigė V.Domarkas.
Tačiau lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos teisininkai žino, kad kol nepradedamas tyrimas, tol valdininkai įstatymų nevykdo.
„Lygių galimybių kontrolierius turi teisę paskirti simbolinio dydžio baudą. Kai pradedame tyrimą, institucijos imasi veiksmų. Mes baudžiame retai, nes neprireikia“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Audronė Daukšaitė-Timpė.
Kretingos savivaldybėje iš praėjusiais metais sutaupytų 1,7 mln. eurų socialinėms reikmėms tik pusė procento buvo skirta neįgaliųjų infrastruktūrai pagerinti.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
