UAB „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip sostinėje pasiruošta potvynių sezonui ir kuo iš tiesų rizikuoja šmaikštuoliai sumanę pasiplaukioti užlietose Vilniaus gatvėse.
– Ar keičiasi vietos, kuriose per liūtis kyla potvyniai, ar dažniausiai tai nutinka tose pačiose vietose?
– Didžiausia patvinimo rizika intensyvių liūčių metu išlieka tose pačiose sostinės vietose kaip ir pernai: T. Narbuto gatvėje, Geležinio Vilko gatvėje po žiedu ties Edukologijos universitetu, Žalgirio-Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Verkių – Kareivių gatvių sankirtoje, Savanorių prospekte ties „Vilniaus baldais“, Geležinio Vilko gatvėje po Tūkstantmečio gatvės žiedu.
– Kuo galima paaiškinti tam tikrą fenomeną, kad potvyniai kyla aplinkiniuose rajonuose, tačiau senamiestyje potvynių beveik nepasitaiko?
– Didžioji Vilniaus lietaus nuotekų sistemos dalis buvo suprojektuota prieš pusšimtį metų, senamiestyje galima rasti vietų, kur vamzdžiai nutiesti dar seniau. Tačiau per pastaruosius 50 metų senamiestis iš esmės nesiplėtė ir kietųjų paviršių nepadaugėjo, todėl suprojektuota lietaus surinkimo sistema patenkina esamą poreikį. Kitose miesto dalyse ne tik sumažėjo žaliųjų plotų, į kuriuos natūraliai susigerdavo kritulių vanduo, bet ir pats miestas gerokai išaugo, todėl esanti lietaus nuotekų sistema nesugeba greitai apdoroti surenkamo kritulių kiekio.
– Ar nuo praėjusių metų, kuomet per gausias liūtis buvo vykdyti kokie nors darbai, kurių rezultatas padėtų išvengti gamtos stichijų siautėjimo šiemet?
– Šiuo metu yra įgyvendinamas ES struktūrinių Sanglaudos fonų, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda” lėšomis finansuojamas projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, pripažintas regioninės svarbos projektu, kurio tikslas – sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai Vilniaus mieste. Šio projekto etapai yra: 1) Lietaus nuotekynės įrengimas Šeškinės komplekso prieigose; 2)T. Narbuto-Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu; 3) Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu; 4) Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija; 5) Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir įregistravimas;
Įgyvendinus šias veiklas, tiesioginę naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių mikrorajonų gyventojų bei Karoliniškių mikrorajono, T. Narbuto-Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvių gyventojai. Projekto teritorijose vyksta intensyvus eismas, todėl sumažinus užtvindymo rizikas, teigiamą naudą pajus viso Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, įmonės ir įstaigos.
Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį yra atliekami sistemų valymo darbai. Šiais metais siekiant sumažinti patvinimo riziką liūčių sezono metu, buvo atlikti šie darbai:
Hidrodinaminės technikos pagalba išplautas T. Narbuto – Saltoniškių gatvių magistralinis paviršinių nuotekų kolektorius (D700 mm), prieš vasarą planuojama tokiu pat būdu išvalyti ir Kareivių – Verkių gatvių kolektorių (D800 mm), taip pat numatoma išplauti Geologų gatvės magistralinį kolektorių (D 1000 mm).
Pavasarį buvo valomi Žirmūnų lietaus nuotekynas ir jo latakai.
Profilaktiškai atliekami viso Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlių (trapų) valymo darbai. Rekomenduojame ir privačių teritorijų savininkus bei administruojančias įmones daugiabučių gyvenamų namų kiemuose esančius lietaus surinkimo šulinėlius išsivalyti, taip bus sumažinta rizika kiemų patvinimui.
– Kokiomis priemonėmis šiemet pasiruošta pavasario liūtims?
– Prieš kiekvieną prognozuojamą liūtį kritiniuose taškuose budės įmonės „Grinda“ darbuotojai. Reikalui esant, jie nukreips eismą kitomis gatvėmis, todėl bus užtikrintas nenutrūkstantis transporto judėjimas. Budintys ekipažai sieks kaip įmanoma greičiau likviduoti liūties padarinius.
Tokių intensyvių liūčių metu dirbama ne tik kritiniuose taškuose, bet ir visame mieste pagal telefonu 1355 gautus pranešimus. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per parą apie avarines situacijas gauname apie 50 pranešimų, intensyvių liūčių metu skambučių sulaukiama dešimteriopai daugiau. Dažniausiai gauname pranešimus apie „nuneštus“ lietaus nuotekynės šulinių dangčius, kurių Vilniaus mieste yra daugiau nei 50 tūkstančių, apie semiamas teritorijas ir namus, apie įgriuvas ir nuošliaužas, lūžusius medžius ir t.t. Pernai vienos intensyvios liūties metu sulaukėme pranešimo, kad vanduo per išorines pastato sienas pradėjo sunktis į gyvenamąsias patalpas. Tokiomis dienomis mobilizuojamos visos pajėgos ir dirbama bet kuriuo paros metu tol, kol sutvarkomas miestas.
Liūčių padarinių likvidavimas užtrunka ir kelias savaites. Pavyzdžiui, ant gatvės užneštas smėlis būna taip suplaktas, kad jį nuo važiuojamosios kelio dalies įmanoma nugremžti tik technika, kuria paprastai šalinamas senas asfaltas. Tokiose vietose džiūstantis smėlis „nuiminėjamas“ palaipsniui, kad nebūtų sugadintas kelio dangos paviršius.
– Kokios būtų specialistų rekomendacijos vairuotojams ir pėstiesiems liūčių metu?
– Kiekvieną kartą vairuotojas, sėdęs už vairo, turėtų vertinti realias eismo sąlygas, ne išimtis ir vasaros liūtys. Rekomenduojame prasidėjus liūčiai vengti tų miesto taškų, kuriuose yra didžiausia patvinimo tikimybė. Matant, kad važiuojamoje gatvės dalyje kaupiasi vanduo – geriau rinktis kitą maršrutą savo kelionės tikslui pasiekti.
– Kokias klaidas daro vairuotojai liūčių metu bandydami pervažiuoti apsemtus ruožus?
– Klaida vienintelė – važiuoja į apsemtus ruožus, o kuo rizikuoja? Į šį klausimą galėtų atsakyti autoservisų darbuotojai, remontuojantys paskendusius automobilius.
– Gal žinote, kokias alternatyvas potvynių atvejais situacijai suvaldyti pasitelkia kiti miestais? Gal esama alternatyvų, apie kurias ateityje turėtų pagalvoti ir Vilnius?
Nė vienas pasaulio miestas nėra visiškai apsaugotas nuo gamtos stichinių nelaimių – pernai sostinėje buvo liūčių, kurių metu iškritęs kritulių kiekis pavojingai priartėjo prie stichinės nelaimės ribos. Praėjusią vasarą skendo ne tik Vilnius, bet ir kiti Vidurio Europos miestai.
Būdų sumažinti patvinimo riziką yra. Tam gali būti pasitelkiama nuotekų surinkimo ant pastatų sistema, kuri leidžia vėliau panaudoti sukauptą lietaus vandenį, ar akumuliacinės sistema, į kurią subėga kritulių vanduo, kuris vėliau palaipsniui nuteka į bendrą miesto lietaus nuotekynės sistemą. Visgi net ir tokie saugikliai, esant ekstremaliai situacija gali nesuveikti. Galėčiau pateikti visiškai buitinį pavyzdį – į kriauklę tolygiai pilkite iš puodelio vandenį – jis subėgs be didelių problemų, tokį pat kiekį supylus greitai vanduo kuriam laikui laikysis kriauklėje, o šliūkštelėjus kibirą vandens, jis, tikėtina, ims lietis per viršų.
– Praėjusias metais internete buvo publikuojami vaizdai, kuriuose buvo matyti irklentėmis potvynio vietose plaukiojantys vilniečiai, kuo toks elgesys pavojingas?
Tai pramoga, kuri gali turėti itin skaudžias pasekmes, nes niekas nežino, kas yra po vandeniu. O po vandeniu gali būti atviras šulinio dangtis. Patekus, pavyzdžiui, į D2000 mm vamzdį išsigelbėti šansai labai menki, nes ji būna aklinai užpildyta surinktu kritulių vandeniu, kuris lekia tokia jėga, kad gali „išnešti“ ne tik šulinio dangtį, bet ir aplink esančią kelio dangą. Slūgdamas vanduo su tokia pačia jėga grįžta į lietaus nuotekynės sistemą, tad irklentę ar banglentę gali įtraukti ir sulaužyti kaip popierinį laivelį.
Kita priežastis – tekantis vanduo su savimi atsineša akmenis, pagalius, gelžgalius ir kt., kurie pakilus vandeniui nesimato, o užlipus ant jo galima rimtai susižeisti. Vanduo – stipri jėga. Štai pernai liepos 11 dieną vykusios liūties metu prie Trinapolio Karaliaus Kristaus seserų vienuolyno tvoros Verkių gatvėje susiformavo milžiniška nuoplova, kuri medžių šakomis, purvu ir akmenimis užkišo vandens pralaidą, susidarė patvanka, ir vanduo prasigraužė pro 2 metrų aukščio betoninę sieną.
Galiausiai, liūtis nuo gatvių paviršių ir aplinkinių teritorijų nuplauna visus nešvarumus – toks vanduo būna užterštas ir naftos produktais, ir skendinčiomis medžiagomis, tad tokiame vandenyje maudytis tikrai nepatartina.
Iš esmės – užtvindyta vieta yra avarijos vieta, ir joje gali būti tik specialistai, o visi kiti nuotykių ieškotojai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe.
