Beveik prieš dvejus metus triukšmingai pradėta byla iš postų išvertė ne vieną įtakingą politiką, o jai vadovaujantis prokuroras Justas Laucius pakilo karjeros laiptais – tapo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovu.
Simboliška, kad šiame poste korupcijos bylą narpliojęs J.Laucius pakeitė Ramutį Jancevičių, kuris dabar yra atsakingas už koncerno „MG Baltic“ vidinių ir išorinių grėsmių užkardymą.
Vienam didžiausių šalies koncernų prokurorai vakar pareiškė kaltinimus dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Panašių kaltinimų sulaukė ir buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Kaltinimai taip pat pareikšti Liberalų sąjūdžiui, buvusiam jo lyderiui Eligijui Masiuliui, parlamentarui Gintarui Steponavičiui, buvusiems Seimo nariams Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui. Kaltinimų sulaukė ir Darbo partija.
Džiaugėsi aptikę tinklą
Tačiau apie baigtą rašyti 450 puslapių kaltinamąjį aktą vakar kažkodėl pranešė ne ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras J.Laucius, bet jo kolegos.
Jie negalėjo paaiškinti tokio sprendimo motyvų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Martynas Jovaiša pranešė, kad įtariamieji antradienį buvo supažindinti su jiems reiškiamais kaltinimais, o trečiadienį 108 tomų byla turėtų būti perduota Vilniaus apygardos teismui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius gyrėsi, kad tyrėjams pavyko atskleisti ne pavienius politinės korupcijos atvejus: „Kalbame apie sisteminę korupciją, kurios tinklas buvo apraizgęs politinius veikėjus ir metęs šešėlį ant kitų asmenų, kurie galbūt šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei turi kokį nors kitą statusą. Bet byloje nuskamba jų pavardės arba pareigos.“
Šešėlis užslinko ir ant kitų
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta beveik pusšimtis politikų – praėjusios ar šios kadencijos Seimo narių, buvusių ministrų, europarlamentarų.
Kai kurie politikai ilgai stengėsi nuslėpti savo vizitus į STT arba vaizdavo, kad tos apklausos visiškai nėra reikšmingos.
„Lietuvos rytui“ praskleidus bylos užkulisius metams iš konservatorių gretų buvo pašalintas savo įtartinus ryšius su koncerno vadovais slėpęs parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.
Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė pareigūnams yra patvirtinusi, kad dirbdama Biudžeto ir finansų komitete praėjusią kadenciją ji sulaukė L.Kasčiūno prašymo balsuoti už Š.Gustainio pateiktą „MG Baltic“ naudingą įstatymo pataisą, tačiau nesileido į kalbas.
Taip pat paaiškėjo, kad ne kartą su R.Kurlianskiu buvo susitikęs konservatorius Mantas Adomėnas, taip pat šios partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Vienas susitikimų vyko politiko iniciatyva.
Bylos šešėlis užkliudė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narį Virgilijų Alekną.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, per vieną apklausą europarlamentaras Antanas Guoga pareiškė girdėjęs, kad olimpinis čempionas į Seimą kandidatuoti su liberalais esą sutiko tik gavęs solidžią pinigų sumą.
Nebijojo prašyti ir spausti
Anot R.Lukošiaus, ikiteisminis tyrimas parodė, esą verslo atstovai sau naudingų sprendimų siekė ne tik šiuo metu, bet ir ateityje: „Jie dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, žmonės, kurie tuos sprendimus priima aukščiausiu lygmeniu.“
STT atstovo teigimu, byloje minimos sumos, galėjusios pasiekti politikų kišenes, gana įspūdingos, bet esą ne jų dydis svarbiausia: „Esmė yra ta, kad nebuvo bijoma tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų valdžios pareigūnų, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti ir tartis dėl tam tikrų palankių sprendimų.“
Gavo ir kyšių, ir nuolaidų
Trys juridiniai ir penki fiziniai asmenys yra kaltinami papirkimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba.
E.Masiulis, kurio namuose per kratą buvo rasta 242 tūkst. eurų, taip pat kaltinamas ir dėl neteisėto praturtėjimo. Jis taip pat įtariamas iš R.Kurlianskio galimai paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais, gavęs kyšių nematerialia forma.
Buvusį liberalą Š.Gustainį prokurorai kaltina užmaskuota forma gavus 8,7 tūkst. eurų kyšį, o G.Steponavičių – 15 tūkst. eurų. V.Gapšys, anot prokurorų, 27 tūkst. eurų gavo užmaskuota parama ir nuolaidomis.
Visi kaltinamieji neigia savo kaltę ir jiems inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta.
Paklaustas, ar atsidūrusi teisme ši byla nesubliūkš, R.Lukošius sakė negalįs to nei patvirtinti, nei paneigti: „Mes pateikėme didelį kiekį duomenų, turinčių reikšmės bylai, ir teismas juos turės įvertinti. Galbūt jis pasakys, kad tai nėra įrodymai.“
Koncernas „MG Baltic“ bylą pavadino politizuota
Koncernas „MG Baltic“ vakar išplatino pranešimą, kuriame nesutinka su jam pareikštais kaltinimais ir tikisi, kad byla teisme bus pradėta nagrinėti nedelsiant.
„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pareiškė „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
Koncerno vadovas bylą pavadino politizuota. Anot jo, procesu bandoma pasinaudoti kovoje dėl politinės įtakos.
„Po dvejų metų išvedžiojimų ir interpretacijų pagaliau turėsime galimybę lygiavertėmis sąlygomis įrodinėti savo poziciją teisme. Per šį laikotarpį be jokių skrupulų buvo viešinama tyrimo medžiaga, formuojama nuostata, kad bet kuris paminėtas asmuo yra jau kaltas nepriklausomai nuo teismo proceso baigties. Toks beatodairiškas siekis paženklinti kaltinimais koncerną „MG Baltic“ tik didina visuotinį nepasitikėjimo jausmą ir demonizuoja ne tik verslą ir politines partijas, bet ir bet ką, kas patenka po specialiųjų tarnybų presu“, – pareiškė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.
Tuo metu buvusio koncerno viceprezidento R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas BNS teigė, kad kilo pagrįstų abejonių dėl paties tyrimo tendencingumo ir prokuroro šališkumo, – esą tai įrodo faktas, jog teisėsauga neapklausė su „MG Baltic“ atstovais susitikinėjusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio.
Tačiau E.Pašilis vakar šiuos faktus neigė, bet patvirtino, kad 2016 metais buvusių bendrakursių susibūrime kavinėje buvo susitikęs ir su koncerno valdybos nariu advokatu Romanu Raulynaičiu.
