Premjeras nepareikalavo ministro atsistatydinti, tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė premjero kandidatą teisingumo ministro postui užimti.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir ministro B.Markausko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kai jūs sutikote būti ministru, bent numanėte, kad jūs, kaip ministras, tapsite toks ypatingas ir įtakingas?
– Tikrai negalvojau ir nesitikėjau. Politinės aktualijos po to susiklostė. Turbūt niekas, net Seimo nariai neįsivaizdavo, kaip klostysis santykiai, kokia koalicija formuosis ir į ką tai pavirs. Aš tikrai negalėjau to prognozuoti.
Mano patirtis žemės ūkio politikoje yra 27 metai, aš esu tikras, kad kaip žemės ūkio ministrui kompetencijos tikrai užtenka. Neslėpsiu, man tai buvo įdomu. Bet politiniai užkulisiai yra visai kas kita. Dabar aš tai supratau ir pamačiau.
– Jūs suprantate, kad prezidentės ir premjero konflikto priežastis esate jūs pats? Štai prezidentės reikalavimas, kad jūs nebedirbtumėte ir premjero atsisakymas tai įvykdyti, dėl ko dabar, akivaizdu, prezidentė netvirtina jo pasiūlyto teisingumo ministro.
– Per didelis reikalavimas iš jūsų pusės, kad aš galėčiau tą vertinti. Prezidentė yra prezidentė, premjeras yra premjeras ir aš, kaip žemės ūkio ministras, negaliu vertinti pirmųjų šalies vadovų santykių ir jų priežasčių. Bet premjeras pakankamai aiškiai išsakė poziciją ir ji yra teisinga bent ta prasme, kad kaip žemės ūkio ministrui jokių pretenzijų, priekaištų neturi.
– Jums, kaip techniniam darbuotojui. O moralinė pusė?
– Premjeras aiškiai pasakė, kad vien iš tokių viešumoje pasirodančių vertinimų, ir aš, kaip žmogus norėčiau, kad nebūtų vien pagal tai sprendžiama.
– Ministre, bet jūs pats painiojotės. Jūs apsimelavote.
– Dėl ko?
– Painiojotės teigdamas tam tikrus faktus. Pradžioje jūs sakėte, kad negalite žinoti, kas yra jūsų dirbamų žemių savininkai, tada sakėte, kad negalite pasakyti, kad Ramutis Lėlys davė sutikimą dirbti žemę. Vėliau sakėte, kad jis žinojo, su juo sutarta ir tam yra raštiški paliudijimai. Tai kurį kartą jūs melavote?
– Aš nė karto nemelavau. Ką jūs dabar pasakėte, aš galiu dar kartą patvirtinti ir visus 3 faktus. Pabandėm ūkininkės Sofijos Markauskienės vardu užsakyti pažymą, kad gauti konkrečius duomenis apie žemės savininką.
Kol kas tos pažymos negavom, bet jau dabar žinom, kad jeigu gausim, bus tik vardas ir pavardė, jokių kontaktų, telefonų, adresų nebus. Kalbant apie konkretų faktą dėl gerbiamo Lėlio žemės, aš manau, kad kažkada Lietuvoje džentelmeno žodis bus džentelmeno žodis. Dabar jau nekvestionuosiu mūsų susitarimo su gerbiamu Lėliu, nors yra 3 liudininkai, kurie galėtų tą paliudyti. Aš tikrai to nekvestionuoju.
– Jūs tuos liudininkus per atostogas rinkote?
– Ne.
– Bet jūs labai keistai atostogauti išėjote – pačiame skandalo įkarštyje.
– Sutikite, kad viskas labai greitai vyko. Atostogavau praktiškai vieną dieną. Ketvirtadienis buvo atostogų diena, aš buvau Vilniuje iki vėlaus vakaro, vienas penktadienis, o sekmadienį aš jau išskridau į Liuksemburgą. Prieš tai man skambino iš tų 4 savininkų, kurie yra tame sklype ir patys paklausė, ką toje situacijoje galėtų padėti. Tik tiek.
– Ministre, grįžkim prie santykio su premjeru. Atpalaiduokit situaciją – jūs pasitraukiat, prisiimat atsakomybę ir visos aistros nusiramins. Ir premjerui bus lengviau šioje situacijoje.
– Turbūt premjeras tą ir pasakytų. Aš esu politikos naujokas ir tai, kas vyksta, tikrai nėra lengva man, šeimai. Daug kas sako, ar ne sveikata svarbiausia, ar ne šeima svarbiausia, bet ateini į politiką, kad ir maža patirtis, bet supranti, kad esi komandos, ministrų kabineto narys ir tiesioginis vadovas yra premjeras.
– O jeigu esi susikompromitavęs arba kaip teigia prezidentė, nebeturintis nei politinės, nei moralinės teisės likti poste?
– Aš girdžiu tuos kaltinimus, bet pagrindimo nėra.
– Bet sutikite, politikui galioja elgesio standartai. Jūsų atveju, kaip premjeras teigia, tai yra sisteminė problema. Bet jūs ir esate sisteminės problemos dalis.
– Ne visai sutikčiau. Mūsų šeimos ūkis yra pasekmė. Jeigu tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir kai atsirado Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, tada būtų pasėlių deklaravimo taisyklės nustatytos tokios, kad be rašytinių sutarčių nuomos ar panaudos to nebūtų buvę galima daryti, šiandien neturėtume to.
Šiandien yra didelė ūkininkų problema. Beje, gerokai iki to skandalo, metus padirbęs ministerijoje pamačiau, kad tai gali būti problema. Tikrai galima rasti darbo grupių protokolus, kur aš sakiau, kad pradėkime, nors per keletą metų eikim prie to, kad ūkininkams neiškiltų rizikos.
– Bet per metus jūs nesusitvarkėte savo problemos savo ūkyje.
– Aš ir sakau, ir šiandien yra galimybė turėti žodinį susitarimą. Tą numato ir civilinis kodeksas. Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra daro patikrą, yra žodinis susitarimas, yra duodama 20 dienų, kad ūkininkas gali nuvažiuoti pas savininką ir parašyti, kad savininkas neprieštarauja, kad ūkininkas žemę dirba.
Yra tikrai plati praktika ir taip yra. Bet dabar matome, kad reikia keisti. Ji teisiškai teisinga, nes Europos Sąjungos parama yra mokama už tai, kad užsiima žemės ūkio gamyba, deklaruoti plotai atitinka pagal tai, ką ūkininkas nurodo paraiškoje ir auginamos tos kultūros, kurios nurodomos paraiškoje.
– Ministre, kodėl jūs nesitraukiate?
– Aš jau tą sakiau. Tikrai esu komandos narys. Mano tiesioginis vadovas yra premjeras ir jis aiškiai pasakė, kad kitą savaitę bus tyrimo rezultatai ir premjeras pagal tuos rezultatus apsispręs. Premjero pasakymas man bus šventas.
– Kalbant apie prezidentūros poziciją, jūs viešai išsakėte, kad prezidentės patarėja liepė jums pasitraukti. Kas tai buvo, spaudimas, įsakymas?
– Žinot, aš nenorėčiau kategoriškų vertinimų. Įsakymas – tikrai ne.
– Kaip visa tai vyko?
– Sulaukiau skambučio, kad susitikti. Kadangi man atostogos, aš pasiūliau, kad galėtume Žemės ūkio ministerijoje. Buvo pasakyta, kad gal ne, viešoje vietoje. Kadangi tuo metu buvau Seimo viešbutyje, susitarėm netoliese susitikti su prezidentės patarėja. Patarėja perdavė žodžius, kad prezidentės nuomone aš turėčiau trauktis.
– Kaip jums tai nuskambėjo? Kaip grasinimas, spaudimas?
– Ne. Jokiu būdu ne grasinimas. Ar svarbu, kaip tai nuskambėjo? Aš perduodu, kas man buvo pasakyta, o ar tai grasinimas, ar spaudimas...
– Jūs premjerui papasakojote apie tą pokalbį?
– Taip, bet turbūt ne tą pačią dieną.
– Apie ką vyko pokalbis su premjeru, kai buvote susitikę? Premjeras kalbėjo apie tai, kad iš jūsų reikia įrodymų, kad jūs esate teisus, ir neva jūs juos pateiksite.
– Tai turbūt premjerui neužtenka žodinių mano parodymų ar nurodymų, dėl to premjeras ir apsisprendė, kad turėtų būti atliktas tyrimas. Tada jau ne ministro Markausko, ministro politiko bus žodžiai, o bus atliktas tyrimas ir pasakyta.
– Ketvirtadienį jūs buvote konservatorių frakcijoje ir pasakėte, kad jų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio uošvis Evaldas Čijauskas jums esą žadėjo šios frakcijos paramą už tam tikrus sprendimus. Ką jūs turite omenyje?
– Labai daug klausimų frakcijoje buvo. Iš tiesų, turbūt normalu, kad tapus žemės ūkio ministru pas mane daug kas atėjo, daug kas kalbėjosi. Pirmą kartą, kai gerbiamas E.Čijauskas atėjo, aš net nežinojau, kad jis yra G.Landsbergio uošvis. Tai turbūt tik po kelinto pokalbio paaiškėjo.
Mes kažkada, kadangi aš labai seniai toje srityje esu, esame turbūt susitikę, nes jis yra buvęs ir kitose pareigose. Aš jį kaip žmogų žinojau, bet giminystės ryšio nežinojau. Kadangi buvo nemažai pokalbių, mes Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose institucijose atliekam reformą, mažinam žmonių skaičių, žinoma, iškilo ir darbo vietos grėsmė. Taip, tie pokalbiai buvo ir dėl kitos darbo vietos.
– Ką reiškia siūlė paramą frakcijoje?
– Kad gali pasikalbėti.
– Su Tėvynės sąjungos frakcija?
– Turbūt ne su visa, taip nebūna, bet su vienu, kitu frakcijos nariu – taip.
– Kas per parama tai galėtų būti? Jūsų teikiamiems įstatymų projektams?
– Taip.
– Jūsų manymu, jis gali turėti tokią didelę įtaką?
– Nežinau. Frakcijoje turbūt ne, aišku, tikrai nežinau asmeninių santykių šeimoje. Aš tik pasakau faktą.
– Jums tai pasirodė keista, abejotina? Kodėl jūs šiame skandale G.Landsbergio uošvio kortą ištraukėte? Todėl, kad pateikiama, kad prezidentė su konservatoriais nori jūsų galvos?
– Tikrai ne. Aš neturiu tiek daug laiko dalyvauti visiškai politiniame gyvenime. Aš esu žemės ūkio ministras ir turiu labai daug darbo. Tikrai yra daug darbo žemės ūkio politikos srityje.
Kiek įmanoma stengiuosi kuo mažiau politikoje dalyvauti, po to tik truputį pradedi suprasti. Ir konkreti ekonominė žemės ūkio politika, be politikos plačiąja prasme, yra neįmanoma. Įstatymų projektai turi turėti palaikymą, daugeliu atvejų opozicijos, bet tikrai ne aš buvau iniciatorius susitikimų ir aptarimų.
– Pasakojate, kad žemės ūkyje esate praktiškai visą Nepriklausomybės laikotarpį. Nesigailite, kad nusprendėte sukti į politiką? Būtumėte ramiai savo ir kaimynų žemę aręs, nereiktų dabar aiškintis ir teisintis.
– Nemanau. Tai tikrai gera patirtis. Kadangi aš ir ne tik aš, paskutiniu metu gaunu palaikymo skambučių, elektroninių laiškų iš ūkininkų, žemės ūkio verslo atstovų.
Turbūt nelabai surasi daug tos srities žmonių, kurie pasakytų, kad žemės ūkio ministras yra kaip specialistas ne vietoje. Aš neslepiu, kad žemės ūkio ministro darbas yra įdomus, aš tikrai jaučiuosi savo vietoje. Kad galbūt neįvertinau politinių realijų, kažin, ar kas nors galėjo įvertinti, nes labai daug atėjo politikos naujokų.
Tame tarpe ir aš. Šiandien konservatorių frakcijoje daug kas sakė: mes turime didžiulę patirtį, kelintą kadenciją – taip, politinės patirties nėra. Žinoma, tos žmoniškos klaidos politikoje yra sunkiai atleidžiamos. Aš tikrai nesigailiu, viskas yra gerai.
– Kas vyksta su jūsų tėvų ūkiu?
– Aš jau dabar niekaip nesuvesčiau į tai, kas vyksta šiandien, nes daug kartų mes kalbėjomės. Mūsų šeimos ūkis yra Klaipėdos miesto plėtros zonoje. Ten nekilnojamo turto rinka tikrai aktyvi, žemė perkama, parduodama, statoma. Nuosavos žemės mes nuo pat 1990 m., kaip turėjom 20 hektarų, taip ir turim 20 hektarų, tenka nuomoti.
Pastaraisiais metais matėm, kad darėsi vis sunkiau. Tikrai nesinori kaimynams kelti problemų, nes tai gyvulininkystės ūkis – gyvuliai, mėšlas. Mes su kaimynais labai gerai sutariam ir darom viską, kad bet kokių konfliktų išvengtume. Bet gyvenimas yra toks, kad pats supranti.
Nes kaip pradėjom prieš 27 metus, buvo absoliutus vienkiemis. Apie jokias statybas nebuvo kalbos. Žinoma, tą reikėjo padaryti anksčiau. Šiandien mes apsisprendėm, kad reikia baigti žemės ūkio veiklą, gyvulius parduoti, žemės šiemet nebearsim, nebedeklaruosim.
– Tas ūkis visada buvo jūsų mamos vardu. Kodėl? Ūkininkavote juk jūs.
– Kadangi mes pradėjome ūkininkauti pagal valstiečių ūkio įstatymą, žemę galėjo gauti tik tame ūkyje dirbantys žmonės. Kadangi mano mama buvo melžėja, tėvelis, amžina atilsį, kalvis, jie buvo tame ūkyje tikrai gerbiami žmonės, tai buvo Tauralaukio daržininkystės tarybinis ūkis, priemiestinis.
Tikrai ne taip paprasta buvo pagal valstiečių ūkio įstatymą gauti žemę. O aš tuo metu dar buvau inžinierius Kaune, tai tikrai negalėjau tos žemės gauti.
Prašymą padavė mama ir ji įkūrė valstiečių ūkį. Dabar jau ūkininkų ūkį. Ir visada mamos ūkis ir buvo. Taip, daugeliu atvejų buvau ir idėjų generatorius, ir daug ką dariau, bet ūkis visą laiką priklausė mamai.
Ūkininko ūkyje, tai juridinis asmuo, šeimos narys gali dirbti. Niekada neturėjau darbinių santykių, nebuvau kaip samdomas darbininkas. Buvau kaip šeimos narys.
– Kokios aplinkybės priverstų jus pasitraukti iš šio posto?
– Premjero pasakymas. Premjeras ir su frakcija tartųsi.
– Labiau premjero ar Ramūno Karbauskio?
– Šioje vietoje tikrai yra perdedama. Su Ramūnu viskas tvarkoje, santykiai yra geri, bet mes labai nedažnai pasikalbam. Aš iki šiol stengiausi kuo mažiau dalyvauti politikoje, o dirbti kaip žemės ūkio ministras. Frakcijos nuomonė svarbi, bet užtektų vien premjero.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
