Tarp Švietimo ir mokslo ministerijos žadamų pokyčių – ugdymo ir dėstymo turinio keitimas, mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, mokinių bendravimo gerinimas ir patyčių mažinimas.
Ketinama 50 proc. mažinti pasiekimų skirtumus tarp didmiesčių ir regionų mokyklų, teikiant prastesnius rezultatus rodančioms mokykloms pagalbą. Tikimasi, kad aukštasias mokyklas pasieks geriau pasiruošę jaunuoliai.
Žadama, kad jau kitais metais vidutinis mokytojų atlyginimas kils 14 proc. sieks 1000 eurų. Geresnio gyvenimo pažadai žarstomi ir aukštojo mokslo atstovams. Nurodoma, kad dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc. arba 165 eurais „ant popieriaus“. Numatomas doktorantų stipendijų augimas – apie 370 eurų.
Taip pat žadama, kad 3000 didės valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius, daugiausia gamtos, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.
„Analizavome visus sektorius – bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, mokslą ir inovacijas. Norint, kad švietimo sistema dirbtų, kad joje augintume žmogų, kuris sėkmingai galėtų save realizuoti ir sistema atitiktų XXI a. lūkesčius, manome, kad pokyčiai tikrai reikalingi“, – ketvirtadienį surengtame pristatyme sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Anot jos, vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygemnis, nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo.
Daugiausia lėšų – mokytojams
Skirta 169 mln. eurų suma bus padalinta visoms švietimo sritims. Didžiausia šių lėšų dalis atiteks pedagogams. Ministrė, pabrėžė, kad mokytojų atlyginimai šiuo metu yra maži, neskatinantys jaunų žmonių rinktis šią sistemą.
Mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui skirta 49 mln. eurų. Pedagogų etatinį apmokėjimas įvedamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Atlyginimai kils ir dėstytojams bei tyrėjams. Jų algų kėlimui skiriama 31 mln. eurų. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai teks 12,5 mln. eurų. Įvesti nemokamoms bakalauro studijoms numatoma skirti 6 mln. eurų.
20 mln. eurų atiteks profesinių mokyklų tinklo optimizavimui ir efektyvinimui. Kiek mažiau, 15 mln. eurų, skiriama neformaliajam vaikų ugdymui. Kokybės krepšeliui numatoma skirti 12 mln. eurų, klasės krepšeliui – 11 mln. eurų, STEAM centrams steigti skiriama 5,4 mln. eurų.
Mažiausios sumos bus skiriamos: patyčių prevencijai ir laboratorijoms bei informacinėms technologijoms – po 2,5 mln., autobusams ir aikštynams – 1,2 mln., ugdymo turiniui ir vertinimui 0,7 mln., profesiniam orientavimui – 0,4 mln. eurų.
„2019 metais pagrindinis dėmesys, įgyvendant reformos darbus, pirmiausia skiriamas žmonėms, kurie dirba švietimo srityje – kils mokytojų, dėstytojų atlyginimai, doktorantų stipendijos. Jau šiemet mokytojų atlyginimų didinimui skirta 17 mln. eurų. Pokyčiai atlyginimų srityje turi būti“, – kalbėjo ministrė.
Be to, ji pabrėžė, kad mokyklos turi būti aprūpintos visa būtina šiuolaikine technika, kad moksleivius galėtų mokyti moderniai. Pasak ministrės, tarpautiniai tyrimai rodo, kad šioje srityje Lietuva atsilieka.
Esminiai pokyčiai
Numatoma, kad bendrajame ugdyme iki 2020 metų bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.
Ketinama ypatingą dėmesį skirti silpnesnėms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemiausi. Dar šiais metais per 700 mokyklų gaus 1-8 klasių ugdymui skirtos laboratorinės įrangos. Bus koreguojamas ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis.
Per šiuos metus visos profesinės mokyklos bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas. Profesinį mokymą ketinama orientuoti į valstybės ir darbdavių, regionų, atskirų visuomenės ir verslo sektorių poreikius.
Jau šiais metais mokiniai bus priimami realiau įvertinus darbo rinkos situaciją ir atitinkamai pakoregavus vietų skačių mokymo programose. Ketinama iš esmės sustiprinti praktinį mokymą, išplėtoti pameistrystės mokymo formą, o mokymo programas pertvarkyti į modulines, kad besimokantieji turėtų daugiau galimybių lanksčiai formuoti savo kvalifikacijų krepšelį.
Nemokamos ir trumpesnės studijos?
Anot viceministro Giedriaus Viliūno, ugdymo turinį ketinama atnaujinti ne tik bendrajame, bet ir aukštajame moksle. Taip pat kalbama apie planus trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų.
„Nenorime, kad šitas procesas nebūtų chaotiškas, mechaniškai trumpinant studijas“, – apie bakalauro studijų trumpinimą kalbėjo G.Viliūnas. Pasak jo, pirmiausia reikia peržiūrėti studijų programų turinį ir tada spręsti, kurios studijos gali būti trumpinamos, o kurioms reikia dabar skiriamių ketverių metų, kad būtų tinkamai paruošiami specialistai. Kolegijose siūlomos studijos netrumpėtų.
Vyriausybės plane numatoma, kad 3 tūkst. didės valstybės finansuojamų vietų skaičius gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse. Aukštojo mokslo atstovai nerimauja, kad nors vietų šiose studijose ir daugės, nėra pakankamai moksleivių, tinkamai pasiruošusių mokytis šiose studijų programose. Ministerija ketina šią problemą spręsti ne tik keisdama ugdymo turinį, bet ir gerindama mokytojų pasiruošimą.
Nors kalbama apie nemokamas bakalauro studijas visiems, pabrėžiama, kad siūlomų nemokamų vietų skaičius turės atitikti valstybės poreikius. Kitiems bus paliekama galimybė studijuoti savo lėšomis.
„Finansuojama vieta bus, bet nebūtinai ten, kur norima. Dabar mes turime daugiau kaip 20 proc. žmonių, kurie studijuoja biomedicinos studijose. Ar tikrai kas ketvirtas mūsų specialistas turi būti medikas?“ – pavyzdį pateikė viceministras.
Anksčiau valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad aukštųjų mokyklų reforma siekiama aukštąjį mokslą padaryti apskritai nemokamą.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad sprendžiant, kokiam kiekiui konkrečių sričių studentų finansuoti studijas, atsižvelgiama į tai, kokių specialistų reikia darbo rinkai.
„Valstybė apmoka visiems studijas, kur yra darbo vietos, kurios yra reikalingos tiek viešajame sektoriuje, tiek kur yra signalų bendrai iš darbo rinkos. Jeigu visi labai garsiai girdime signalus apie poreikį IT srityje, į tai ir turime orientuotis“, – aiškino J. Petrauskienė
Taip siekiama, kad visi baigę aukštąjį mokslą galėtų įsidarbinti pagal savo kompetencijas, nes šiuo metu yra sričių, kurių studijas baigę specialistai dirba su įgytu išsilavinimu nesusijusius darbus.
Planuojama, kad studijų programos taps lankstesnės ir intensyvesnės, pagrįstos mokslinėmis kompetencijomis, inovatyviais studijų metodais ir glaudesne sąsaja su praktika. Tikimasi, kad didinant stipendijas doktorantams ir tyrėjų atlyginimus, jauniems žmonėms daugės paskatų rinktis mokslininko karjerą.
Bus investuojama į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir dėstytojų pritraukimą.
