Artėjantys neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sistemos pokyčiai vienus gąsdina, kitiems įkvepia vilties. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiamas užimtumą reglamentuojančių teisės aktų paketas dar tobulinamas, tačiau, pasak Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Justo Džiugelio, svarbiausi akcentai jau sudėti. Tiesa, socialinės įmonės, patys neįgalieji ir verslo atstovai juos vertina skirtingai ir numatomus pokyčius vis dar bando savaip koreguoti.
„Tik“ ar „net“ – požiūrio klausimas
Socialinių įmonių reforma – vis dar atviras diskusijas kelianti tema, svarstoma ne tik įvairiose darbo grupėse, posėdžiuose ir pasitarimuose, bet aptarinėjama ir viešojoje erdvėje. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje apsvarsčius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamą užimtumą reglamentuojančių teisės aktų paketą, orientuotą į palankių galimybių neįgaliesiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje sukūrimą, netrukus žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie Lietuvos verslo konfederacijos atliktą darbdavių apklausą. Jame teigiama, kad nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą, tiek pat abejoja, kad tokį variantą rinktųsi ar svarstytų.
Stambiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje priminė, kad minėta konfederacija vienija nemažai socialinių įmonių, todėl galima suprasti, jog visuomenei teikia šios pusės nuostatas atspindinčią informaciją. Ji pasiūlė kitaip pažvelgti į apklausos rezultatus. Pakeitę vertinimo akcentą, turėsime visai kitokią, gerokai pozityvesnę situaciją – net 43 proc. darbdavių teigia, kad yra pasiruošę įdarbinti neįgaliuosius, nes mano, jog negalia tam netrukdo. O tai, pasak R. Skyrienės, tikrai geras rezultatas, rodantis, kad gyvename besikeičiančioje visuomenėje.
Auganti darbuotojų paklausa – niša neįgaliesiems
„Investors Forum“ vadovės teigimu, tai patvirtina ir neseniai atlikta investuotojų apklausa. „52 proc. jų sakė, kad planuoja priimti naujų žmonių, – teigė R. Skyrienė. – Bet kartu 90 proc. investuotojų pabrėžia, kad darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama, o darbo jėgos stygius auga nuo trečio 2014 metų ketvirčio. Todėl investuotojai ir kitos verslo asociacijos pradeda atsisukti į tokias grupes kaip neįgalieji, į atsargą išėjusius karininkus, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą.“
Jau yra ir puikių pavyzdžių. Štai „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje antrus metus negalios žmones kviečia prisijungti prie „UNIX akademijos“ – nemokamų „Linux“ administravimo kursų. Šie mokymai ne tik skatina gilinti žinias informacinių technologijų srityje, bet ir suteikia daugiau galimybių neįgaliesiems rasti darbą, jame įsitvirtinti. Atsakingas verslas ieško įvairių būdų.
Pasak R. Skyrienės, apklausa atskleidė ir dar vieną svarbią potencialių darbdavių nuostatą. Jie teigia, jog svarstydami bet kokius įstatymų pakeitimus, lengvatų programas, susijusias su neįgalių asmenų įdarbinimu, turime atsispirti nuo to, kad neįgalus darbuotojas yra toks pats kaip ir visi kiti, todėl neturėtume jo išskirti. Daugelyje pažangių pasaulio šalių tai savaime suprantama praktika. Ateina ji ir į Lietuvą, puikus pavyzdys – prekybos tinklas „Rimi“, jau gana seniai įdarbinantis neįgaliuosius.
Kurs palankesnes sąlygas įsidarbinti
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas J. Džiugelis apgailestauja, kad viešojoje erdvėje pasirodanti esmines pertvarkos idėjas iškraipanti informacija ne tik dezinformuoja neįgaliuosius, bet ir kuria nereikalingą baimės atmosferą – į jį besikreipiantys socialinėse įmonėse dirbantys žmonės pertvarkos bijo, nenori nieko keisti. „Socialinių įmonių pertvarka būtina dėl to, kad neįgalieji, turintys motyvaciją dirbti, turėtų palankesnes sąlygas įsidarbinti ir didesnes derybines galias tardamiesi dėl atlyginimų“, – sako J. Džiugelis. Pasak jo, daroma viskas, kad neįgalieji galėtų jaustis oriai, o ne vien dėkingi, kad apskritai turi darbą.
Seimo narys neslepia – diskusijos dėl socialinių įmonių prasidėjo gana seniai ir pasiruošimo darbai užtruko, tačiau dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau juda tinkama kryptimi. J. Džiugelis tikisi, kad gegužę įstatymų pakeitimų paketas pasieks Seimą ir diskusijos bus tęsiamos. Parlamentaras tikina, kad dialogas Seime vyks su visomis suinteresuotomis šalimis – pradedant atsakingu verslu ir baigiant socialinėmis įmonėmis. Pasak jo, visi bus išklausyti ir išgirsti, o racionalūs siūlymai papildys įstatymų paketą.
Parlamentaras tikino, kad reforma nebus „stumiama buldozeriu“ – bus numatyti protingi terminai, kada nustos galioti Socialinių įmonių ir įsigalios Užimtumo įstatymas. Planuojama, kad tai galėtų įvykti 2020 m. liepos 1 d. arba 2021 m. sausio 1 d. Taigi šiandien veikiančios socialinės įmonės turės pakankamai laiko reorganizuoti veiklą, prisitaikyti prie naujos tvarkos, numatančios, kad valstybės pagalba įdarbinant neįgaliuosius galės naudotis visos atviroje rinkoje veikiančios įmonės.
7 ar 40 tūkstančių?
Socialinių įmonių atstovų teigimu, po numatomos pertvarkos darbo gali netekti daugiau kaip 7 tūkst. dabar šiose įmonėse dirbančių neįgaliųjų. Reformos šalininkai pateikia visai kitokius skaičius – tikimasi, kad nauja tvarka, kai valstybės parama bus skiriama ne įmonei, o konkrečiam žmogui, sukurs palankesnes sąlygas papildomai įsidarbinti 40 tūkst. neįgaliųjų. J. Džiugelis sako, kad vienas reformos tikslų – pasiekti Europos valstybių vidurkį: jose dirba apie 47 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų.
Seimo Neįgaliųjų teisių komiteto pirmininkas primena, kad neketinama atsisakyti darbo užmokesčio subsidijos už sunkiausios negalios asmenų įdarbinimą. Jie galės pasinaudoti ir daugybe paslaugų, padedančių dirbti kuo savarankiškiau. Darbo biržoje (kiekviename jos padalinyje) atsiras specialiai darbui su neįgaliaisiais paruoštų atvejo vadybininkų, kurie padės rasti darbą, suves darbuotojus su darbdaviais. Numatyti ir darbo asistentai, padėsiantys, jeigu pačiam neįgaliajam bus sunku susitvarkyti.
Vienu esminių dalykų J. Džiugelis vadina numatomas kvotas viešajam sektoriui (ne privačiajam, kaip klaidinta visuomenė). Jo nuomone, šis žingsnis – ne tik praktinis, bet ir turi didelę vertę. Jis parodo, kad valstybei rūpi neįgalūs žmonės, kad jie gali būti lygiaverčiai darbuotojai.
Netrukus Darbo biržoje turėtų atsirasti duomenų bazė, arba paieškų portalas, kuriame bus skelbiami įsidarbinti norinčių neįgaliųjų gyvenimo aprašymai, padėsiantys darbdaviams rasti darbuotojų. Neįgaliesiems nereikės slėpti savo negalios, nes didžiausias dėmesys bus skiriamas jų gebėjimams, kvalifikacijai, o ne medicininėms išvadoms.
„Labai svarbi ir paties žmogaus laikysena: ar kalbėtis su darbdaviu jis eina kaip liepto galą priėjęs žmogus, ar oriai, nesilankstydamas aptaria galimybę dirbti, pristato savo gebėjimus“, – sako J. Džiugelis. Pasak jo, valstybė deda visas pastangas, kad norintis dirbti neįgalus žmogus jaustųsi orus ir visavertis pilietis.
