Tačiau laisvės kanapėms reikalaujantys atremia, kad kanapės pardavinėjamos juodojoje rinkoje, netgi mokykloje gali nusipirkti žolės. Tik kai ji pardavinėjama nelegaliai, niekas negali užtikrinti kokybės, o ir mokesčių valstybė nesurenka. Kas teisūs – laisvės kanapėms reikalaujantis jaunimas ar buvę narkomanai?
28-erių Vytautas Rubys dabar gyvena nuošaliame kaime miškų apsupty, sodyboje, tapusioje reabilitacijos centru. Jis gyvena su dešimčia likimo draugų – buvusių narkomanų, bandančių sugrįžti į normalų gyvenimą.
„Aš reabilituojuosi, esu priklausomas 9 metus. 14-os metų pradėjau rūkyti žolę, tada prasidėjo stipresni narkotikai. Kai 19-os išvažiavau į Angliją, pradėjau vartoti heroiną ir visiškai pasikeitė gyvenimas“, – „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7” pasakojo buvęs narkomanas V.Rubys.
Vaikino gyvenime būta tamsių spalvų. Kai norėjosi gauti narkotikų, priemonės nebuvo svarbios.
„Viską vertini pagal narkotikus. Žiūri į daiktą ir galvoji, ar iš jo būtų įmanoma gauti dozę. Pamatai, pavagi, manipuliuoji žmonėmis – pradžioje šeimoje, žmonėmis, kurie pasitiki. Pasiskolini, sakai, kad reikia tam ir tam, o tėvai tau padės, kol nepamatys, kad kažkas negerai“, – sakė V.Rubys.
To paties likimo Žana Panova irgi bando iš naujo kabintis į gyvenimą. 9 pragaro ratus perėjusi jauna moteris sako, kad viskas prasidėjo nuo smagių ir, atrodė, nekaltų pasisėdėjimų.
„Man nuo narkotikų ir alkoholio buvo epilepsija. Po to atsirado priklausomybė alkoholiui. Detoksai, lašelinės, o sustoti negali. Guliesi ant preparatų, nes pati niekaip nesusitvarkai. Ir taip 15 metų su pertraukomis. Jeigu vieną kartą paragausi, savo jėgomis niekaip negali sustoti“, – pasakojo Ž.Panova.
Žana – buvusi mokyklos pirmūnė, buvusiems jos mokytojams net sunku būtų patikėti, kad gerai mokykloje besimokiusi mergina tapo narkomane.
„Mūsų buvo nedidukė kompanija, 4 žmonės. Iš pradžių pradėjau rūkyti žolę per išeigines, po to dažniau, per progas. Vėliau prasidėjo „Ecstasy“, heroinas. Aš nesileidau, o draugai pradėjo leistis, nes ekonomiška – mažesnė dozė, didesnis kaifas“, – pasakojo Žana.
Moteris ne kartą buvo atsisakiusi narkotikų, bet po metų, kartais trejų vėl grimzdavo į tą pačią purviną narkotikų upę.
„Aš vaikščiojau į anoniminį klubą, mane vadindavo slidinėtoja. Jeigu nevartoju, randu darbą, galiu sumokėti už butą. Jeigu vėl kažką pavartoju, kuo toliau, tuo greičiau krentu į dugną“, – pasakojo moteris.
Neringai dar tik 21-eri, o patirties turi tiek, tarsi gyvenimo būtų nugyvenusi dvigubai. Pagunda vėl grįžti prie svaigalų didžiulė.
„Jau trečia savaitė man yra vėl potraukis narkotikams. Esu atkrytyje, bet bandau susitvarkyti. Į virtuvę pastatė, visą dieną stresavau, bet pradedu po truputį tvarkytis“, – pasakojo buvusi narkomanė Neringa Jonušaitė.
Narkotikai jai ir sugyventiniui buvo ir maistas, ir vaistas. Be maisto pora galėjo ilgiau ištverti nei be narkotikų.
„Draugui praskėliau antakį, nes jis mane smaugdavo, kankindavo. Po kiek laiko sužinojau, kad mane norėjo iškeisti į butelį. Pažįstamas ateidavo, narkotikus mėtydavo ant stalo, iš pradžių nemokamai, kol galiausiai draugas nepradėjo lupinėti rozečių ir mašinoms vogti priekinius stiklus, kad užsidirbtų narkotikams. Iš buto išmetė, nes lombarde buvau užstačiusi vien todėl, kad gaučiau narkotikų“, – pasakojo Neringa.
Savo patirtimi reabilitacijos centro gyventojai nutarė pasidalyti kanapių kultūros dienos išvakarėse. Renginio organizatoriai siekia, kad kanapės Lietuvoje būtų legalizuotos.
„Tai ir rekreacija, ir medicininis panaudojimas – pramonė, stiprėjanti pasaulyje. Parūkai ir atsipalaiduoti. Tai narkotikas, bet ne baisesnis negu šiuo metu legalūs narkotikai. Ir, kaip moksliniai tyrimai rodo, yra žymiai saugesnė substancija vartoti atsipalaidavimui“, – teigė kanapių legalizavimo iniciatorius Laurynas Palaima.
Reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ vadovas Marijus Balčiūnas teigia, kad kelias į priklausomybę būtent ir prasideda nuo kanapių.
„Kiekvieno blaiviai mąstančio žmogaus paklausk, ar gerai, ar blogai. Tai narkotikas. Aš dirbu su priklausomais žmonėmis, 80 proc. jų pradėjo nuo nekaltos žolytės, o po to norėjosi kitų narkotikų, kol galiausiai pradėjo vartoti heroiną ir tapo niekam nereikalingi žmonės“, – teigė M.Balčiūnas.
Tačiau kanapių legalizavimo iniciatoriai siūlo Lietuvai žiūrėti į kitų šalių pavyzdžius.
„Rekreacijai galima imti Ispanijos pavyzdį. Jie turi klubus, ten registruojami klubo nariai – kas išaugina, kiek išaugina. Yra kažkokie kontrolės svertai, kad galėtų kontroliuoti. Pas mus niekas rizikų nevaldo, mes turime didelę problemą su ligoniais, teistumu. Kai eksperimentuodami jaunuoliai patenka į teisėsaugos rankas, yra psichologinės traumos – niekam nuo to ne geriau“, – teigė Žaliojo žiedo draugijos vadovas Andrius Ramonas.
„Mes turime žiūrėti į savo tautos žmones, tai yra didelė problema. Jūs net neįsivaizduojate, kaip sunku reabilituoti žmogų, kuris turi priklausomybę nuo narkotikų. Taip sunku pakeisti žmogaus mąstymą, nes taip sunkiai įsišaknijusi priklausomybė. Ne taip paprasta jį reabilituoti ir integruoti į visuomenę“, – teigė su priklausomybę turinčiais asmenimis dirbantis M.Balčiūnas.
Žolės vartojimo skaičiai stulbina. Nors šis narkotikas yra uždraustas, už nedidelį jos kiekį gresia baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai kanapių aptinka pačiose netikėčiausiose vietose.
Kanapių šalininkai sako, kad laikas nustatyti šio augalo platinimo sąlygas, kada ir kur kanapėmis būtų galima prekiauti. Kanapės esą galėtų net gerokai papildyti valstybės biudžetą.
„Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad jei uždrausta, tai nevartojam, o jeigu nedrausime, visi vartos. Realiai niekas nepasikeis, tik tiek, kad tų, kas vartoja, jūs nematote ir nematysite. Mokės mokesčius, viskas bus legalu ir nieko nesodins į kalėjimą. Mokesčiai galėtų būti pakankamai dideli. Kolorade surinko perviršį, todėl statė mokyklas, didino atlyginimus ir visi gerai gyveno“, – teigė kanapių legalizavimo iniciatorius Laurynas Palaima.
Dauguma narkomanų sako juodąjį gyvenimo tarpsnį pradėję nuo žolės dar mokyklos suole.
„Matydavau, kad pažįstamas paslapčiom žolę mokykloje pardavinėjo, sako: nori pamėginti? Pamėginau ir pasigailėjau. Juokiausi, juokiausi, o mokytoja sako: kas tau darosi. Sakiau, kad viskas gerai, o buvau parūkiusi 13-os metų“, – pasakojo Neringa.
„Pirmą kartą pabandžiau mokykloje. Susimesdavom iš pinigų, kuriuos gauni pavalgyti. Tada pradėjo nebeužtekti vieno parūkymo, pradėjau imti didesniais kiekiais, pardavinėti ir nemokamai parūkyti iš uždirbtų pinigų“, – sakė Vytautas.
„Kai aš parūkiau, buvau apie 16-os metų. Visi gerdavo, o aš su vyresniais kompanijoje žolytės parūkydavau. Viskas prasidėjo nekaltai nuo žolytės, bet pasekmės siaubingos“, – pasakojo Žana.
Buvę narkomanai aiškina, kad juodojoje rinkoje perkama žolė nekokybiška, galima nusipirkti narkotiko, purkšto žiurkių nuodų tirpalu.
„Tada prasideda haliucinacijos, jie tampa emociškai buki žmonės. Tas narkotikas labai stipriai veikia ir galiausiai išsivysto šizofrenija. Tai daroma, kad narkotikas būtų labiau perkamas, pardavėjai yra suinteresuoti kuo daugiau žmonių įtraukti, kad tai atneštų pinigus“, – teigė M.Balčiūnas.
Kanapių legalizavimo šalininkai sako, kad kokybė yra vienas iš legalizavimo motyvų.
„Lietuvoje baisi situacija, nes žymiai lengviau gauti sintetinių tablečių, negu geros, kokybiškos, išdžiovintos kanapės žiedo. Čia ir yra esmė: jeigu pradėtume kalbėti apie tai, supažindinti, būtų informacijos sklaida, žmonės žinotų apie rizikas. Dabar sakoma, kad jeigu rūkysi, tapsi narkomanu ir mirsi. Tada nueina žmogus į internetą, pasižiūri, kad nemirs ir galvoja, kad jam meluoja“, – teigė L.Palaima.
Jauniausi asmenys, pabandę kanapių, yra 12-mečiai. Jaunimas nuo 15 metų iki 24-erių šio narkotiko nurodo vartoję neseniai. Šiuos statistikos duomenis kanapių legalizavimo šalininkai laiko koziriu, esą legalizavus žolę būtų galima nustatyti amžiaus ribą.
Apklausos būdu surinktos statistikos duomenimis, Lietuvoje kas penktas 25-34 metų amžiaus žmogus yra vartojęs kanapių bent kartą gyvenime. Apie 11 proc. respondentų žino, kur jų nusipirkti.
„Jeigu atkreiptų dėmesį, kiek parduotuvėse nuperkama popieriukų sukti filtriukams, kurie naudojami ne tabakui, o kanapėms, galima paskaičiuoti mastus. Vartotojų skaičius didelis, mes turime šešėlį, kurio niekas nekontroliuoja“, – teigė Žaliojo žiedo draugijos vadovas A.Ramonas.
Balandžio 20-ąją kanapių suktinių mėgėjai laiko savo diena. Lietuvoje jau trečius metus iš eilės tą dieną kanapių šalininkai organizuoja renginius, reikalaudami laisvės kanapėms. Tačiau 70 proc. Lietuvos gyventojų kanapių legalizavimui nepritaria.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
