Strategiją jau patvirtino Vyriausybė, dabar ji keliaus į Seimą, kur turės vyks diskusijos ir bus sprendžiama ar jai pritarti. Ministras L.Kukuraitis antradienį sakė, kad strategija nėra veiksmų ar priemonių planas, o tik koncepcija.
„Tai, ką atnešame į Seimą yra tas koncepcinis dokumentas. Žinome, kad priemonių plane pasimato tikrieji prioritetai. Lygiagrečiai organizuojame priemonių planas, tam tikros priemonės pateiktos viešoms diskusijoms, iki gegužės 24-osios laukiame įvairiausių siūlymų priemonių planui“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Strategija siekiama sistemiškai spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją migracija, gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Gimstamumas geras, bet krenta
Pasak ministro, akivaizdu, kad jei 2002 metais ir natūralios gyventojų kaitos, ir emigracijos skaičius buvo lygiavertis, tai pastaraisiais metais migracija dominuoja. Kalbėdamas apie gimstamumą, L.Kukuraitis pripažino, kad tais pačiais 2002 metais mūsų šalyje buvo gimstamumo duobė ir nuo tų metų lipame į viršų.
„Šitas rodiklis yra palyginus neblogas Europos kontekste, mes užimame 6 vietą pagal gimstamumą vienai moteriai. Neretai, kai aš nuvažiuoju į Europą diskutuoti, manęs klausia, kad jūs, lietuviai, taip gerai darot, kad tiek daug gimsta.
Žinome, kad natūralią kaitą užtikrinti reikia 2,1 gimstančio vaiko. Europa natūraliai sensta ir mažėja, bet 1,7 kai kurioms šalims atrodo nepasiekiama, taip pat ir mūsų kaimynei Lenkijai“, – sakė L.Kukuraitis.
Ministro nuomone, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos gimstamumo rodiklis yra gan geras, tai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos. Tai, kad mūsų šalies šeimos gali sau leisti dvejus metus auginti vaikus ir už tai gauti valstybes paramą, pasak L.Kukuraičio yra dosnu.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos gimstamumo lygis tenkantis vienai moteriai yra gerai, kol ta moteris neišvyksta. Nuo 2000-ųjų mūsų šalyje kasmet, net ir atsižvelgiant į aukštą emigracijos lygį, gimsta apie 30 tūkst. vaikų. Tiesa, praėjusiais metais fiksuotas mažesnis nei 30 tūkst. gimstamumas.
„Tai yra normalu, nes emigruoja daug. Pagal „Eurostat“ prognozes, iki 2050 metų vos ne dvigubai turėtų sumažėti to amžiaus, kurios gali gimdyti moterų skaičius. Tai yra ta duobė, į kurią mes žiūrime ir sprendžiame problemas“, – statistika dalinosi ministras.
Daugėja senyvo amžiaus žmonių
Anot L.Kukuraičio, nors Lietuvoje pagyvenusių žmonių skaičius visuomenėje neauga, tačiau išliekantys dideli darbingo amžiaus žmonių emigracijos rodikliai lemia, kad senjorai sudaro vis didesnę procentinę Lietuvos visuomenės dalį.
2000-aisiais buvo skaičiuojama, kad senjorai sudaro 13 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad šis skaičius padidėjo trečdaliu. Vidutinė gyvenimo trukmė pagal lytį rodo, kad nors visuomenėje sensta ir vyrai, ir moterys, pastarosios vis dar gyvena 10 metų ilgiau.
„Turime didžiulę bėda ir esame vieni pirmaujančių Europoje pagal šį rodiklį. Tačiau bendra tendencija senėjimo egzistuoja. Pas mus skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės yra didžiausias Europoje“, – sakė L.Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras pastebėjo, kad didžiausias pastangas reikia dėti į jaunimo susigrąžinimą, nes būtent jauni, darbštūs žmonės yra tie, kurie emigruoja dažniausiai. Tai smarkiai prisideda prie Lietuvos visuomenės senėjimo. Prognozuojama, kad Lietuvos visuomenėje didžiausias procentas senjorų bus nuo 2030 iki 2040 metų.
„Pagrindinė Lietuvos problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas. Neužtikrinama natūrali gyventojų kaita, migracinis balansas. Taip pat gyventojų amžiaus struktūros pokytis, keičiasi mūsų senjorų santykis su kita gyventojų dalimi“, – kalbėjo ministras.
Kelia tris tikslus
Strategijoje numatomi trys tikslai, kuriuos įgyvendinus Lietuvos demografinė padėtis turėtų gerėti: mažiau žmonių emigruotų, gimtų daugiau vaikų, o tai lemtų, kad lėtėtų visuomenės senėjimo procesai.
„Šiuo metu mes tikrai pradedame stigti žmonių, darbuotojų, įžengiame į tą krizinį laikotarpį, demografinės duobės perspektyvą. Prastas socialinis saugumas, aukšta nelygybė, nepakankamos savirealizacijos galimybės, pagarbos žmogui, tolerancijos, teisingumo stoka“, – priežastys, dėl kurių emigruoja lietuviai, vardino ministras.
Be to, jis pažymėjo, kad labai trūksta paslaugų šeimoms, ypač susijusių su vaiko priežiūra. Regionuose šiomis paslaugomis naudojasi tik apie 60 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad apie 40 proc. vaikų regionuose auga tik šeimos aplinkoje. Ministras mano, kad tokių vaikų galimybės žengti į mokyklos aplinką yra nelygiavertės, palyginus su tais, kurie gauna viešąsias paslaugas. Be to, trūksta finansinės pagalbos šeimoms, pagalbos įsigyjant būstą ir pan.
Vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strategijoje nurodytų tikslų yra kurti šeimai palankią aplinką. Siekiama, kad šeimoms būtų sudarytos sąlygos derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas. Taip pat gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę ir prieinamumą.
Siekiama, kad būtų sudaromos sąlygos lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešajame gyvenime ir šeimoje. Numatoma, kad turi būti plėtojamos finansinės paskatos ir būsto pasirinkimo galimybės šeimoms, auginančioms vaikus.
Pasak ministerijos, turi būti gerinama šeimos sveikatos būklė, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes. Siekiama ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.
Antrasis tikslas yra užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą. Tai bus daroma skatinant išvykusiuosius sugrįžti, kviesti atvykti užsieniečius, stiprinant Lietuvos gyventojų ekonominę gerovę, socialinį saugumą, psichologinę gerovę, susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka, vykdant veiksmingą diasporos politiką.
Trečiasis tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę. Tai bus daroma užtikrinant vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, darbo rinkoje bei garantuojant jų finansinį saugumą, užtikrinant galimybes mokytis visą gyvenimą.
„Pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių. Stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą“, – rašoma ministerijos tiksluose.
