Nors Lietuvoje gamtos stichijos nėra dažnas reiškinys, Lietuva pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įdiegė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS), kuri per keliolika sekundžių apie pavojų gali įspėti milijonus gyventojų. Iki šiol Europoje panašią sistemą yra įsidiegusi tik Olandija.
Veikia net išjungus garsą
GPIS – aukščiausio prioriteto būdu siunčiamas pranešimas, kuris vartotojus pasiekia net tuomet, kai mobilieji tinklai užimti, o telefonai garsinį signalą siunčia net tuomet, kai veikia tyliuoju režimu.
Įspėjimus apie pavojų tuo pačiu metu gali gauti 4,2 milijono mobiliojo ryšio vartotojų. Tiek mobiliojo ryšio abonentų registruota Lietuvoje.
Naujausių tyrimų duomenimis, šią paslaugą savo telefonuose yra aktyvinę apie 25 procentus gyventojų, tačiau yra ir tokių, kurie pareigūnams skambina klausdami, kaip ją išjungti, – juos erzina įspėjamųjų žinučių garsas.
Daugiau informacijos – internete
Ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį pavojų? Perspėjimo žinutėse, į kurias telpa 325 simboliai, PAGD pareigūnai pateikia ir interneto svetainių www.LT72, www.vpgt.lt, www.meteo.lt nuorodas. Jose apsilankę gyventojai gali sužinoti daugiau informacijos, kaip elgtis per potvynius ar pučiant stipriam vėjui.
Apie gamtos reiškinių keliamus pavojus per šešerius GPIS veikimo metus gyventojai buvo įspėjami dažniausiai.
Susipažinę su meteorologų informacija PAGD specialistai sprendžia – įspėjimus apie artėjančią stichiją siųsti visiems ar tik konkrečiam regionui. Vėjai ir audros paprastai siaučia ne visoje šalyje, tad pranešimai dažniausiai siunčiami tik į pasirinktą teritoriją. Visoje Lietuvoje išdėstyti mobiliojo ryšio bokštai ją leidžia nustatyti gana tiksliai.
Pranešimai – trimis kalbomis
Pranešimus apie gamtos stichijas ar kitus pavojus gauna ir toje teritorijoje esantys užsieniečiai, jei jų telefonuose aktyvi korinio transliavimo funkcija. Pranešimai perduodami lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Kokia kalba juos gauti, gyventojai gali pasirinkti patys.
„Galime tik pasidžiaugti, kad dauguma nelaimių Lietuvoje nėra labai pavojingos žmonių gyvybei ir sveikatai, bet nesinori, kad perspėjimo sistema būtų vertinama tik kaip įspėjimas apie oro sąlygas. Tai tik dalis grėsmių – gyventojus įspėjame ir apie socialines, ir apie technines grėsmes“, – sakė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Prieš metus dėl pranešimų siuntimo GPIS sistema buvo sudarytos sutartys su Policijos departamentu ir Lietuvos kariuomene, todėl gyventojai įspėjami ir apie eismą sutrikdžiusias avarijas, ir apie kariuomenės pratybas.
Nustebino žinia apie lokį
Pasinaudoti GPIS sistema norėtų ir kitos tarnybos. PAGD pareigūnai yra sulaukę ir Nacionalinio kraujo centro prašymo pranešti apie tai, jog trūksta kraujo, tačiau tai nuspręsta daryti tik išskirtiniais atvejais.
„Iš tiesų šią sistemą turėtumėme naudoti tais atvejais, kai žmogui iš tiesų gresia kažkokia nelaimė, pavojus, ir duoti patarimų, kaip elgtis“, – aiškino E.Geda.
Daugiau nei pusė GPIS išsiųstų pranešimų – apie gamtos reiškinius, kiti įspėjimai – apie gaisrus, eismo nelaimes.
Pasitaiko ir iš pirmo žvilgsnio kuriozinių pranešimų. Prieš keletą metų policija yra prašiusi pranešti, jog Joniškyje pabėgo lokys. Tuo metu šiame rajone vyko progresyviosios muzikos festivalį, o besilinksminantys jaunuoliai šį pranešimą palaikė pokštu.
Nuo 2016 metų išsiųsti perspėjimo žinutes gali ir pačios savivaldybės, šia technologija jos naudojasi vis dažniau.
