Vyriausybės ataskaitos kritika: keistas žanras ir pamirštos žmogaus teisės

Vyriausybė visai neseniai Seimui pristatė savo ataskaitą, kurioje džiaugėsi gerėjančiu gyvenimu. Antradienį parlamentarai žengė toliau – surengta specialioji diskusija ataskaitai aptarti. Diskusijoje ministrų kabineto ataskaita sulaukė ir liaupsių, ir aršios kritikos.

Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime aptarta Vyriausybės ataskaita.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Kubilius<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Kubilius<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Juozas Olekas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 24, 2018, 11:49 AM, atnaujinta Apr 24, 2018, 12:26 PM

Neaišku, kas turi būti rašoma

Konservatorius Andrius Kubilius kalbėjo, kad dėmesį reikia atkreipti į vieną esminę problemą: „Kas tai yra per žanras Vyriausybės ataskaita?“ Anot jo, kuo toliau, tuo labiau pats Seimas nežino, kas tai yra, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti ir ką ji toje ataskaitoje turi pasakyti.

„Taip jau yra susiklostę, kad iki šiol Vyriausybės ataskaitos žanras yra labiau paprotinė negu kaip nors sureguliuota teisė. Aš kiek bandžiau peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kurie apibrėžia, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai radau vienintelį sakinį Seimo statute: „Kiekvienais metais iki kovo 31-os dienos Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą“, – kalbėjo A.Kubilius, kad ataskaitoje turi būti pateikti ir artimiausios veiklos prioritetai.

Pasak konservatoriaus, Vyriausybės įstatyme apie tokią ataskaitą nerašoma nieko. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad būtų galima susitarti dėl iniciatyvos ir kuriame nors dokumente žymiai aiškiau apibrėžti, už ką ir kokiu būdu turi atsiskaityti Vyriausybė.

A.Kubilius šiai ataskaitai prilygino kasmet teikiamą LRT ataskaitą. Tada, kaip kalbėjo politikas, Kultūros komitetas klausė, ar LRT tinkamai pateikė ataskaitą, o ši atsakė, kad nežino, už ką turi atsiskaityti.

„Labai panašiai yra su Vyriausybe. Kadangi nėra apibrėžta, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai ji rašo, ką nori parašyti. Tada ataskaita nėra apie Vyriausybės veiklą, o surašoma tai, kas apskritai pernai vyko Lietuvoje“, – dėstė konservatorius.

Trūksta dėmesio žmogaus teisėms

Liberalė Aušrinė Armonaitė ataskaitoje rado ir pozityvumo. Pasak jos, yra akivaizdus kai kurių ministrų noras konsoliduoti dalį valstybės funkcijų, taip mažinant biurokratiją, reformuojant viešąjį sektorių į geresnę pusę.

Kaip dar vieną teigiamą dalyką ji paminėjo valstybės valdomų įmonių pertvarką. Taip pat A.Armonaitė teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos norą pertvarkyti universitetų tinklą ir gerinti studijų kokybę.

Vis dėlto Seimo narė sakė, kad buvo dvi sritys, kurių ataskaitoje pasigedo: „Pirmiausia tai dėmesys skaitmeninei ekonomikai. Iš tiesų yra Vyriausybės ataskaitoje šiek tiek detalių, bet kol kas tai yra daugiau deklaracijos ir labai mažai rezultatų. Jeigu mes pasižiūrėtume į skaitmeninės ekonomikos ir informacinės visuomenės tarptautinius reitingus, iš tikrųjų Lietuvos rodiklius ten smukdo būtent valstybės vaidmuo.“

Anot jos, prie žemo Lietuvos reitingo prisideda menkai veikiančios elektroninės paslaugos, menkai atverti valstybės valdomi duomenys, investicijos į žinias ir kompetencijas. Ji teigė, kad reikėtų daugiau proveržio ir daugiau rezultatų.

„Dažnas ministras, viceministras sako, kad Lietuva neblogai atrodo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Taip, tai tiesa, mes esame apie vidurkį. Bet pažiūrėkime, kaip atrodo ES globaliame kontekste. ES nusileidžia Pietų Korėjai, nusileidžia JAV, Japonijai, Australijai. Būkime tie, kurie eina į priekį sparčiau negu ES“, – kalbėjo parlamentarė. 

A.Armonaitė sakė, kad taip pat pasigendama išmanių sprendimų, kuriuos valstybė įsigyja per viešuosius pirkimus. Anot jos, to faktiškai nėra. 

Be to, liberalė teigė, kad ataskaitoje smarkiai trūko dėmesio žmogaus teisėms ir jos pateiktos kaip eksportui skirtos idėjos tarptautinėje erdvėje. Jos nuomone, valdžia rūpinasi žmogaus teisėmis tarptautinėje erdvėje, bet pamiršta pasirūpinti tuo, kas vyksta po nosimi. 

„Čia, parlamente, sklando abortų draudimo idėja, lyties keitimo operacijų draudimo idėja, sklando įvairios interpretacijos dėl priklausomybių gydymo, priklausomybių politika vykdoma per Baudžiamąjį kodeksą.

Pasigendu sveikatos apsaugos ministro balso, lyderystės šiose temose. Kai yra lyderystės vakuumas, parlamente labai greitai talibaniškos idėjos užpildo tą vakuumą ir mes turime tokias iniciatyvas, kurios Lietuvą tempia atgal“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė A.Armonaitė. 

Kurį laiką dirbo kartu

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad jam sunku vertinti Vyriausybės ataskaitą, nes devynis mėnesius dirbo su šia valdančiąja dauguma ir spėjo kai kuriuos darbus padaryti. Be to, jis pastebėjo, kad ataskaitoje minimi ir praėjusios Vyriausybės pradėti darbai. 

„Ataskaita yra toks metas, kai reikia pasižvalgyti ir į tuos darbus, kurie buvo nepadaryti ar padaryti iš dalies. Mes turime tam tikrus įrankius vertinti Vyriausybės darbą“, – kalbėjo J.Olekas. 

Jis priminė, kad ne kas kitas, o pats Seimas patvirtino Vyriausybės programą, kurioje surašyti darbai, kuriuos Vyriausybė žada padaryti per kadenciją. Be to, yra ir kitas dokumentas – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. 

„Čia mes jau galime pastebėti pirmų metų klūptelėjimus. Darbų plane numatyta, kad bus įvestas mokytojų etatinis apmokėjimas. Sprendimai – to nukėlimas iš 2017 į 2018 metus. Tokie darbai nepadaryti ir kitose srityse, nukelti į kitus metus“, – kalbėjo J.Olekas. 

Tarp tokių „klūptelėjimų“ jis paminėjo ir krašto apsaugos, sveikatos apsaugos, reformų srityse. Vis dėlto, jis sakė, kad didžiausią rūpestį kelia tai, kad skurdžiose šeimose, kurios augina vaikus, skurdas ir toliau auga. 

„Ta reforma, kuri buvo pasiūlyta dėl vaiko pinigų, kai atimta iš tėvų, kurie turėjo didesnį NPD ir skirta tik parama vaikui, tai paėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kitą nėra paramos skyrimas. Patys skaudžiausi dalykai, kai kalbame apie skurdo mažinimą, o jis nemažėja“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas. 

Jam nerimą kelia ir atlyginimų kėlimas. Anot, dirbantiems švietimo, kultūros, savivaldos sektoriuose darbo užmokestis padidinamas keliais ar keliolika eurų, o dirbantiems jėgos struktūrose – beveik tūkstančiu eurų per mėnesį. 

Liaupsino potencialius partnerius

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius vos stojęs į tribūną pradėjo girti Vyriausybės ataskaitą. 

„Akivaizdu, kad valdančioji dauguma ir ypač Vyriausybė yra efektyviai ir energingai dirbanti, imasi daug veiksmų, reformų, kurių galbūt ankstesnės Vyriausybės nebuvo išdrįsusios imtis“, – sakė J.Narkevičius. 

Tokį teigiamą jo požiūrį galėjo lemti tai, kad jau seniau kalbėta, jog LLRA-KŠS yra potencialūs oficialios daugumos Seime neturinčių valdančiųjų partneriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.