Didžiausios Lietuvoje kriptovaliutų „kasyklos“ įkūrėjas 26 metų P.Aršauskas siūlo premiją tam, kuris suteiks informacijos apie asmenis, apvogusius Švenčionių rajone esančią sodybą.
Iš jos nusikaltėliai išnešė 40 200 JAV dolerių (32 659 eurus), kuriuos vilnietis laikė tėvui Virginijui Aršauskui priklausančios sodybos pirtyje.
Žinojo, kur ieškoti pinigų
Plėšikai šioje sodyboje Šakimo viensėdyje apsilankė savaitgalį.
Jie atvyko melsvai žalios spalvos automobiliu, pro išdaužtas pirties duris patekę į vidų išvertė patalpas ir, radę pinigus, dingo kaip į vandenį.
Kad buvo apiplėšti, sodybos šeimininkai pastebėjo šeštadienio vakarą. P.Aršauskas iškart kreipėsi į policiją ir viešai paprašė žmonių pagalbos ieškant nusikaltėlių.
„Nuostoliai yra 40 200 dolerių, tačiau mano šeimai palyginti mažą sumą pavogę asmenys neįvertino, jog mūsų 10 hektarų sodybos valdose stovi daugybė vaizdo kamerų“, – pareiškė P.Aršauskas.
Svarbiausia – išsiaiškinti
Verslininkas teigė, kad visi pagrobti pinigai buvo 100 dolerių kupiūromis, ir pažadėjo 5000 eurų premiją asmenims, kurie galės suteikti vertingos informacijos apie jo sodyboje apsilankiusius neprašytus svečius.
Ši suma, anot P.Aršausko, gali būti ir keliskart didesnė.
Verslininkas pabrėžė, kad jo šeima už surastus kaltininkus tikrai nepagailėtų pinigų, nes svarbiausia – išsiaiškinti tiesą.
Asmenų, kurie apvogė P.Aršausko sodybą, policija vakar dar nebuvo nustačiusi.
Mėgsta puikuotis turtais
P.Aršauskas jau ne vienus metus gyvena iš kriptovaliutų „kasimo“ ir savo turtus mielai demonstruoja socialiniame tinkle.
Šių metų vasarį P.Aršauskas džiūgavo už 250 tūkstančių eurų Londone nusipirkęs prabangų „Lamborghini“ automobilį ir gyrėsi, kad jam išleistą sumą prekiaudamas kriptovaliutomis uždirbo maždaug per pusmetį.
Tiesa, netrukus P.Aršausko automobilis buvo pastebėtas vienoje sostinės automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytas iškart per dvi neįgaliesiems skirtas vietas.
„Mano automobilis, na, ir ką“, – tąkart pasiteiravus apie nusižengimą jo visiškai nesureikšmino P.Aršauskas.
Šiek tiek anksčiau paliktas neįgaliųjų vietoje buvo užfiksuotas ir kitas jo prabangus automobilis – vardiniais numeriais pažymėtais visureigis BMW X6 M.
Mėgaujasi gyvenimu
Kalbėdamas apie save P.Aršauskas teigė, kad nuo mažens pasižymi lyderio savybėmis ir mėgsta naujoves: „Esu žmogus, mylintis gyvenimą, besimėgaujantis kiekviena akimirka ir iš jo spaudžiantis maksimumą.“
„Išgirdę žodį „azartas“, ko gero, iškart pagalvosime apie Paulių“, – rašoma P.Aršausko interneto svetainėje.
Padeda lažybininkams
Jaunas vyras pasakojo, kad būtent sporto aistra nulėmė jo ateitį – verslą pradėjęs nuo savo hobio – sporto lažybų, jis perėjo prie kriptovaliutų ir per pastaruosius dvejus metus šiam verslui suteikė išskirtinį dėmesį – subūrė daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių bendruomenę, kuri internete jau uždirbo daugiau kaip 5 milijonus eurų.
„Šiuo metu Pauliaus suburta geriausių Lietuvoje ekspertų komanda – vieninteliai Baltijos šalyse savo profesionaliomis sporto lažybų analizėmis ir įžvalgomis kasdien padeda tūkstančiams klientų siekti finansinių pergalių“, – gyrėsi P.Aršauskas.
Sėkmei nereikia diplomų
Verslininkas prisipažįsta, kad aukštojo išsilavinimo neturi, nes žinojo, kad jo „sėkmei neprireiks aukštųjų įstaigų diplomų“.
Jaunas vyras taip pat teigė, kad, be aistros sporto lažyboms ir pokeriui, jis mėgsta keliauti po visą pasaulį, yra vienas didžiausių Lietuvos banko auksinių monetų kolekcininkų, o šiuo metu daug dėmesio skiria investicijoms ne tik į technologijas, bet ir į nekilnojamąjį turtą.
2017 metų liepos 7-ąją Vilniaus arkikatedroje P.Aršauskas susituokė su bendraamže Diana Taraškevičiūte, kurią pažinojo nuo penktos klasės.
Šių metų vasario 22 dieną porai gimė dukra Marija.
„Kasykla“ atsirado baseine
Įspūdingai praturtėti P.Aršauskui padėjusi lietuviškoji kriptoferma, prisistatanti interneto adresu kriptovaliutos.org ir jau turinti kelis šimtus klientų, įrengta vienos Vilniaus gamyklos patalpose – buvusiame plaukimo baseine.
Čia ant lentynų sustatyti kompiuteriai dūzgia ir žybsi dvidešimt keturias valandas per parą. Čia „kasami“ ne bitkoinai, o antroji pagal populiarumą kriptovaliuta – eteriai.
Pasak fermos rinkodaros vadovo P.Aršausko, duomenų centras atsirado pirmiausia kaip vieta, kurioje kriptovaliutas kasti galėtų patys jo įkūrėjai.
Augant bendruomenei ir norint sumažinti verslo riziką buvo nuspręsta leisti į verslą įsitraukti ir visiems norintiesiems.
Tokio verslo esmė – ne tik vieta, kurioje galima laikyti „kasybai“ naudojamus kompiuterius, bet ir pagalba žengiantiems į kriptovaliutų verslą, net ir visiškiems naujokams.
„Kasybai“ pritaikytas kompiuteris pačių „kasėjų“ žargonu vadinamas „rigu“.
Prekiaujant reikia nuolat stebėti valiutos vertę, ieškoti, kada geriausia ją pirkti ir parduoti. O čia pačiam vartotojui nereikia nieko daryti, už jį viską padaro kompiuteris, pati kriptovaliuta tiesiog kapsi į sąskaitą.
Blogiausiu atveju, jei kriptovaliutų kursai beviltiškai nukris, vartotojui bent liks itin galingas kompiuteris“, – optimistiškai į savo verslo planą žvelgė P.Aršauskas.
Pernai didžiuma kriptovaliutų, kuriomis prekiaujama virtualiose biržose, pabrango tūkstančiais procentų, ypač pagrindinės.
Tačiau šiemet jų kursą ištiko nuosmukis. Pavyzdžiui, bitkoinas pernai gruodį kainavo per 16 tūkst. eurų, o pastaruoju metu – jau apie 7 tūkst. eurų.
Panaši ir antrosios pagal populiarumą kriptovaliutos eterio situacija.
5000
Tiek eurų premiją P.Aršauskas pažadėjo asmenims, kurie suteiks vertingos informacijos apie vagystę.
Įkūrė pirmąją šalyje kriptovaliutų „kasyklą“
„Viso to nebūtų, jeigu ne viena lietinga popietė Gedimino prospekte“, – „Lietuvos rytui“ prieš kurį laiką pasakojo P.Aršausko verslo partneris 27 metų Arminas Gužauskas, stovėdamas pirmojoje lietuviškoje kriptovaliutų „kasykloje“.
Bandydamas pasislėpti nuo lietaus vyras užsuko į kavinę ir sutiko seną draugą, su kuriuo buvo nesimatę gal penketą metų.
„Netikėtai susitikome, pradėjome kalbėtis apie šį bei tą, o viskas galiausiai baigėsi kriptovaliutų „kasyba“, – pasakojo A.Gužauskas.
Net kompiuteriais ir šiuolaikinėmis technologijomis nepernelyg besidomintys žmonės girdėjo apie kriptovaliutas. Ar bent apie žinomiausią jų – bitkoiną.
„Kriptovaliuta – tai skaitmeninė ir niekieno nekontroliuojama valiuta. Atsirado ji, galima sakyti, iš tūkstantmečio kartos atstovų nepasitenkinimo tradiciniais bankais, kurių paslaugų modelis yra labai jau nepaslankus šiais greitais ir mobiliais laikais.
Todėl ir buvo sukurtos skaitmeninės valiutos, kurių veikimas pagrįstas pačiais vartotojais“, – aiškino A.Gužauskas.
Kriptovaliutų „kasyba“ – tai algoritmų (lygčių, kompiuterinių užduočių) vykdymas. Tai galima daryti ir visiškai paprastu kompiuteriu savo namuose, bet tokiu atveju valiutos būtų „iškasama“ labai nedaug, o sąnaudos (daugiausia – elektros) būtų nemenkos.
Todėl pasaulyje kuriamos specialios kriptovaliutų „kasimo“ fermos – duomenų centrai, kuriems elektra tiekiama palankiomis sąlygomis, todėl galima pastatyti iškart daug kompiuterių.
Naudojamas ne kompiuterio procesorius, bet jo grafinė plokštė. Tradiciniame kompiuteryje tokia būna tik viena, o virtualių valiutų „kasybai“ pritaikytuose pirmosios Lietuvos fermos kompiuteriuose tokių įrengiama net 13.
Dėl to ir kyla toks ūžesys – duomenų centre net sunkoka susišnekėti: viena galinga vaizdo plokštė turi du ventiliatorius, o „kasybai“ pritaikytame kompiuteryje jų jau dūzgia 26, salėje esančių kompiuterių – dešimtys (ir nuolat daugėja), tad bendras triukšmas tikrai įspūdingas.
