Neigiamą įvaizdį formuluoja ir žiniasklaida
„Išeivių iš Azijos ir Afrikos įvaizdis Lietuvos viešojoje erdvėje ir jų sociokultūrinės integracijos iššūkiai“ – taip vadinosi Kultūros ministerijoje surengta diskusija, kurioje migracijos ekspertai ir viešojo diskurso tyrėjai aptarė pagrindines priežastis, kodėl pabėgėliai dažniau vaizduojami negatyviame nei pozityviame ar neutraliame kontekste.
Susitikimo metu žurnalistas Darius Matas skaitė pranešimą „Neigiamas pabėgėlių įvaizdis Lietuvoje: koks žiniasklaidos vaidmuo?“, kuriame pristatė dalį prieš dvejus metus magistro darbui atlikto tyrimo. Tyrėjas išanalizavo apie 700 publikacijų naujienų portaluose delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt.
„Žiniasklaidoje konstruojamas tam tikras pabėgėlio įvaizdis, kartais jį susiejant su tam tikrais nusikaltimais ar nusikalstamomis veikomis“, – kalbėjo žurnalistas ir patikslino, kad savo tyrimo objektu pasirinko tris didžiausius Lietuvos naujienų portalus. Per tris mėnesius jis išanalizavo beveik septynis šimtus publikacijų.
„Pabėgėliai ilgainiui tapo savotišku prekės ženklu, galinčiu pritraukti skaitytoją. Kai kurie tekstai net būdavo tiesiogiai nesusiję su pabėgėliais, bet vis tiek būdavo bandomi susieti“, – apie viešojo diskurso tendencijas kalbėjo D.Matas. Anot jo, itin aktyviai pabėgėlių tema žiniasklaidoje pradėta gvildenti po teroro aktų virtinės didžiuosiuose Europos miestuose, o šiuo metu domėjimasis pabėgėliais mažėja. Tiesa, tai nereiškia, kad šios visuomenės grupės integracijos problemos išspręstos.
Lygino su potvyniu
„Nesuvaldomi, karo pabėgėliai, pašalpų gavėjai“ – tai lietuviškoje spaudoje itin dažnai charakterizuojami pabėgėliai, o migracijos procesas tapatinamas su „užplūstančiu potvyniu“ ar „organizuota invazija“.
Agresyvūs, linkę nusikalsti, netvarkingi, riboti, priklausantys grupuotėms teroristai – tokiais neigiamais epitetais spaudoje buvo apibūdinami pabėgėliai, bet tyrimas atskleidė, kad būta ir teigiamų įvardijimų: draugiški, pasiturintys ir potenciali darbo jėga.
Dažnai pabėgėliai, anot D.Mato, buvo charakterizuojami pagal religiją – krikščionys, musulmonai, situaciją – karo ar ekonominiai pabėgėliai. Neigiamai pabėgėliai pristatomi daugiau kaip septyniasdešimtyje visų publikacijų, o teigiamai – vos šešiuose procentuose.
„Natūralu, kad tai, kaip individas suvokia pasaulį ir aplinką, konstruoja daugelis veiksnių, žiniasklaida – tik viena iš jų. Žmonių, kurie negali susidaryti savo nuomonės apie pabėgėlius, suvokimą konstruoja žiniasklaida. Dažnai noras sudominti skaitytojus ir pataikauti jiems tampa didesnis už norą edukuoti auditoriją“, – apie tyrimo atskleistas tendencijas kalbėjo D.Matas.
Prieš porą metų „pabėgėliai“ buvo ketvirtas pagal ieškomumą žodis „Google“ paieškos sistemoje Lietuvoje, aukščiau buvo tik krepšinio čempionatas.
„Nors pabėgėliai atvyksta iš labai skirtingų valstybių ir kultūrų, jie dažnai vaizduojami kaip vientisa grupė ir jai taikomos tos pačios savybės“, – kalbėjo žurnalistas ir pridūrė, kad itin svarbu nesieti asmens veiksmų su pabėgėlio statusu. „Pabėgėlis nusikalto ne todėl, kad yra pabėgėlis, o todėl, kad žmogus taip nusikalto“, – pabrėžė jis.
Realūs ir įsivaizduojami skaičiai skiriasi
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atstovas dr. Karolis Žibas teigė, kad šių dienų Europos viešajame diskurse esama dviejų takoskyrų, kai iš saviraiškos laisvės pereinama į neapykantos kalbą. Tai, anot pašnekovo,daro ne tik pati visuomenė, bet ir jos politinė bendruomenė.
Kitas aspektas, kurį paminėjo, K.Žibas, tai atvejai, kai neapykantos kalba virsta neapykantos nusikaltimais. Tokių atvejų užfiksuota ne vienas Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. „Tai tarsi dvi ribos. Vienose šalyse yra viena riba peržengta, kitose – abi. Žiniasklaida ir visuomenės nuostatos čia vaidina svarbų vaidmenį“, – kalbėjo K.Žibas ir pridūrė, kad visame pasaulyje perkeltų asmenų suskaičiuojama 65 milijonai, o Europoje jų vos 3–4 procentai
„Tarp pagrindinių problemų vis dar įvardijamas terorizmas imigracija, nors ES viena iš penkių moterų patiria savo sutuoktinio smurtą ir tarp dešimties svarbiausių problemų smurtas net neminimas. Problematikos mastas ir visuomenės supratimas apie jį – du skirtingi dalykai. Įvairūs pasaulio indeksai taip pat atskleidžia, kad tikrasis migrantų skaičius nuo menamojo kai kuriose pasaulio šalyse skiriasi 5–6 kartus“, – sakė jis.
Anot eksperto, esamą įdomių sąsajų tarp migracijos indekso, visuomenės atvirumo indekso ir visuomenės informavimo.
Anot K.Žibo, pastaruoju metu Lietuvos visuomenės nuostatos pabėgėlių atžvilgiu pagerėjo, bet ir daugiau nei dvidešimčia procentų sumažėjo žiniasklaidos dėmesio šiai temai.
„Sukurta pabėgėlių krizė be pabėgėlių. Kalbant apie tyrimus, kurie rodo tiesioginį kontaktą tarp daugumus ir mažumos, rodiklis yra labai mažas. Lietuvoje tai net nėra statistiškai reikšmingas dėmuo. Dauguma žmonių net nėra kalbėję su pabėgėliais, bet 55 proc. lietuvių teigia nenorintys, kad jų šalis dalyvauti pabėgėlių programoje apskritai“, – apie pastarųjų kelerių metų visuomenės nuomonės tendencijas pabėgėlių atžvilgiu kalbėjo K.Žibas.
Pašnekovas pateikė ir dar vieną labai iškalbingą pavyzdį: „Lankantis pabėgėlių stovyklose Jordanijoje teko išgirsti, kad patys pabėgėliai nenori bendrauti su žiniasklaida. „Žurnalistai ateina ir neklausia manęs, kokius aš namus projektuoju ar gal širdis persodinu, jie nori žinoti apie guminę valtelę, kuria palaukiau, ir kaip mano žmona nuskendo“, – interviu metu pabėgėlių išsakytus argumentus prisiminė K.Žibas ir pridūrė, kad pats laikas liautis dehumanizuoti pabėgėlius.
