„Man susidaro įspūdis, kad šių laiškų viešinimas gali būti susijęs su tuo, kad E.Masiulis nusivylė savo buvusiu politiniu „stogu“. Jis jį pradeda deginti ir jam tai yra naudinga būtent jo byloje“, – sako P.Urbšys.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir P.Urbšio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Koks jums įspūdis susidaro dėl šalies vadovės ir E.Masiulio susirašinėjimo, asmeninio pobūdžio laiškų? Nuomonių yra nevienareikšmių – vieni sako, kad tai tikra, kiti sako, kad tai klastotė.
– Pats faktas, kad prezidentė gali susirašinėti su vienos ar kitos partijos lyderiu, nėra nieko nusikalstamo. Bet dėl laiškų turinio – aš tikrai neabejoju, kad tai yra prezidentės laiškai. Man susidaro įspūdis, kad šių laiškų viešinimas gali būti susijęs su tuo, kad E.Masiulis nusivylė savo buvusiu politiniu „stogu“. Jis jį pradeda deginti ir jam tai yra naudinga būtent jo byloje.
Akivaizdu, kad kai kurie jo susitikimai su „MG Baltic“ buvo inicijuoti pačios prezidentės. Savotiškai ji sukūrė jam iliuziją, kad jis gali palaikyti ryšius su „MG Baltic“ ir būti tarpininku tarp jos ir „MG Baltic“, jeigu mes kalbame apie generalinio prokuroro skyrimą.
Iš tų laiškų turinio akivaizdu, kad ji naudojosi E.Masiuliu tam, kad jis darytų įtaką „MG Baltic“ ir nuimtų kritiką jos siūlomo kandidato atžvilgiu.
Verslas, veikdamas tokioje aplinkoje, supranta, kad E.Masiulis turi labai didelį ekscelencijos pasitikėjimą ir kai būtent toks politikas išreiškia tam tikrus pageidavimus dėl finansinių lėšų akumuliavimų.
Be abejo, tada verslas supranta, kad yra naudinga jam padėti akumuliuoti finansus. Tokiu būdu per jį jie tikisi prezidentės palankumo. Savotiškai, netiesiogiai prezidentė tarsi prisideda prie tos dėžutės atsiradimo E.Masiulio bagažinėje.
– Norite pasakyti, kad verslininkai, nors ir žinodami, kad E.Masiulis Seime neturi didelės įtakos, nes jo frakcija Seime tuo metu turėjo tik 12 narių, turi kur kas didesnę įtaką per aukščiausius šalies vadovus, negu atrodė viešoje erdvėje? Dėl to jie pasirinko būtent E.Masiulį tarpininkavimo reikalams?
- Taip. Prezidentė prisidėjo prie to, kad E.Masiulio, kaip politiko, svoris būtų vertinamas labai rimtai. Nežiūrint į tai, kad ten buvo neskaitlinga frakcija, linkėjimus būtent jis perduoda nuo prezidentės. Ne A.Kubilius, ne kitos frakcijos, o būtent jis. Tuo labiau, jie tikrai analizuoja situaciją ir mato, kad Liberalų sąjūdis, ko gero, gali būti dominuojančia politine jėga.
Pati prezidentė yra tarsi E.Masiulio politinė kuratorė ir mato jį kaip būsimą premjerą. Tokiu atveju ir verslas supranta, kad yra naudinga investuoti į tokį lyderį.
Ir dar ką jie supranta – prezidentė pradeda žaisti pagal jų taisykles. Noriu priminti, kad 2015 m. gruodžio 22 d., kai buvo svarstoma E.Pašilio kandidatūra Seime, ir kaip mes dabar žinome, kad prieš tai vyko kuluariniai susitarimai, kuriuose dalyvavo ir „MG Baltic“, ir su jais susiję politikai, tai už E.Pašilį pasisakė, be abejo, konservatoriai, liberalai, bet ir socialdemokratai, tvarkiečiai, kurių korupcinė byla buvo tuo metu Generalinėje prokuratūroje ir jiems buvo pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui, ir Darbo partija labai aktyviai rėmė E.Pašilį, o jų byla bus ne kur kitur, o teisme.
Kai atsiranda verslas ir pradeda tarpininkauti dėl generalinio prokuroro paskyrimo, tada politikai suvokia: palaukit, reiškia, žaidimas vyksta pagal kitas taisykles, kur galimi įvairūs sandėriai.
Kas gali paneigti, kad remdami E.Pašilį, Darbo partija dar tikėjosi ir prezidentės įtakos teismams, palankaus sprendimo V.Uspaskichui.
O „tvarkiečiai“ tikėjosi būtent palankių sprendimų jų byloje. Man atrodo, prezidentė padarė didelę klaidą, kad pradėjo žaisti pagal užkulisinio pasaulio taisykles. Ji tapo to pasaulio dalimi.
Jeigu ji dabar kelia labai aiškius vertybinius, moralinius standartus visiems kitiems, tame tarpe ir valstiečiams, kurie sau irgi užsikėlė labai aukštai, labai teisingai bedė dėl Broniaus Markausko: laikykitės vienų standartų, o ne dvigubų, bet dabar ji irgi turi pademonstruoti, kad laikosi vienų standartų ir kad prieš įstatymą visi lygūs.
Jai gali padėti ne kas kitas, o Seimas. Seime yra pavesta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtų verslo grupių įtakos politikų priimamiems sprendimams. Čia labai geras formatas ištirti šitą įvykį ir atsakyti į visus klausimus.
– Jeigu kalbėtume apie E.Pašilį ir jo skyrimo peripetijas, ar tai, kas rašoma laiškuose – prokuroro kandidatūros derinimai, aiškus noras, kad ji būtų palaikyta – nesudaro situacijos, kad dabartinis generalinis prokuroras yra pažeidžiamas? Reiktų suprasti, kad jo skyrimui buvo daroma įtaka?
– Jo skyrimas buvo susijęs su tam tikru sandėriu, asmenimi, kurie figūruoja rezonancinėje korupcinėje byloje. Būtent paskyrimo aplinkybės, kurios buvo fiksuotos tyrimo metu, yra eliminuojamos iš tos bylos ir teisme būtent tų įrodymų nėra.
Tai, kad dabar E.Masiulis ir visi kiti bando išnaudoti kaip silpnąją pusę, kad yra selektyvus tyrimas, todėl yra sukuriama galimybė atsirasti selektyviam teisingumui. Bet jeigu kalbėtume apie generalinį prokurorą, kai jis tik buvo paskirtas, netrukus jis savo pavaduotoju siūlo ne ką nors kitą, bet būtent advokatą G.Danėlių. Jis tuo metu buvo jau susisaistęs su „MG Baltic“ byla.
Man atrodo neatsitiktinai „MG Baltic“ šioje byloje įtariami asmenys pasirenka šį advokatą. Jis būtent dalyvavo D.Ulbinaitės išteisinime. Tai, kad jiems reikalingas toks žmogus, kuris turi ryšių su prezidente, tuo labiau, jie priėmė linkėjimus iš prezidentės, skiriant generalinį prokurorą ir praktiškai jai padėjo jį paskirti, tai jie ir nori turėti tokį gynėją, kuris gali turėti ryšių su prezidentės aplinka.
Keisčiausia, kad E.Pašilis būtent šį žmogų siūlo kaip pavaduotoją, kuris vadovautų rezonansiniams tyrimams.
– Ar jis galėjo pats pasirinkti?
– Tikrai ne, tai turėjo būti derinta su prezidentės aplinka. Tuo labiau, prezidentė dabar, kai S.Skvernelis siūlė jį teisingumo ministru, viešai pasakė, kad taip negalima daryti, nes tai būtų tam tikras viešų ir privačių interesų konfliktas.
Bet šiuo atveju ji tylėjo ir tik kai kilo tam tikras visuomeninis rezonansas, tada G.Danėlius atsitraukė.
Tai rodo, kad jeigu to rezonanso nebūtų buvę, E.Pašilis būtų paskyręs jį vadovauti ir tada kiek tai būtų manipuliuojama tolesniame žaidime, kur prezidentė bandė vienaip ar kitaip suvaldyti „MG Baltic“.
Imkime Darbo partijos bylą, kuo ji pasibaigė? Praktiškai pasibaigė tokiu sprendimu, kuris yra naudingas V.Uspaskichui.
Taip, prezidentė viešai pasakė, kad teismo sprendimas neva parodė, kad apsimoka vogti. Jokių pasekmių teismų atžvilgiu ji negali daryti, bet vienaip ar kitaip tie teisėjai ir toliau daro karjerą. Iš vienos pusės tai keistai atrodo.
– Apie laiškus, asmeninį susirašinėjimą pirmiausia prabilo bylai vadovaujantis prokuroras Justas Laucius. Jis viename iš pokalbių apie tai pranešė E.Masiuliui ir jo advokatui. Buvo nuspręsta, kad kitame pokalbyje bus kalbama apie susirašinėjimą, bet kitame pokalbyje nebeliko šių laiškų.
Kaip E.Masiulis sako, tada buvo klausomasi A.Guogos pokalbių. Po to E.Masiulis prašė tuos laiškus įtraukti į bylą, bet prašymas buvo atmestas.
Ar laiškai būtų turėję esminės įtakos bylai?
– Bet kokiu atveju buvo pareikšti įtarimai V.Gapšiui ir R.Kurlianskiui. Tuose įtarimuose buvo fiksuota „MG Baltic“ įtaka skiriant E.Dambrauskienę į generalinio prokuroro postą.
Tuo labiau, prisiminkime, kad tada prezidentė viešai pasakė, kad jos žiniomis jai yra siūloma išsipirkti generalinio prokuroro postą. Dabar mes matome, kad įtarimai atsiranda, bet tyrėjai yra surinkę duomenis apie tai, kad „MG Baltic“ irgi dalyvauja E.Pašilio paskyrime.
Bet šį kartą jie įsiklauso į prezidentės linkėjimus. Jeigu inkriminuoji kaip nusikaltimą dėl E.Dambrauskienės skyrimo, kur „MG Baltic“ daro galimai neteisėtą veikimą, logiškai kils klausimas, kas inicijuoja „MG Baltic“ veikimą E.Pašilio skyrime.
Tada nori nenori, ateita bus prie prezidentės. Ir čia mes matome, kad sustojama. Praktiškai naikinami įtarimai ir ta medžiaga, kuri susijusi su susirašinėjimu, tarsi padedama į stalčių.
– Ar ta medžiaga turėtų įtakos?
– Jeigu patys tyrėjai matė teisinių problemų „MG Baltic“ dalyvavime E.Dambrauskienės skyrime, tai logiška, kad E.Pašilio skyrimas tampa svarbus.
Tada kyla klausimas, kodėl jie matė, kad E.Dambrauskienė yra svarbu. O kai tik pradėjo E.Masiulio gynybą akcentuoti, kad panagrinėtų E.Pašilio skyrimą – jie tai daro sąmoningai, nes nori, kad ir prezidentė pasiaiškintų, kodėl ji prašė jų tarpininkauti dėl E.Pašilio skyrimo.
Jie nori pasakyti, kad mes bendravome ir dėl to, kad mūsų prašydavo prezidentė bendrauti. Tada E.Masiulis sako: ką aš blogo darau, aš susitikinėjau, kai kuriuos susitikimus inicijuodavo pati prezidentė, o kad pinigai pas mane atsiranda, tai čia nėra kyšis, man paprasčiausiai suteikta asmeninė paskola. Tą sako ir verslas.
Kai nėra aiškiai paaiškinta, kas per susitikimai ir kodėl prezidentė norėjo daryti įtaką, ar ta įtaka iš tikrųjų buvo, lieka galimybės įvairiai spekuliuoti.
– Ar E.Masiulis kažkuo rizikuoja? Jis galėjo pamiršti tuos laiškus, o dabar jis eina ir komentuoja.
– Pačioje pradžioje, kai jis buvo sulaikytas su pinigais, jis pažadėjo, kad pasakys tiek, kad Lietuvoje bus įdomu gyventi. Man atrodo, tai buvo žinutė, nusiųsta prezidentei. Ta žinutė nebuvo perskaityta.
Toliau jie žinutę siunčia, kai susipažįsta su bylos medžiaga, jie prašo įtraukti į bylą laiškus su prezidente. Čia antra žinutė. Vėl jokio atsakymo nėra.
Dabar E.Masiulis sprendžia grynai asmeninius reikalus.
– Va bank eina?
– Tam, kad išvengtų atsakomybės. Jo gynyba dabar yra fokusuota į tai, kad šitas tyrimas nėra objektyvus, jis yra selektyvus. Vieni įrodymai pateikiami teismui, kiti nepateikiami.
Man atrodo, jis, šitaip spręsdamas savo problemas, tikisi mažesnės bausmės arba jos išvengti.
Dabar labai svarbu, kad parlamentas ištirtų aplinkybes, nes byloje nėra tos medžiagos. Tai būtų geriau ir prezidentei, ir pačiam generaliniam prokurorui, ir tyrėjams.
Jeigu nebus atsakymų į klausimus, kils abejonių, ar teismų sprendimai bus pakankamai teisingi. Kaip ten bebūtų, prezidentė per savo kadencijas sudarė įspūdį dėl savo perteklinės įtakos teismams, teisingumo vykdymui.
Tokiu būdu, jeigu mes siekiame išskaidrinti valstybę ir pasirodyti, kad prieš įstatymą visi lygūs, jeigu liks neatsakytų klausimų, kodėl vieni įrodymai yra byloje, kodėl kitų nėra, mes to tikslo nepasieksime.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
