Vyriausybė pasiūlymų nepateikė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad lapkritį priimtas Magnickio įstatymas leido žengti pirmuosius žingsnius oficialiai pradėti Lietuvoje svarstyti, kuriems asmenims už Europos Sąjungos (ES) ribų turėtų ir galėtų būti taikomos sankcijos mūsų šalyje.
Seime taip pat lapkritį buvo priimta rezoliucija, kurios viename punkte nurodoma, kad sankcijų procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, uždraudžiantys tokiems asmenims Lietuvoje ir per Lietuvą įsigyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Taip pat turi būti užtikrinamas tokių lėšų įšaldymas.
„Tai reiškia, kad lapkričio mėnesį Seimas apsisprendė vienbalsiai, kad neįleidimas į Lietuvos teritoriją yra tik pirmasis žingsnis. Reikalingas antras žingsnis, kad tie asmenys, kurie yra neįleidžiami į Lietuvos teritoriją lygiai taip pat Lietuvoje negalėtų disponuoti turtu, atlikti operacijų arba jų turtas ir finansinės lėšos būtų įšaldytos“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Anot jo, kreiptasi į Vyriausybę pateikti teisės aktų pasiūlymus, tačiau jų nesulaukė. Dėl to parlamento opozicija ėmėsi iniciatyvos tokius pasiūlymus teikti pati. G.Landsbergis sakė besitikintis, kad Seimas neišsižadės savo ankstesnio balsavimo ir priims sprendimą.
Jis kalbėjo, kad kone kas mėnesį yra sužinomos naujos pavardės nusikaltusių asmenų, kurie finansiškai prisidėjo prie Krymo okupacijos, kurie finansiškai laimi, nes jų įmonės dalyvauja karų veiksmuose, iš Rusijos pusės, Rytų Ukrainoje, ir pelnosi iš demokratinių procesų trikdymo Vakarų valstybėse.
„Jie vis dar laisvi keliauti, laikyti savo pinigus Vakarų valstybėse, užsiimti ekonomine veikla. JAV yra, turbūt, pirmoji valstybė, kuri eina iškėlusi vėliavą ir sako, kad tie asmenys, kurie gauna naudą iš tokių veiksmų, ne tik turėtų būti sankcionuoti, bet lygiai taip pat jų ekonominis bei finansinis veikimas turėtų būti suvaržytas ir neleistas“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas, pridurdamas, kad ir mūsų šalis yra pasiruošusi tam, kad būti priimti reikalingi teisės aktai.
Draudimas – ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius pabrėžė, kad naujasis įstatymo projektas teikiamas tam, kad realiai veiktų Maginckio įstatymas. Pasak jo, iki šiol turėjome egzistuojantį, tačiau ne itin veikiantį įstatymo projektą, kurio nuostatos buvo taikomos išimtinai retai.
„Teisės aktu nustačius galimybę taikyti nacionalines ribojančias priemones, būtų sukurtas svarbus instrumentas, prisidedantis prie nacionalinio saugumo ir užsienio politikos efektyvumo. Kartu tai būtų ir pavyzdys kitoms valstybėms, kurios neturi tokio teisinio reglamentavimo ir galimybių“, – sakė V.Gailius.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti ne tik finansines, bet ir ekonomines sanckijas, nes pastarosios nebuvo nustatytos. Draudimas būtų taikomas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjais yra Magnickio sąraše atsidūrę žmonės.
„Mes labai aiškiai apibrėžiame tikslus ir apimtis. Be jokios abejonės įstatymo projektui bus reikalinga Vyriausybės išvada, nes apimamos sritis nuo ūkinės, iki užsienio politikos. Svarbiausia, kad įstatymas veiktų. Tam mes teikiame ir lydintį dokumentą, tai yra Adminsitracinių nusižengimų kodekso pataisas“, – sakė V.Gailius, pridurdamas, kad anksčiau atsakomybė grėsė tik už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Numatoma, kad priėmus siūlomą projektą, administracinė atsakomybė būtų taikoma ir už šio įstatymo pažeidimus.
Dera su ES dokumentais
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad iki šiol Lietuvoje galiojo tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas. Iki šiol Lietuvoje nebuvo jokio nacionalinių sankcijų mechanizmo, kokį turi kai kurios kitos šalys.
„Natūralu, kad tokį mechanizmą turime turėti. Šis mūsų siūlymas puikiai dera su ES pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimu Lietuvoje. Pagal šią direktyvą ir į Lietuvos įstatymus jau perkeltas nuostatas turi būti sukurtas duomenų centras, kur Lietuvoje registruotos įmonės turėtų aiškiai deklaruoti savo galutinius naudos gavėjus ir būtų aiškiai matoma, kas už jų stovi.
Tuo atveju, jei naudos gavėjais yra asmenys, pažeidę visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, padarę itin stambaus masto korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir yra įtraukti į Magnickio sąrašą, Lietuvos subjektai turėtų su jais nutraukti bet kokius ekonominius ar finansinius ryšius“, – sakė L.Kasčiūnas.
Priėmus minėtus norminių dokumentų pakeitimus būtų užtikrintas efektyvesnis finansinių ir ekonominių sankcijų taikymas. Taip pat Lietuva tarptautiniu lygiu pademonstruotų, jog netoleruoja su korupcija ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, žmogaus teisių pažeidimų ir su tuo susijusių asmenų ekonominės ir finansinės veiklos Lietuvoje.
Įstatymai padėtų užkardyti galimus tarptautinius pinigų plovimo atvejus pasinaudojant Lietuvoje veikiančiais bankais ar įmonėmis, todėl siūlomų įstatymų pakeitimų priėmimas prisidėtų gerinant šalies kriminogeninę situaciją kovojant su pinigų plovimu ir stambaus masto korupcija.
