Praėjus vos savaitei po to, kai B.Markauskas pranešė apie pasitraukimą iš pareigų, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad jau ne tik turi kandidatą pasitraukusio ministro vietai užimti, bet ir suderino kandidatūrą su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
Ketvirtadienio ryte kalbėdamas „Žinių radijuje“ ministras pirmininkas neatskleidė kandidato pavardės, tačiau teigė, kad jis nėra Seimo narys, be to, neturi sąsajų su žemės ūkio verslu.
„Kandidatas yra, preliminariai suderintas, bet tikrasis pokalbis bus pirmadienį, kai bus oficialus susitikimas. <...> Neslėpsiu, kad paieškoje buvo svarbi partijos ir frakcijos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Aut.) pozicija“, – laidoje „Pozicija“ kalbėjo S.Skvernelis
Ir nors jis džiaugėsi galintis pateikti ministro, atsakingo už žemės ūkį, kandidatūrą, pripažino, kad teisingumo ministro paieškos nėra tokios sėkmingos. Apie tai, kad rasti, kas užimtų šias pareigas keblu, taip pat „Žinių radijuje“ kalbėjo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis:
„Svarbiausia, kad turi būti ministrai, tuo neabejojame. O dėl teisingumo ministro, tai manau, kad ta situacija yra tokia, kokia yra ir vistiek turėsime ieškoti sprendimų. <...> Buvo tokių nuomonių, ar bus daug tokių pasitikinčių savimi, kad eitų į tą poziciją ir po to tikėtis, kad tikrai bus patvirtintas. Čia reikia pasiryžusio žmogaus.“
Kovo 6-ąją iš posto pasitraukus M.Vainiutei, iki šiol nėra aišku, kas gali tapti Teisingumo ministerijos vadovu.
Kol kas buvo pasiūlytas tik vienas kandidatas – advokatas Giedrius Danėlius. Tačiau prezidentė atmetė jo kandidatūrą, nes šis politinės korupcijos byloje atstovauja koncerno „MG Baltic“ vadovams. Šioje byloje įtarimai pareikšti ne tik koncernui, bet ir buvusiam jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Stiprus kandidatas nuramintų aistras
MRU docentas Virgis Valentinavičius komentuodamas teisingumo ministro paieškas prakalbo apie politinės korupcijos bylą. Jo teigimu, politinės korupcijos bylos dalyviai gali pasinaudoti šio ministro skyrimu.
„Prasidėjo dideli mūšiai ir „MG Baltic“ bei Eligijaus Masiulio bylos dalyviai šaudo į visas puses kuo gali, todėl teisingumo ministro skyrimas darosi labai pikantiškas dalykas.
Tačiau ši situacija nuo ankstesnių batalijų skiriasi. Galima suprasti, kad premjeras S.Skvernelis atsitraukia, nes jau girdime, kad naujo žemės ūkio ministro kandidatūrą jis iš anksto derino su prezidente. Reikia tikėtis, kad tą patį darys ir su teisingumo ministru. Politinių kompromisų sudarymo prasme tai yra žingsnis į priekį“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Anot jo, svarbu nepamesti galvos dėl teisingumo ministro skyrimo. Atmosferoje, kai kaltinamieji politinės korupcijos byloje, nesiskaito su priemonėmis, solidi teisingumo ministro kandidatūra apmalšintų aistras.
Prezidentės argumentai įtikino
Kalbėdamas apie tai, jog praėjus savaitei S.Skvernelis jau turi naują kandidatą į žemės ūkio ministro postą, kurį derino su prezidente, V.Valentinavičius sakė, kad tai rodo, jog premjeras iš tikro nori, kad ministras būtų kuo greičiau paskirtas, todėl vengia papildomų konfrontacijų su prezidente.
„Ankstesniais atvejais buvo siekiama ne ministrų paskyrimo, o konfrontacijos. Dabar lieka tikėtis, kad yra priešingai ir todėl pasidaro lengviau, nes norint paskirti ministrą, reikia iš tikro norėti jį paskirtį, o ne siekti muštynių su prezidente.
Aš manau, kad valdantieji daro labai rimtą klaidą pasigaudami argumentus dėl G.Danėliaus kandidatūros netinkamumo. Jie taip stoja į kaltinamų politine korupcija asmenų pusę pačioje didžiausioje politinės korupcijos byloje nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – sakė MRU docentas.
Jo nuomone, prezidentės argumentai dėl G.Danėliaus kandidatūros atmetimo yra visiškai aiškūs. Anot jo, prasidėjus „MG Baltic“ bylos teismams, Teisingumo ministerijai negali vadovauti žmogus, dar visai neseniai buvęs vienu iš jos bylos dalyvių. Pasak pašnekovo, svarstymai dėl advokato konstitucinės teisės pasirinkti ginamuosius yra visiška demogogija.
„Tai iš principo nesusiję dalykai. Jei G.Danėlius būtų buvęs paskirtas teisingumo ministru, tai labai akivaizdus interesų konfliktas, nes tu negali vieną dieną būti vienoje barikadų pusėje, o kitą dieną pereiti į kitą“, – sakė jis.
Be to, V.Valentinavičiaus nuomone, S.Skvernelis siūlė G.Danėliaus kandidatūrą tiksliai žinodamas, kad ji bus atmesta. Taip siekta toliau aštrinti konfliktą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Taip pat docentas sakė, kad taip siekta suteikti „MG Baltic“ bylai politinį atspalvį ir padėti kaltinamiesiems.
Tiesa, kokia tokios pagalbos nauda S.Skverneliui, V.Valentinavičius pripažino negalintis pasakyti: „Tikiuosi, kad dabartinis premjero tono pasikeitimas ir šioks toks kompromisų ieškojimas reiškia, kad suvokta, jog stoti kaltinamųjų korupcija pusėn yra neišmintinga ir ilgoje perspektyvoje – labai nenaudinga.“
Politinės krizės neįžvelgia
MRU docentas kalbėjo, kad nors ir Vyriausybės darbui dviejų ministrų trūkumas nepadeda, bet anot jo, ši Vyriausybė niekada nebuvo „trykštanti sveikata“.
„Iš pradžių buvo labai daug vilčių, kad ateis nauji žmonės, bet labai greitai paaiškėjo, kad solidžiai ir patikimai dirbančių ministerijų skaičius yra ribotas, o jų ministrai daugiau susiję su Prezidentūra, nei su premjeru – tokios ministerijos, kaip Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Energetikos, Susisiekimo. Kitos ministerijos yra apysilpnės“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Paklaustas, kiek dar Vyriausybė gali dirbti be teisingumo ministro, jis sakė, kad ji negalėjo sau leisti ir šių dviejų mėnesių, ypač, kai teismą pasiekė politinės korupcijos byla. Pasak jo, labai svarbu, kad būtų paskirtas asmuo, kuris yra aukščiau politinės korupcijos bylos dalyvių.
