Gindamasi dėl galimo žurnalisto persekiojimo D.Grybauskaitė ėmė klimpti dar giliau – politikams sukėlė nuostabą šalies vadovės vieša užuomina apie būsimas parlamentinio tyrimo išvadas.
Kalbėdama apie kilusį elektroninio susirašinėjimo skandalą prezidentė atmetė kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai, bet nepaneigė galėjusi koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos žurnalistą T.Dapkų pavadinti skaliku.
Viename elektroninių laiškų buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui šalies vadovė prašė perduoti linkėjimų „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“. Mat T.Dapkus tuomet kritikavo prezidentės teikiamus kandidatus į generalinius prokurorus.
Šią savaitę, trečiadienį, D.Grybauskaitė interviu LRT aiškino, kad visada gerbė ir palaikė žurnalistus, kurie užsiima tiriamąja žurnalistika ir gina žmogaus teises, tačiau, anot jos, „deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau.“
Tęsdama mintį apie profesinę etiką galbūt pamynusius žurnalistus prezidentė užsiminė apie šiuo metu atliekamą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą – aiškinamasi dėl galimos verslo įtakos politiniams procesams.
Komitetas iki birželio Seimui turi pateikti savo išvadas.
„Tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami ir kas, kieno rankomis tai darė“, – kalbėjo prezidentė, lyg leisdama suprasti, jog T.Dapkus galėjo veikti ne tik kaip žurnalistas.
Tyrimo medžiaga – slapta
Tokios prezidentės užuominos nustebino NSGK narį Algirdą Butkevičių: „Prezidentė apie būsimas komiteto išvadas kalbėjo taip, tarsi jau žinotų, kokios jos bus, nors jos dar nėra galutinai apsvarstytos, o visa tyrimo medžiaga slapta.“
Anot politiko, tokius apibendrinimus, kokių ėmėsi D.Grybauskaitė, gali daryti tik slaptą medžiagą perskaitęs, su tyrimu ir būsimomis išvadomis gerai susipažinęs asmuo.
Ketvirtadienį kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ A.Butkevičius sakė, jog Generalinė prokuratūra privalo aiškintis, kaip slapta informacija galėjo nutekėti iš tyrimą atliekančio komiteto. Be to, anot parlamentaro, prezidentės žodžius galima vertinti ir kaip tam tikrą spaudimą Seimui, kokia kryptimi jis turi atlikti tyrimą.
Tačiau paklaustas, ar tiesa, kad būsimose komiteto išvadose išskirtinis dėmesys gali būti skirtas T.Dapkui, ekspremjeras teatsakė: „Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti, nes šio tyrimo medžiaga vis dar yra slapta.“
Atsidūrė tyrimo centre?
Bet, kitų „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, su „MG Baltic“ savininkais bendraujantis žurnalistas NSGK tyrime įvardijamas kaip viena raktinių figūrų tarp kai kurių politikų ir verslininkų. T.Dapkaus įtaka esą prilyginama net buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
„Jeigu bus paviešinti šio žurnalisto pokalbiai, jis gali prarasti darbą, nes kai kuriais atvejais jis kritiškai atsiliepia net apie žiniasklaidos grupę valdantį koncerną“, – sakė „Lietuvos ryto“ šaltinis.
Politinės korupcijos byloje R.Kurlianskiui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo bei prekybos poveikiu. LNK televizijos laidos vedėjas T.Dapkus šiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas.
Žurnalistas bylos tyrėjams atskleidė R.Kurlianskį supažindinęs su būsimu Seimo nariu konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu. Su pastaruoju vėliau verslininkas esą bendravo tiesiogiai.
Tačiau, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, nei L.Kasčiūno ryšiai su R.Kurlianskiu, nei kito konservatoriaus Manto Adomėno susitikimai su koncerno savininkais NSGK pateiktoje specialiųjų tarnybų medžiagoje esą neatskleidžiami.
Beje, L.Kasčiūnas priklauso tyrimą atliekančiam NSGK, tačiau „Lietuvos rytui“ paskelbus, kad politikas už gautą „MG Baltic“ paramą vienai organizacijai galėjo vykdyti koncerno užduotis, jis nuo tyrimo nusišalino.
Įtaria galimas manipuliacijas
Atliekamą parlamentinį tyrimą anksčiau kritikavęs valstiečių frakcijos atstovas Povilas Urbšys „Lietuvos rytui“ sakė manąs, kad prezidentės žinios apie būsimas tyrimo išvadas gali būti ne iš piršto laužtos.
Politiko teigimu, jau iškart jam buvo visiškai aišku, jog specialiosios tarnybos parlamentinį tyrimą gali bandyti pakreipti D.Grybauskaitei ir jai palankių politinių jėgų naudai: „Tyrimas remiasi specialiųjų tarnybų pateikta slapta informacija.
Neabejoju, kad prieš tai ji suderinama su Prezidentūra ir galbūt net dozuojama, jeigu ji nepalanki prezidentės aplinkai.“
P.Urbšys mano, kad D.Grybauskaitė, kalbėdama apie savo laiškus ir juose minimą T.Dapkų, išsidavė. „Manau, jai yra žinoma, kokios gali būti išvados, nes jai turėtų būti žinoma, kokia tarnybų informacija parlamentui pateikta.
Labai nenustebčiau sužinojęs, kad su prezidente buvo derinama ir tai, kokią informaciją NSGK reikia pateikti.“
Remsis ne vienu šaltiniu
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas valstietis Vytautas Bakas tokias P.Urbšio prielaidas neigė, tačiau negalėjo paaiškinti, kuo remdamasi prezidentė prakalbo apie būsimas tyrimo išvadas.
„Galutinių išvadų dar nėra, yra tik pirminis projektas. Net aš nežinau, kokios bus galutinės išvados. Todėl kalbos apie tai, kad prezidentė jas jau galbūt žino, paremtos prielaidomis“, – sakė NSGK vadovas.
Anot V.Bako, šiuo metu Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendžia, kokią tyrime naudotą slaptą medžiagą būtų galima skelbti viešai.
„Mes matome neskaidrų verslo interesų grupių poveikį politikams. Matome jų norą kontroliuoti svarbias valstybės institucijas, turėti jose savo žmonių.
Tos tendencijos, kiek bus leista paviešinti, tyrimo išvadose bus matyti. Bet kol kas visa informacija yra slapta“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo NSGK pirmininkas, dėl slaptumo nesutikęs komentuoti ir galimo T.Dapkaus vaidmens tyrime.
Tačiau D.Grybauskaitės užuominų V.Bakas nelaiko spaudimu komitetui: „Aš tokio spaudimo nejaučiu – nei iš prezidentės, nei iš premjero, nei iš Seimo pirmininko ar kitų asmenų, bent kol kas.
Taip pat neturiu pagrindo įtarti, kad mums pateikiama informacija yra dozuojama – išvados bus daromos remiantis ne vienu šaltiniu.“
Ar klausoma ir išpažinčių?
D.Grybauskaitės vieši svarstymai apie tyrimo išvadas šokiravo ir skaliku pavadintą T.Dapkų.
Žurnalistą taip pat nustebino, kad apie Seimo komiteto tyrimą prezidentė kalba taip, tarsi jau viską iš anksto žinotų: „Iš kur ji tai gali žinoti? Ir koks gali būti Valstybės saugumo departamento reikalas, ką veikia ir su kuo susitikinėja žurnalistai?
Gal saugumas klauso ir išpažinčių bažnyčiose? Ar jis neturėtų gaudyti priešiškų valstybių šnipus, o ne kištis į vidaus politiką?
Su nekantrumu laukiu, kokius departamento veiklos metodus ir tyrimo objektus atskleis komiteto išvada. Kita vertus, manau, kad tai tiesiog gandai ir blefas. Sunku patikėti, kad Seimo komitetas gali „tirti“ žurnalistus ir daryti išvadas net jų neapklausęs.“
T.Dapkus taip pat piktinosi, kad D.Grybauskaitė sprendžia, kuris yra žurnalistas, kuris toks nėra, vertina jų profesinę etiką.
Anot LNK laidų vedėjo, toks požiūris nebūdingas demokratinių valstybių vadovams.
Kritikavo bandymus rūšiuoti
Šalies vadovės išpuolį elektroniniame laiške prieš skaliku pavadintą žurnalistą neigiamai įvertino ir žiniasklaidos atstovai, ir dalis politikų.
„Jeigu taip buvo pasakyta, be jokios abejonės, tai yra daugiau nei skandalas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pareiškė Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius.
Į užsipulto žurnalisto pusę stojo ir politikos apžvalgininkas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Įžvelgęs, jog tai buvo akivaizdus spaudimas T.Dapkui, jis kritikavo prezidentės bandymus rūšiuoti žurnalistus.
Dabar bandoma paaiškinti, kad tai nėra žurnalistas. Reikėtų dar įrodyti, kada jau netampi žurnalistu, o kada vis dar juo esi. Taip, T.Dapkus dirba koncernui priklausančioje žiniasklaidos priemonėje, bet tai ničnieko nesako. Daugybė žurnalistų dirba kam nors priklausančiose priemonėse“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė A.Tapinas.
Kalbėdamas apie kilusį susirašinėjimo skandalą A.Tapinas pareiškė, kad tai – didžiausias valstybės vadovės fiasko: „Iš pradžių negalėjau patikėti, kad mūsų prezidentė galėtų elgtis taip kvailai, bet atrodo, kad taip yra iš tikrųjų.“
A.Tapinas taip pat sakė, kad nors D.Grybauskaitė neigia dariusi įtaką koncernui, esą matyti kitaip: „Virvelės buvo traukiamos.“
Vadovės elgesio neteisina
– Žurnalistas T.Dapkus prezidentės laiškuose buvo pavadintas skaliku. Kas, jūsų manymu, tai yra, jei ne spaudimas žiniasklaidai? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė premjero Sauliaus Skvernelio.
– Aš nuomonės neslepiu, manau, tai bandymas daryti įtaką žiniasklaidai, žurnalistui.
Reikėtų specialiai pasidomėti, ar po to buvo reakcija, kokie veiksmai sekė, galbūt bylos medžiagoje tie dalykai atsiskleidžia.
Bet demokratinėje valstybėje ar visuomenėje nėra priimtina, kad tokiu būdu bandoma paveikti žurnalistą.
Kita vertus, žurnalistų pagrindinė profesijos prigimtis yra būti ir drąsiems, ir teisiems, ginti savo pamatines žurnalistikos ir žurnalistų vertybes, nepasiduoti įvairiausiems bandymams paveikti.
– Kaip, jūsų manymu, šiuo atveju pasielgė prezidentė?
– Nemanyčiau, kad reikėtų tokiu būdu bandyti spręsti klausimus su žiniasklaida. Tikrai ne.
– Vis dėlto pateisinate prezidentės elgesį, sakote, kad nekritikuosite.
– Aš neteisinu elgesio. Sakau, kad taip elgtis nedera, aišku, mes viso konteksto nežinome. Bet kokiu atveju toks poveikis žurnalistui yra nepriimtinas.
Jeigu tas padarytas poveikis buvo realus, darant prielaidą, jog galbūt savininkų, tai tikrai neturi nieko bendra su laisva, nepriklausoma žiniasklaida ir žodžio laisve.
– Kaip reikėtų toliau elgtis? Aukščiausias šalies pareigūnas daro spaudimą žiniasklaidai. Pakanka tik pakalbėti apie tai ar reikėtų imtis kokių nors veiksmų?
– Žurnalistai turi labai stiprią (kai kuriais atvejais tai ir matome) savivaldą, kur nuomonės reiškiamos. Ne tik žurnalistai turėtų to imtis.
Dalis politikų – konservatoriai, jų lyderiai pareiškė, kad tai yra normalu. Andrius Kubilius pasakė, kad galima skirstyti, kas yra tikrasis žurnalistas, kas nėra tikrasis. Tokia politikų reakcija irgi daug ką parodo.
Šiandien turime kalbėti apie tam tikrą moralinę, etinę atsakomybę ir vertinimą.
Bet iš informacijos, kurią turiu, nematau, kad galima kalbėti apie kokį nors veikimą, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
