Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną surengtoje diskusijoje „Kodėl (ar) stiprėja spausdinta žiniasklaida interneto eroje?“ dalyvavo nacionalinės spausdintos žiniasklaidos leidėjai, vadovai, žurnalistai, regioninės spaudos atstovai, viešųjų ryšių specialistai. Renginį suorganizavo neseniai įsikūrusi asociacija „Nacionalinė spauda“.
Apie laikraščių ir žurnalų sunykimą imta kalbėti kone nuo pat interneto atsiradimo, tos kalbos netilo ir vis stiprėjant interneto naujienų portalams.
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laikraščiams ir žurnalams tenka susidurti su rimtais iššūkiais – ir dėl socialinių tinklų, interneto naujienų portalų konkurencijos, ir dėl spaudą diskriminuojančios mokesčių politikos.
Apie pastarąją problemą ir politikų veidmainystę viešai prisiekinėjant savo meilę „ketvirtajai valdžiai“ Lietuvoje kalbama nuo pat vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kurią prasidėjus sunkmečiui atliko 2008–2012 m. dešiniųjų valdžia.
Diskusijoje dalyvavęs dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas pabrėžė, kad Skandinavijos šalyse, kurioms Lietuva daug kur nori prilygti, taip pat kai kuriose kitose Vakarų demokratinėse šalyse pridėtinės vertės mokestis spaudai visai netaikomas arba yra tik simbolinis.
Anot R.Baryso, tų valstybių politikai ir visuomenė gerai supranta, kad tik skaitantys spausdintus tekstus žmonės geriau už kitus moka kritiškai mastyti, analizuoti informaciją, o nuo spaudos padėties priklauso ir demokratijos kokybė apskritai.
Pavyzdžiui, Švedijoje laikraščius ir kitus spausdintus leidinius kasdien skaito net kas antras skaitantis pilietis.
Mūsų šalyje tokių žmonių nepalyginti mažiau. Bet, neseniai Kultūros ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos auditorija labiausiai pasitiki būtent spausdintų žiniasklaidos priemonių informacija.
Vertindami žiniasklaidą pagal skalę nuo vieno iki penkių, kur žemiausias rodiklis rodo nepasitikėjimą, o aukščiausias – visišką pasitikėjimą, apklausoje dalyvavę lietuviai laikraščius įvertino 4,05 balo, televiziją – 4,09 balo, radiją – 4,13 balo, o interneto portalus – 3,83 balo.
Todėl diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad bręstant valstybei žymi dalis žmonių norės gauti įvairiapusę, o svarbiausia – patikimą informaciją, kurią pirmiausia suteikia spausdinti leidiniai.
