Jis kalbėjo, kad dalis tarp iš ir į pašto dėžutę tulpes@lrpk.lt tiesiogiai liečia ir jį. Politikas citavo kai kurias frazes iš paviešintų laiškų: „Atrodo, kad Sabatauskas pats nori tapti GP (generaliniu prokuroru – Aut.) ar gauti kokį kitą postą“, „Sabatauskas pats postų nori. Norėjo būti ministru, tai dabar kerštauja. Gerai, kad pradeda kritikuoti valdančiuosius“.
J.Sabatauskas priklauso socialdemokratų partijos frakcijai. LSDP praėjusioje Seimo kadencijoje dirbo valdančiojoje daugumoje, o pats J.Sabatauskas vadovavo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). Jam jis vadovavo ir šioje Seimo kadencijoje, iki kol skilusi socialdemokratų frakcija pasitraukė į opoziciją ir prie komiteto vairo stojo valstietė Agnė Širinskienė.
Prakalbo apie pažymą
„Primenu 2015 spalio-lapkričio istoriją, tuo pačiu generalinio prokuroro skyrimo 2015 metais aplinkybes. Nepaskyrus antro prezidentės kandidato, ji pareiškė, kad iki kadencijos pabaigos naujo kandidato nebeteiks.
Akivaizdu, kad kilo sisteminė valstybės funkcionavimo krizė šioje srityje ir atsirado būtinybė ją spręsti. Todėl atsirado mano, kartu su Stasiu Šedbaru ir Vitalijumi Gailiumi bei kitais Seimo nariais, inicijuotas įstatymo projektas, kad generalinį prokurorą parenka ne prezidentė, o Vyriausybė. Ten buvo numatyta, kad kandidatūras siūlo Aukščiausiojo teismo pirmininkas ir teisingumo ministras“, – kas vyko prieš trejetą metų prisiminė J.Sabatauskas.
Anot jo TTK vykdant Seimo pavedimu vykdant kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tyrimą, prezidentė susitiko su Seimo valdyba. Kaip sakė J.Sabatauskas, susitikimo metu šalies vadovė ne tik bandė parlamento valdybai įteigti, kad reikia keisti balsavimą dėl generalinio prokuroro skyrimo iš slapto į atvirą.
Ji taip pat pareiškė, kad turi specialiųjų tyrimų pažymą, kurioje nurodoma, kad trys tuomečiai Seimo nariai – J.Sabatauskas, Bronius Bradauskas ir Vytautas Gapšys – su kriminalinio pasaulio atstovais susitiko Kaišiadoryse aptarti veiksmus dėl pirmojo kandidato skyrimo. Be to, buvo pareikšta, kad buvusiai antrai kandidatei neva siūlyti išsipirkti postą.
„Visos specialiosios tarnybos oficialiai raštu paneigė turinčios ar prezidentei pateikusios tokią informaciją. Visos oficialiai pasisakė, kad mano atžvilgiu nebuvo imtasi jokių tyrimų ir jokios kompromituojančios informacijos taip pat neturi“, – sakė socialdemokratas.
Anot jo, galiausiai buvo pateiktas paaiškinimas, kad informacija prezidentę pasiekė įvairiais kanalais – iš žmonių, institucijų – elektroniniais laiškais, skambučiais ir viskas perduodama atitinkamoms tarnyboms.
„Dabar paskelbus dalį tekstų, siųstų iš ir į tulpes@lrpk.lt pašto dėžutę, tampa aišku, kaip gaminamos „fake news“ (netikros naujienos – angl.), kaip vadovaujamasi skaidrumo principu, kurio reikalaujama iš kitų, ir kaip tai daro poveikį valstybės institucijų funkcionavimui.
Didžiausia problema, kad aukščiausias šalies pareigūnas vadovaujasi nepatikima informacija, galbūt ne tik šiuo atveju, bet ir priimdamas kitus valstybei svarbius sprendimus“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Siūlo tirti
Politikas sakė, kad kadangi susirašinėjimas turi esminę reikšmę išaiškinant ir kitas svarbias valstybei aplinkybes, mato būtinybę tirti, kaip jis sakė, galimą piktnaudžiavimą.
„Jeigu būtų sudaryta tokia komisija, aš galėčiau liudyti. Man taip pat kirba mintis, kad tokia analizė gali atskleisti ir LSDP skilimo tikrąsias priežastis“, – sakė J.Sabatauskas.
Be to, jis pabrėžė, kad šalies vadovės ir E.Masiulio susirašinėjimo negalima laikyti privačiu, nes tai dviejų oficialių asmenų susirašinėjimas iš tarnybinių elektroninio pašto adresų apie valstybėje vykstančius politinius procesus: įstatymo projektus, kandidatūras ir t.t.
„Tai ne tas pats, kas dviejų sodininkų dalinamasis patirtimi apie gėlių priežiūros ypatumus“, – sakė J.Sabatauskas.
