Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė sulaukusi moksleivių tėvų laiškų ir skambučių, raginančių pažvelgti ne tik į pasiekimų patikrinimų vertinimą, bet ir į einamuosius pažymius.
„Tėvai atkreipia dėmesį, kad labai dažnai pusė arba net du trečdaliai visų vaikų gauna neigiamą kontrolinio darbo įvertinimą. Nepaisant to, nesustojama prie tos neišmoktos temos ir imama nauja matematikos, chemijos ar fizikos tema, o tada vėl pusė ar trečdalis klasės gauna neigiamus pažymius“, – apie situaciją mokykloje kalbėjo J.Kučinskaitė.
Pusė mokinių nepasiekia 7 balų
Peržiūrėjus einamuosius moksleivių pažymius akivaizdu, kad yra dėl ko sunerimti. „Reitingų“ pateikti elektroninio dienyno „Tamo“ duomenys rodo, kad 51,8 proc. aštuntokų matematikos žinios negali būti vertinamos septynetu dešimtbalėje sistemoje. Ne geresnė situacija ir devintos, dešimtos klasės.
Panaši situacija kalbant apie fizikos, chemijos ir lietuvių kalbos žinias.
Gal mokymosi sutrikimas?
J.Kučinskaitė kalbėjo, kad pažvelgus į matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų rezultatus atrodo, jog daugiau nei pusei šalies moksleivių būtų galima diagnozuoti diskalkuliją – matematikos mokymosi sutrikimą.
„Dėl to kreipėmės į ekspertus, Vilniaus universiteto mokyklinės matematikos žinovą profesorių Rimą Norvaišą, prašėme jo pakomentuoti. Taip pat kalbėjomės su edukologais, specialistais, kurie dirba su vaikais, turinčiais matematikos mokymosi sutrikimą. Jie sako, kad to negali būti.
Jeigu mes turime omenyje normalią, sveikųjų klasę, kurioje nėra vaikų su proto negalia, tai gali būti tik 2 proc. neigiamų pažymių tiek rašant kontrolinius darbus, tiek jei tai būtų trimestro ar semestro pažymiai (bendrojo lavinimo mokyklose neigiami pažymiai yra 1–3 balai. – Aut.)“, – apie mokinių rezultatus kalbėjo „Reitingų“ žurnalistė.
J.Kučinskaitė citavo R.Norvaišą, pasak kurio, kadangi bendrojo ugdymo programos sudaromos atsižvelgiant į kiekvieno amžiaus tarpsnio galimybes, tai matematiką visi vaikai 12-oje klasėje turėtų mokėti dešimtukui. Taip nėra.
Analizuojant prastų rezultatų priežastis pastebėta, kad problemų yra ir dėl to, kaip matematika ar kiti minėti dalykai dėstomi. Vadinasi, gali būti, kad mokytojas dėsto neefektyviai, o prasti pažymiai gali būti ne tiek mokinio, kiek paties mokytojo prasto darbo įrodymas.
Be to, studentai, kurie ruošiasi tapti matematikos mokytojais, nebūtinai mokomi to, kaip jie turėtų dėstyti matematiką. Anot J.Kučinskaitės, geras universiteto absolventas nebūtinai bus geras matematikos mokytojas.
Vadovėlių rengimo srityje įžvelgia skandalą
Ne tik mokytojų darbas arba menka mokinių motyvacija gali būti prastų moksleivių rezultatų priežastis. J.Kučinskaitė ragina dėmesį atkreipti į vadovėlius, tiksliau – į juos vertinantį ir tvirtinantį Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldų Ugdymo plėtotės centrą.
Anot jos, panagrinėjus vadovėlius, iš kurių mokosi moksleiviai, pastebėta, kad dalis minimo centro darbuotojų patys dalyvauja vadovėlių leidyboje.
„Pradėjome domėtis, tai kas gi Lietuvoje rašo tuos vadovėlius, kad yra tiek tėvų, vadovėliuose pastebinčių daugybę klaidų, skundų. Iš tikrųjų nustebome, kad Ugdymo plėtotės centras, kuris pats tvirtina mokyklines programas, kuris kuruoja vadovėlių turinį ir žiūri, ar jis atitinka programas, kuris duoda žymas po recenzijų, ar iš tikrųjų tas vadovėlis geras ir tinkamas naudoti, patys yra vadovėlių rašytojai“, – kalbėjo J.Kučinskaitė.
Nustatyta, kad iš 54 darbuotojų, kurie kuria, taiso ir kuruoja bendrojo ugdymo programas, net 18 yra vadovėlių rašytojai. Anot „Reitingų“ žurnalistės, tai nėra normalu.
„Čia būtų tas pats, jei Žemės ūkio ministerija kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba pradėtų mušti sviestą ir patys pasitikrintų kokybę, kokį gerą sviestą sumušė“, – situaciją iliustravo J.Kučinskaitė.
Tokia praktika – praeitis
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad „Reitingų“ atstovų minėta praktika – praeitis: „Per pastaruosius trejus metus tokio atvejo nebuvo.“
Ugdymo plėtotės centro atstovai taip pat tvirtino, kad per pastaruosius trejetą metų nė vieno centrui vertinti pateikto vadovėlio autoriais nėra įstaigos darbuotojai.
Tiesa, jie pripažino, kad nuo Ugdymo plėtotės centro 2009 metais įsteigimo iki 2015 metų 10 Ugdymo plėtotės centro darbuotojų rašė vadovėlius arba buvo jų bendraautoriai.
„Ugdymo plėtotės centro metodininkai nėra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, ir jiems nėra taikoma prievolė deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Vis dėlto buvo imtasi papildomų priemonių dėl galimo darbuotojų interesų konflikto.
Darbuotojai buvo įspėti, kad jų privatūs interesai gali paveikti jų veiksmus. Toks įspėjimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Fizinių asmenų teisė vykdyti individualiąją veiklą ar imtis autorinės veiklos negali būti ribojama įstaigos vadovo“, – teigė centro atstovai.
