Trys mirtys šalia taboro per savaitę – dar ne rekordas.
Buvo ir juodesnių laikų, kai ten būdavo aptinkami 7–8 anapilin iškeliavusių daugiausia jaunų žmonių kūnai. Tačiau Vilniaus valdžia raportuoja, kad taboras sparčiai mažėja ir greitai visai išnyks, o ten įsikūręs mirties konvejeris – kvaišalų platinimas – kažkodėl ir toliau veikia.
Net sunku pasakyti, ar taboras dabar jau tiekia mažiau narkotikų nei ankstesniais laikais. Aišku, kad šis verslas nenutrūko ir, ko gero, jo pajamos tebėra svarbiausias pragyvenimo šaltinis daugeliui romų – taip pagal politinio korektiškumo normas dabar vadinami čigonai, nors jiems patiems, atrodo, labiau prie širdies ankstesnis jų tautos pavadinimas.
Šįmet per keturis mėnesius prie Vilniaus taboro iš viso aptikta 11 lavonų, pernai per visus metus – 35, todėl, jei niekas nesikeis, mirčių statistika bus panaši.
Tiesa, dabar narkotikų prekyba tabore ne tokia atvira kaip anksčiau. Prieš porą metų triukšmingai vykę net po kelias dienas trukę policijos reidai privertė kvaišalų prekeivius labiau maskuotis.
Anksčiau taksistai narkomanus veždavo tiesiai prie taboro lūšnų, kur jie čia pat narkotikus ir susileisdavo į veną.
Kai policija ėmė gaudyti tokius vežėjus, o kai kurie už šią nusikalstamą veiklą net buvo nuteisti, jie liovėsi taip paslaugiai aptarnauti narkomanus – dabar taksistai klientus išleidžia taboro prieigose.
Prekyba narkotikais tapo slaptesnė, tačiau tai nereiškia, kad išnyko.
Narkomanai toliau plūsta į Kirtimų taborą, o ten įsigyti kvaišalai ne tik pardavinėjami prie stoties, bet pakliūva ir į naktinius klubus, kitas vietas.
Narkotikais tabore prekiaujama kiaurą parą, į jų platinimą įtraukiami ir vaikai, kaltę dažnai prisiima moterys, turinčios mažamečių atžalų ir sulaukiančios švelnesnių bausmių.
Kodėl tai vyksta, nepaisant metų metais skambančių pavojaus varpų? Patys čigonai „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad narkotikus tiekia net muitininkai – esą konfiskavę prie sienos atveža į taborą ir liepia parduoti.
Ar tikrai tokios šnekos – tik išsigalvojimas? Vienaip ar kitaip, sunku patikėti, kad valstybė nepajėgi įvesti tvarkos net labai to norėdama.
Gal išties turi pagrindo sąmokslo teorijos, kad didžiulį pelną šešėlinio pasaulio veikėjams sukraunanti kvaišalų prekyba turi slaptų užtarėjų, tapusių savotišku stogu taboro prekeiviams?
Juk po policijos reidų kažkodėl vėl atleidžiamos vadžios ar net nutekinama informacija apie planuojamus teisėsaugos veiksmus. Arba kaip paaiškinti tokį keistą valdžios apkiautimą, kai tabore įrengtos vaizdo kameros neveikia jau beveik metus?
Žinoma, ryžtingesnę kovą su tabore klestinčia narkotikų prekyba pristabdo ir politikų nenoras veltis į konfliktus su iškart triukšmą sukeliančia čigonų bendruomene, kuri puola kaltinti Lietuvos ir Vilniaus valdžios jų tautos diskriminavimu, grasina skųstis tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms.
Aišku, netrukus įsikiša uolūs žmogaus teisių gynėjai, konfliktu savo naudai mėgina pasinaudoti politikai. Tai parodė buvusio sostinės mero A.Zuoko pavyzdys, kai jam atsirūgo sumanymas į taborą nusiųsti buldozerius ir griauti ten nelegaliai suręstas lūšnas, – pasipylė kaltinimai savivale, prasidėjo teismų procesai.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad taboras gerokai sumažėjo – dar prieš porą metų ten gyveno beveik 500 žmonių, o dabar liko kiek daugiau nei 200. Bet toliau mažinti ir galiausiai visai panaikinti taborą bus be galo sudėtinga, nes ten tebegyvenantys asmenys niekur keltis nenori.
Taboras sumažėjo todėl, kad jauni čigonai irgi emigruoja į Vakarų šalis, keliolika narkotikais prekiavusių asmenų atsidūrė už grotų, 12 šeimų išsikėlė į savivaldybės skirtus socialinius būstus, dar per 40 šeimų gauna būsto nuomos mokesčio kompensacijas.
Visa tai net sukėlė abejonių, ar pagrįstai vienai tautinei grupei suteikiama pirmenybė, kai sostinėje socialinio būsto laukia 4 tūkst. žmonių.
Vilniaus valdžia romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę trejų metų programai skyrė beveik milijoną eurų. Negalima sakyti, kad šie pinigai leidžiami visai vėjais, jei pavyko bent dalį čigonų iškeldinti iš taboro, o apsistoję daugiabučiuose asmenys jau kur kas mažiau įtraukiami į narkotikų platinimą.
Kita vertus, likusiųjų tabore visiškai pakanka, kad jis ir toliau būtų narkotikų platinimo centras. Juo labiau kad į tuščias trobas gali įsikelti nauji gyventojai ir ypač didelis pavojus kiltų, jei tai būtų atvykėliai iš kitų šalių.
Dar prieš gerą dešimtmetį tuometis sostinės meras A.Zuokas siūlė, pasinaudojus ES romų integracijai skirtais pinigais, įkurti etnografinius jų kaimus.
Tokių gyvenviečių yra Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje esą jos traukia turistus.
Gal šis sumanymas ir galėtų būti atgaivintas, bet, matyt, pirmiausia reikia tęsti romų iškeldinimą iš taboro, griauti ištuštėjusias jų trobas, nuolat visomis teisinėmis priemonėmis slopinti narkotikų prekybą, spausti jų platintojus.
